„Ir toliau turime dėti pastangas užtikrindami Europos Sąjungos karinę paramą teikiant ginklus, kurių skubiai reikia Ukrainai. Linkiu, kad kuo greičiau sutartume dėl Europos taikos priemonės, kad mūsų šalys galėtų vykdyti bendrus karinės įrangos pirkimus ir paskui perduoti viską Ukrainai“, – sakė E. Macronas.
„Šios pastangos privalo eiti pagret su Europos gynybos pramonės ir technologijų bazės stiprinimu. Ji šiandien dar per daug fragmentuota tarp šalių narių, kenčia dėl nepakankamo finansavimo ir yra priklausoma nuo didelio masto pirkimų trečiosiose valstybėse“, – tvirtino jis.
Anot Prancūzijos vadovo, nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, 78 proc. karinės įrangos Europos valstybės pirko ne Europos Sąjungoje.
„Reikia dirbti, kad ši tendencija pasikeistų, kad mūsų pramonės įmonės gautų naudos ir visur Europoje sukurtų savo tinklus“, – kalbėjo E. Macronas.
„Tai reiškia, kad reikia daugiau investuoti, taip pat ir pasitelkiant inovatyvius sprendimus“, – pabrėžė jis.
Prancūzijos prezidento teigimu, gynybos pramonės stiprinimas Europoje prisidėtų kuriant Senojo Žemyno strateginę autonomiją saugumo bei gynybos srityje ir papildytų NATO turimas priemones.
G. Nausėda: „Mūsų parama Ukrainai iki šiol buvo nepakankama“
G. Nausėda savo ruožtu padėkojo Prancūzijai, kad ji šiemet nusprendė Ukrainai skirti 3 mlrd. eurų papildomos karinės paramos.
„Tačiau privalome suprasti, kad mūsų parama Ukrainai iki šiol buvo nepakankama – jos užtenka Ukrainai atsilaikyti, bet ne laimėti“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.
Anot jo, bendras Europos ir sąjungininkų tikslas turi būti Ukrainos pergalė, nes tik ji yra kelias į ilgalaikę taiką ir stabilumą Europoje.
„Europos lyderystė telkiant paramą Ukrainai yra gyvybiškai svarbi. Kiekvienas šiandien turime būti lyderiu, kuris savo sprendimais artins Ukrainos pergalę. Turime rasti būdų, kaip spręsti Ukrainos oro gynybos užtikrinimo, artilerijos ir raketų tiekimo klausimus, įgyvendinti ES įsipareigojimą patiekti 1 mln. šaudmenų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat akcentavo būtinybę stiprinti rytinį NATO flangą, nes būtent šis susiduria su didžiausiomis konvencinėmis grėsmėmis.
„Reikia tvirto visų sąjungininkų įsipareigojimo stiprinti Aljanso atgrasymo ir gynybos laikyseną, atremiant didžiausią ir tiesioginę mūsų saugumui kylančią – Rusijos – grėsmę“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis priminė, kad Lietuva savo ruožtu gynybos biudžetą šiemet padidino iki 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto, kuria infrastruktūrą sąjungininkams priimti, steigia nacionalinę diviziją, modernizuoja ginkluotę.
„Itin svarbu, kad visi sąjungininkai suvoktų dabartinės saugumo situacijos rimtumą ir taip pat didintų investicijas į gynybą“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Paryžiuje jis lankosi, kad pristatytų rudenį vyksiantį Lietuvos kultūros sezoną Prancūzijoje.
„Sezono metu visoje Prancūzijoje vyksiantys kultūriniai renginiai, politologinės diskusijos, ekonominiai forumai, mokslininkų simpoziumai sutelks Lietuvos ir Prancūzijos menininkus, intelektualus, įvairius savo sričių ekspertus ir paskatins bendrus veiksmus dėl Europos dabarties ir ateities. Ypatingai svarbus akcentas – dėmesys diskusijoms su jaunimu ir Lietuvos istorijos pamokai Prancūzijos mokyklose“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos sezonas Prancūzijoje vyks rugsėjo 12–gruodžio 12 dienomis. Juo siekiama supažindinti šios šalies visuomenę su Lietuvos profesionaliuoju menu ir kultūra, skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti abiejų valstybių ryšius.
