Europos Parlamente Strasbūre šiam plataus masto reglamentui pritarė 523 įstatymų leidėjai. 46 europarlamentarai balsavo „prieš“.
Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai teigia, kad taisyklės, pirmą kartą pasiūlytos 2021 metais, padės apsaugoti piliečius nuo galimo pavojaus, susijusio su milžinišku greičiu besivystančia technologija, ir kartu skatins inovacijas žemyne.
Nuo tada, kai 2022 metų pabaigoje pasirodė „Microsoft“ remiamos įmonės „OpenAI“ sukurtas pokalbių robotas „ChatGPT“ ir prasidėjo pasaulinės dirbtinio intelekto lenktynės, Briuselis strimgalviais stengėsi priimti naująjį įstatymą.
Generatyvinis dirbtinis intelektas sulaukė didelio susidomėjimo, pokalbių robotui „ChatGPT“ nustebinus pasaulį savo gebėjimais, panašiais į žmogaus – jis per kelias sekundes gali sugeneruoti sudėtingą tekstą, sukurti eilėraštį ar išlaikyti medicinos egzaminą.
Tokie DI įrankiai kaip „DALL-E“ ir „Midjourney“ generuoja unikalius vaizdus iš trumpų tekstinių užuominų, dar kiti kuria muziką iš paprastos kasdienės kalbos.
Tikimasi, kad 27 ES valstybės narės įstatymo projektą patvirtins balandį, o gegužę arba birželį jis jau bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje.
„Subtili pusiausvyra“
„Šiandien vėl išaušo istorinė diena mūsų ilgame kelyje į dirbtinio intelekto reguliavimą“, – sakė EP pranešėjas iš Italijos Brando Benifei'us (Brandas Benifėjus).
„[Tai] pirmas reglamentas pasaulyje, kuriuo nustatomas aiškus saugaus ir į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto vystymo kelias“, – prieš pat balsavimą sakė B. Benifei'us.
„Mums pavyko rasti labai subtilią pusiausvyrą tarp intereso diegti naujoves ir intereso apsaugoti“, – prieš balsavimą žurnalistams pareiškė kitas EP pranešėjas rumunas Dragosas Tudorache (Dragošas Tudorakė)
Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) pasveikino balsavimą.
„Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas pareiškė palaikymą ES dirbtinio intelekto aktui, – sakė jis. – Europa dabar yra pasaulinių standartų patikimo dirbtinio intelekto srityje kūrėja.“
Naujosiomis taisyklėmis uždraudžiamas tam tikras piliečių teisėms grėsmę keliantis DI pritaikymas.
„Draudimai apima biometrinio kategorizavimo pagal neskelbtinus ypatumus sistemas ir konkrečiu tikslu neapribotą veido atvaizdų rinkimą iš interneto ar apsauginių vaizdo stebėjimo sistemų įrašų, siekiant kurti veido atpažinimo duomenų bazes“, – sakoma EP pranešime žiniasklaidai.
Taip pat uždraudžiamas emocijų atpažinimas darbo vietoje ir švietimo įstaigose, piliečių vertinimas, kriminologinis prognozavimas, grindžiamas tik asmenų profiliavimu arba jų ypatybių vertinimu, ir žmonių elgesiu manipuliuojantis DI.
„Iš esmės uždraudžiama biometrinio tapatybės nustatymo sistemas naudoti teisėsaugoje, išskyrus išsamiai išvardytas ir tiksliai apibrėžtas situacijas“, pavyzdžiui, ieškant dingusio asmens ar siekiant užkirsti kelią teroro atakai, nurodoma pranešime.
Teisės akte taip pat nustatyti įsipareigojimai, susiję su kitomis didelės rizikos DI sistemomis „dėl jų galimos didelės žalos sveikatai, saugai, pagrindinėms teisėms, aplinkai, demokratijai ir teisinei valstybe“, nurodo EP.
Jis įsigalios po 20 dienų nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje ir bus pradėtas taikyti praėjus dvejiems metams nuo jo įsigaliojimo, bet tam tikros dalys turi būti pradėtos taikyti anksčiau.
