Europa

Anglijoje jau 133-ią kartą vyko viena didžiausių šunų parodų pasaulyje. Joje galima išvysti daugiau nei 200 veislių gražuolių. Iš viso – daugiau nei 24-is tūkstančius šunų. Anglijoje prasidėjo viena didžiausių šunų parodų pasaulyje, kurioje dalyvauja daugiau nei 24 tūkstančiai keturkojų. Parodos organizatoriai sako: labiausiai didžiuojasi tuo, kad šeimininkai į šią parodą užregistravo daugiau nei 200 šunų veislių. Atvyko net rečiausi šunys „Iš viso net 222-i veislės.

Penktadienį, vos prasidėjus balsavimui per vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus, Europos Sąjungos (ES) vadovas Charles‘is Michelis sarkastiškai pasveikino prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu.   „Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidėjusiuose rinkimuose“, – socialiniame tinkle X parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. „Jokios opozicijos. Jokios laisvės. Jokio pasirinkimo“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas nėra Satoshi Nakamoto: tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, kai ji pasirodė 2008 metais.

Italijos konkurencijos ir rinkos institucija (AGCM) ketvirtadienį platformai „TikTok“ skyrė 10 mln. eurų baudą, nurodydama, kad itin populiari vaizdo įrašų programėlė nepakankamai apsaugojo nepilnamečius. „Bendrovė neįdiegė tinkamų platformoje skelbiamo turinio, ypač to, kuris gali kelti grėsmę nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų saugumui, stebėsenos mechanizmų“, – teigiama AGCM išplatintame pareiškime.

Latvijos valdžios institucijos gali deportuoti 800 rusų, kurie neturi teisės likti šalyje. Apie tai TV3 sakė Latvijos Migracijos departamento atstovė Madara Puke. „Šiuo metu 800 žmonių nėra gavę teisės gyventi Latvijoje. Jie nepateikė prašymų nei nuolatiniam, nei laikinam gyvenimui... Informaciją apie šiuos asmenis perdavėme Valstybės sienos apsaugos tarnybai tolesniam patikrinimui. Artimiausiomis savaitėmis paaiškės, ar šie žmonės vis dar yra Latvijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Prancūzija siųs savo karius į Ukrainą. Apie tai ir kitus karo Ukrainoje klausimus jis kalbėjo interviu prancūzų žiniasklaidos priemonei TF1, rašo „Obozrevatel“. Macronas apie karių siuntimą į Ukrainą: „Tokio scenarijaus neatmetame“ „Šiandien nesame tokioje situacijoje, kad mums reikėtų siųsti karius į Ukrainą, ir tokio scenarijaus neatmetame“, – nurodė jis.

Dėl rimtų smurto ir priekabiavimo atvejų Belgijos ginkluotosioms pajėgoms priklausantis maždaug 30 karių būrys bus išformuotas, ketvirtadienį pranešė belgų gynybos ministrė. Ludivine Dedonder (Liudivinė Dedonder) nurodė, kad keliems asmenims jau paskirta apsauga, o įtariamieji yra atleisti arba perkelti į kitus padalinius. Ji teigė, kad šalies kariuomenėje nėra vietos jokiam seksizmui, rasizmui ar ekstremizmui.

Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų lėktuvas, kuriuo skrido JK gynybos ministras, šią savaitę prarado ryšio signalą, kuris buvo nuslopintas, orlaiviui esant netoli Rusijos teritorijos, ketvirtadienį patvirtino vyriausybės atstovas spaudai.

Didelė dauguma NATO šalių ir praėjus metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą neįgyvendino 2014 m. Aljanso nubrėžto tikslo skirti gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis ketvirtadienį Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pristatyta ataskaita, tik 11 NATO narių iš 31 pernai įvykdė karinių išlaidų tikslą. Kai kurios kitos nuo tikslo smarkiai atsiliko. Pačiame gale rikiuojasi tokios šalys kaip Ispanija (1,24 proc.), Belgija (1,21 proc.

Baiminamasi, kad iš Libijos į Europą plaukusiam guminiam laiveliui patekus į bėdą, galėjo žūti dešimtys žmonių. Jūrų gelbėtojai iš Europos labdaros organizacijos „SOS Méditerranée“ ketvirtadienį pranešė iš laivo, kuris dėl variklio gedimo keletą dienų dreifavo Viduržemio jūroje, išgelbėję 25 asmenis. Išgelbėtieji sakė, kad kelionės metu maždaug 60 žmonių žuvo.

Prancūzijos valdžios institucijos bent nuo pernai vasaros svarsto apie galimybę siųsti karius į Ukrainą. Apie tai pranešė Prancūzijos laikraštis „Le Monde“, rašo UNIAN. Macronas užsimena apie savo karius Odesoje Leidinys pažymi, kad ankstesnis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas apie galimą karių siuntimą į Ukrainą šokiravo daugelį žmonių Europoje, tačiau ne kitus Prancūzijos pareigūnus.

NATO šiuo metu nejaučia jokios tiesioginės grėsmės iš Rusijos, kadangi Maskva beveik visas savo sausumos pajėgas yra sutelkusi kariauti Ukrainoje. Tai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasakė per Briuselyje surengtą spaudos konferenciją, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie provokuojančius Rusijos pareiškimus ir grasinimus prie sienos su Suomija sutelkti daugiau karinių dalinių. „Suomija dabar yra saugesnė nei iki prisijungiant prie aljanso.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ ketvirtadienį pranešė, kad planuoja Ukrainoje įsteigti bent keturias gamyklas, o šiais metais planuoja pasiekti rekordinius 10 mlrd. eurų siekiančius pardavimus. Bendrovė teigė, kad gamyklos bus skirtos šaudmenims, karinėms transporto priemonėms, parakui ir priešlėktuvinei ginkluotei gaminti su Rusijos invazija kovojančioje Ukrainoje, kuri susiduria su šaudmenų trūkumu.

Europos Sąjunga ir NATO ketvirtadienį pareiškė, kad rinkimai Rusijoje, per kuriuos, beveik neabejojama, Vladimiras Putinas bus perrinktas prezidentu, nebus nei laisvi, nei sąžiningi, nes Kremlius sunaikino visą opoziciją. Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja paragino Vakarų šalis nepripažinti penktadienį prasidėsiančių prezidento rinkimų rezultatų.

Italijos konkurencijos agentūra ketvirtadienį skyrė platformai „TikTok“ 10 mln. eurų baudą, sakydama, kad populiarioji vaizdo įrašų programėlė nesugebėjo tinkamai užtikrinti nepilnamečių saugumo. „Bendrovė nesugebėjo įdiegti tinkamų mechanizmų stebėti platformoje talpinamą medžiagą, ypač tą, kuri gali kelti grėsmę nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų saugumui“, – pranešime spaudai nurodė priežiūros agentūra AGCM.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pasitelkė naują galingą skaitmeninį įstatymą daryti spaudimui „TikTok“ ir dar septynioms interneto platformoms dėl dirbtinio intelekto (DI), taip pat ir vadinamosios sintetinės vaizdakaitos (angl. deepfake), keliamo pavojaus artėjantiems rinkimams 27 šalių bloke.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės nesuteikia Ukrainai pakankamai šaudmenų, todėl Rusija gali atstumti Kyjivo pajėgas. „Ukrainiečiams nepritrūksta drąsos. Jiems pritrūksta šaudmenų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. „Kartu esame pajėgūs suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia. Dabar turime parodyti politinę valią tai padaryti“, – kalbėjo jis.

Pastaraisiais mėnesiais per rytinę sieną į Suomiją atvyko kelios dešimtys prieglobsčio prašytojų, kurie gali kelti grėsmę šalies vidaus saugumui. Tai portalui „Yle“ pareiškė Centrinės kriminalinės policijos atstovai. Pasak pareigūnų, grėsmę saugumui gali rodyti daug veiksnių.

Estijoje gyvenantys Rusijos opozicionieriai taip pat gali tapti išpuolių, panašių į tą, kuris buvo surengtas Vilniuje prieš Aleksejaus Navalno bendražygį Leonidą Volkovą, aukomis. Kaip rašo portalas ERR, Estija iki šiol nesuteikė apsaugos Rusijos opozicijos nariams. Vienas iš jų - Arkadijus Babčenka. Jis Rusijoje pripažintas užsienio agentu ir įtrauktas į teroristų ir ekstremistų sąrašą. Prieš kelerius metus vyras gavo prieglobstį Estijoje.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį paragino surengti platų viešą dialogą dėl galimybės pateikti paraišką prisijungti prie Europos Sąjungos. Tai dar vienas ženklas, kad šalis vis labiau tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos. Maskvos plataus masto karas Ukrainoje suaktyvino ES siekį plėstis, o Briuselis neseniai pagaliau uždegė žalią šviesą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui pradėti ilgą kelionę į Bendriją.

Lenkija atšaukia 50 savo ambasadorių, naujajai vyriausybei stengiantis sustiprinti savo diplomatines misijas sudėtingu laikotarpiu, trečiadienį pranešė lenkų užsienio reikalų ministerija. Visi šie diplomatai buvo paskirti ankstesnės dešiniųjų administracijos. Ankstesnė partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė valdė aštuonerius metus, iki praėjusių metų gruodžio.

Vokietijoje žiauriai nužudyta 27 metų ukrainietė, o jos motinos ir mažos dukrelės iki šiol nepavyksta rasti, praneša UNIAN. Manheimo policijos ir leidinio „Bild“ duomenimis, jaunos pabėgėlės iš Ukrainos kūnas buvo rastas prie Reino upės dambos netoli Hokenhaimo miesto. Nužudytos moters motina ir vos penkių savaičių naujagimė duktė dingo be žinios, jų ieškoma. Manoma, kad 51 metų Marina Stecenko gali būti savo dukters nužudymo liudininkė. Speciali komisija tiria nusikaltimo aplinkybes.

Latvijos policija perspėjo, kad gali būti provokacijų per Rusijos prezidento „rinkimus“, ir patikino, kad neleis kelti riaušių ir griežtai reaguos į visus mėginimus šlovinti ir pateisinti Rusijos karą prieš Ukrainą. „Matome, kad didelė dalis Rusijos piliečių, kurie eis balsuoti, yra Putino šalininkai“, – sakė Latvijos policijos vadovas Armandas Rukas, kurį cituoja portalas LSM.

Buvo laikas, kai NATO, rengdama savo karinius manevrus, stengdavosi vengti tiesioginio Rusijos paminėjimo. Ne tik dėl to, kad bijojo provokacijų. Tačiau Rusijos įsiveržimas į Ukrainą visa tai pakeitė. Dabar Aljanso pratybose galvojama apie Maskvą. Vienas iš pagrindinių pratybų „Steadfast Defender“ tikslų – atgrasyti Rusiją. Tai didžiausios Aljanso pratybos nuo Šaltojo karo pabaigos, kuriose dalyvauja 90 tūkst. karių ir kurios per ateinančius kelis mėnesius vyks visame rytiniame Europos flange.

Vis daugiau Europos šalių valdžios institucijų rimtai vertina Rusijos puolimo grėsmę ir imasi prevencinių priemonių. Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis trečiadienį paskelbė, kad 117 mln. zlotų (27 mln. eurų) skirta pastatyti slėptuvėms nuo bombų ir kitoms saugumo priemonėms mieste. Tikimasi, kad jos bus įrengtos per artimiausius 2-3 metus. Nurodoma, kad taip pat bus rengiamos ligoninės ekstremalioms situacijoms ir ruošiamos pratybos visuomenei.

Kroatija trečiadienį pasirašė sutartį su Jungtinėmis Valstijomis dėl aštuonių karinių sraigtasparnių „Blackhawk“, pranešė kroatų naujienų agentūra „Hina“, Balkanų šalims siekiant sustiprinti savo kariuomenes po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. Kroatija, kuri yra NATO narė nuo 2009-ųjų, padovanojo Ukrainai dalį savo arsenalo, įskaitant sovietinių laikų sraigtasparnius.

Trečiadienį popiežiui Pranciškui vykstant į kassavaitinę bendrąją audienciją papamobiliu, vėjas sugalvojo papokštauti. Bevažiuojant vėjo gūsis nupūtė popiežiaus kepurę ir jam kelionę į Šventojo Petro aikštę Vatikane teko tęsti be jos.  Į audienciją popiežius atvyko be kepurės Užfiksuotame vaizde matyti, kad po šitokio vėjo pokšto popiežius kiek sutriko – žvalgėsi, kur nuskrido kepurė ir tęsė kelionę į bendrą audienciją be jos.

Europos Sąjunga (ES) panaikino sankcijas rusų milijardieriui Arkadijui Voložui.  Populiariausios Rusijos paieškos sistemos „Yandex“ įkūrėjo pavardė kartu su dar vienuolikos asmenų išbraukta iš sankcijų sąrašo. Tai nurodoma kovo 12 d. ES paskelbtame dokumente, kuriuo remiasi n–tv.de. ES 2022 m. birželį pritaikė sankcijas A. Voložui, argumentuodama, kad „Yandex“ propaguoja vyriausybei palankius naratyvus ir mokėdama mokesčius finansuoja karą prieš Ukrainą.

Lenkijos ūkininkams blokuojant Ukrainos sieną, šioje šalyje dirbančios lenkų bendrovės patiria šimtų milijonų JAV dolerių nuostolius, kalbėdamas per Ukrainos krizių spaudos centre surengtą spaudos konferenciją pasakė Tarptautinės Lenkijos verslininkų Ukrainoje asociacijos pirmininkas Szymonas Waszczynas. „Tai tiesioginiai nuostoliai, kuriuos abejų šalių įmonės patiria, nesugebėdamos pristatyti prekių ir įvykdyti sutarčių.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų 27 ES valstybių narių atstovai Briuselyje vykusiame susitikime susitarė dėl Europos taikos priemonės fondo pertvarkymo. Susitikimo metu ES valstybės narės sudarė susitarimą bendrai suteikti Ukrainai 5 mlrd. eurų papildomos karinės pagalbos. „ES tebėra pasiryžusi teikti ilgalaikę paramą Ukrainai ir užtikrinti, kad šalis gautų karinę įrangą, kurios jai reikia gynybai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė derybose pirmininkavusi Belgijos vyriausybė.

Stambulo teismas dvejus su puse metų kalėti nuteisė katę tyčia nužudžiusį vyrą, trečiadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. Teismas taip pat uždraudė vyriškiu išvykti iš šalies. Šis nuosprendis nėra galutinis. Teismui pateiktoje saugumo kamerų užfiksuotoje medžiagoje matyti, kaip vyras lifte keletą minučių gainioja ir spardo benamę katę vardu Eros, kol ši pargriuvo ant žemės be gyvybės ženklų. Sausio 1 d. įvykęs incidentas sukėlė pasipiktinimą visoje šalyje.

Lenkų ūkininkai trečiadienį pranešė, kad nuo penktadienio ketina blokuoti sienos perėjimo punktą su Slovakija. Ūkininkai paskelbė, kad blokados metu leis per valandą sieną kirsti vienam sunkvežimiui. Protestas susijęs su grūdų įvežimu iš Ukrainos ir su Europos Sąjungos žaliojo kurso programa. Apie protestą, kurio metu buvo užblokuotas sienos perėjimo punktas prie Chyžno kaimo, buvo oficialiai pranešta Lenkijos pietuose esančios Jablonkos vietos pareigūnams.

Smarkios kritikos dėl savo žodžių apie „baltą vėliavą“ Ukrainos kare sulaukęs popiežius Pranciškus trečiadienį per visuotinę audienciją nekomentavo ginčytino savo pasisakymo. Jis tik bendrai paragino melstis prieš karą. „Meskime Viešpatį, kad suteiktų mums malonę įveikti šią karo, kuris visada yra pralaimėjimas, beprotybę, – sakė pontifikas šv. Peto aikštėje gausiai susirinkusiems tikintiesiems.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad prie šalies šiaurės vakarinės sienos su naująja NATO nare Suomija bus dislokuojamos papildomos karinės pajėgos ir ginklų sistemos ir perspėjo, kad Maskva iš esmės yra pasirengusi branduoliniam karui. Duodamas antradienį vakare transliuotą interviu Rusijos valstybinei televizijai, V. Putinas sakė, kad įstojimas į NATO buvo „absoliučiai beprasmis žingsnis“, kuris neatspindi nacionalinių Suomijos interesų.

Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai trečiadienį uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti.  Europos Parlamente Strasbūre šiam plataus masto reglamentui pritarė 523 įstatymų leidėjai.

Nėra blogesnio jausmo nei skalbti ir prisiminti, kad kažkas yra skalbiamo daikto kišenėje – ką gi tokiu atveju daryti? Tai gali kelti nusivylimą, jau nekalbant apie nerimą, ypač jei tai elektrinis daiktas ar popieriaus lapas, nes durelės paprastai užsirakina iki skalbimo pabaigos, tačiau vienas valymo guru atskleidė, kad yra „slaptas“ mygtukas, kuris jums atrakins dureles, skelbia portalas „Mirror“. Socialinio tinklo „TikTok“ vartotojas Jeevesas, pasivadinęs Clean Freakz vardu, reguliariai dali...

Vokietijos sostinėje sudegė prieglauda, kurioje gyveno daugiau kaip 300 pabėgėlių ukrainiečių. Tai pranešė transliuotojas DW, remdamasis Pabėgėlių reikalų tarnybos (LAF) atstovu, rašo „Ukrinform“. Kaip pažymima, gaisras pabėgėlių centre, kuris yra buvusio Berlyno Tėgelio oro uosto teritorijoje, antradienį nusiaubė tūkstančio kvadratinių metrų plotą. Prieglaudoje gyveno 301 pabėgėlis iš Ukrainos. Vietos valdžia informavo, kad aukų nėra.

Trečiadienį Danija pareiškė, kad per penkerius metus padidins išlaidas gynybai 5,9 mlrd. dolerių, kad sustiprintų savo karinius pajėgumus, taip šalis viršys NATO tikslą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „2024–2028 m. vyriausybė planuoja padidinti išlaidas gynybai iš viso 40,5 mlrd. kronų“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. 2024 m. šalies išlaidos gynybai sudarys 2,4 proc. BVP ir viršys NATO 2 proc. tikslą, sakė premjerė Mette Frederiksen.

Berlyne penktadienį įvyks skubios Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovų derybos dėl Ukrainos, pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Lenkija, viena iš ištikimiausių Ukrainos sąjungininkių, ne kartą ragino savo Vakarų partneres padidinti išlaidas karinei pagalbai, Kyjivui kovojant su Rusijos invazija.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad būtina vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų eskaluoti karą Ukrainoje ir galbūt išplisti į Šiaurės Atlanto aljanso nares. Per susitikimą su užsienio šalių ambasadoriais Turkijos vadovas sakė, kad Ankara toliau sieks atgaivinti Juodosios jūros grūdų susitarimą, kurį Turkija kartu su JT pasiekė tarp Kyjivo ir Maskvos.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį susitikęs su Lenkijos lyderiais perspėjo, kad Rusija nesustos įsiveržusi į Ukrainą, ir paragino Kongresą patvirtinti gyvybiškai svarbią karinę pagalbą Kyjivo kovai. „Privalome veikti, kol tiesiogine prasme dar nevėlu. Nes, kaip prisimena Lenkija, Rusija nesustos ties Ukraina.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios gydytis į Vokietiją jau  atvežta daugiau kaip tūkstantis sunkiai sužeistų ar sergančių ukrainiečių. Neseniai į šalį atgabentas tūkstantasis pacientas, bendras jų skaičius pasiekė 1 022, tarp jų yra 692 kariai, kiti – civiliai, įskaitant vaikus, antradienį pranešė Vidaus reikalų ir Sveikatos ministerijos. Visoje Europos Sąjungoje priimti gydytis 3 137 ukrainiečiai.

Osle antradienį 87-erių Norvegijos karaliui Haraldui V buvo implantuotas nuolatinis širdies stimuliatorius, o karališkieji rūmai pranešė, kad procedūra praėjo sėkmingai.  Vyriausias tebevaldantis Europos monarchas kovo 3 dieną medicininiu lėktuvu iš Malaizijos, kur atostogaudamas pasigavo infekciją, buvo parskraidintas į Norvegiją.  Grįžęs į Norvegiją, jis buvo paguldytas į Oslo universitetinę ligoninę.

Susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlė drauge pirkti ginklų Ukrainai ir ragino didinti jų gamybą Europoje. „Ir toliau turime dėti pastangas užtikrindami Europos Sąjungos karinę paramą teikiant ginklus, kurių skubiai reikia Ukrainai. Linkiu, kad kuo greičiau sutartume dėl Europos taikos priemonės, kad mūsų šalys galėtų vykdyti bendrus karinės įrangos pirkimus ir paskui perduoti viską Ukrainai“, – sakė E. Macronas.

Antradienį Danijos vyriausybė paskelbė, kad skirs 2,3 mlrd. kronų (337 mln. JAV dolerių) sumokėti už artileriją, minosvaidžius ir amuniciją Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai. Šiais dovanojamais pinigais bus sumokėta už Prancūzijos gamybos artilerijos sistemas „Caesar“ ir joms skirtus minosvaidžius bei amuniciją, visa tai finansuojama iš 69,1 mlrd. kronų fondo Ukrainai. „Ukrainai labai reikia artilerijos sistemų ir minosvaidžių“, – sakoma gynybos ministro Troelso Lundo Poulseno pranešime.

Antradienį Vengrijos vyriausybė atmetė JAV prezidento Joe Bideno kaltinimą, kad ministras pirmininkas Viktoras Orbanas „siekia diktatūros“, ir dėl šio pasisakymo iškvietė JAV ambasadorių. Dviejų NATO sąjungininkių santykiai pastaraisiais metais šalti, Jungtinės Amerikos Valstijos ne kartą kritikavo Vengriją už glaudžius santykius su Rusija, už sprendimo priimti Švediją į NATO vilkinimą ir dėl demokratijos trūkumo.

Moldovos Respublika kaltina Rusiją, kad ši, planuodama separatistiniame Uždniestrės regione įrengti kelis balsavimo punktus, pažeidžia tarptautinę teisę. Taip pažeidžiamas Moldovos suverenumas ir teritorinis vientisumas, pareiškė Užsienio reikalų ministerija Kišiniove, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Ministerija pranešė išsikvietusi Rusijos ambasadorių Olegą Vaznecovą ir pateikusi jam oficialų protestą dėl atitinkamo sprendimo. O. Vaznecovas kalbėjo apie nepagrįstus kaltinimus.

Antradienį Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas paskelbė sieksiantis pakeisti Jensą Stoltenbergą NATO generalinio sekretoriaus pareigose. „Nusprendžiau dalyvauti varžybose dėl NATO generalinio sekretoriaus pareigų“, – žurnalistams sakė K. Iohannisas ir pridūrė, kad „prisiima šį kandidatavimą Rumunijos vardu su visa atsakomybe“ bei žadėdamas „atnaujinti perspektyvą“ Aljansui svarbiu metu.

Vokietijoje konservatorių opozicija grasina pradėti parlamentinį tyrimą dėl kanclerio Olafo Scholzo atsisakymo siųsti į Ukrainą sparnuotąsias raketas „Taurus“. O. Scholzas tvirtino, kad tolimojo nuotolio raketų pristatymas Ukrainai rizikuotų tiesiogiai įtraukti Vokietiją į konfliktą su Rusija. Pasak kanclerio, vokiečių kariai privalėtų programuoti raketas.