Duodamas antradienį vakare transliuotą interviu Rusijos valstybinei televizijai, V. Putinas sakė, kad įstojimas į NATO buvo „absoliučiai beprasmis žingsnis“, kuris neatspindi nacionalinių Suomijos interesų.
Kol Helsinkis nepriėmė šio sprendimo, Rusijos ir Suomijos santykiai buvo idealūs, aiškino V. Putinas.
Suomija ir Švedija priimamos į Vakarų karinį aljansą pasiprašė po to, kai prieš daugiau nei dvejus metus Rusija užpuolė Ukrainą. Abi šalys dabar yra NATO narėmis.
Narystė NATO „pablogino santykius“
V. Putinas šį sprendimą kritikavo kaip grynai politinį ir pasakė, kad jis lėmė šalių santykių pablogėjimą.
Įstojimas į NATO saugumo nesustiprino. „Ten [prie sienos] mūsų karių nebuvo, o dabar bus. Ginklų sistemų nebuvo, o dabar bus“, – kalbėjo jis.
Interviu metu V. Putinas taip pat apkaltino Jungtines Valstijas planuojant vėl pradėti branduolinius bandymus bei pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.
Tokiu atveju Rusija taip pat svarstytų galimybę pradėti naujus branduolinių ginklų bandymus, pasakė Rusijos prezidentas.
Iš esmės, Maskva yra pasirengusi panaudoti šį masinio naikinimo ginklą, sakė jis. Tačiau, vadovaujantis jos pačios gynybos doktrina, tai įvyktų tik tuo atveju, „jei kiltų grėsmė Rusijos valstybės išlikimui arba mūsų suverenumui“.
Tarptautinė sutartis, kuria draudžiama vykdyti branduolinius tyrimus, JT Generalinėje asamblėjoje priimta 1996 m. JAV jos nepasirašė.
Rusija iš šios sutarties pasitraukė 2023 m. pabaigoje. Tačiau nei viena iš šalių branduolinių ginklų bandymų nevykdė nuo pat paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio.
