dirbtinis intelektas

Sukčiai iš naivių ir patiklių Lietuvos gyventojų kasmet išvilioja dešimtis milijonų eurų. Vien per devynis šių metų mėnesius sukčiai išviliojo 16 milijonų. Nusikaltėliai sėkmingai seka pasakas – apsimetinėja institucijomis ir net valstybių vadovais, ragina investuoti netikrose platformose ar leisti pinigus netikruose azartiniuose žaidimuose.

Netikro „Brado Pitto“ sukčiaus apgauta pensininkė buvo apgauta ir išviliota atiduoti maždaug 102 660 Eur, o tada nuskrido į JAV ir tris savaites praleido viena viešbučio kambaryje, laukdama jo pasirodymo. Šveicarijos pensininkė, kuri manė, kad palaiko romantiškus santykius su Bradu Pittu, buvo apgauta.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiais Lietuvoje nė karto nėra pasinaudoję 45 proc. žmonių, kurių dauguma yra vyresnio amžiaus, rodo LRT užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Anot tyrimo, DI dažniau nesinaudojantys nurodė 50–64 metų arba vyresni nei 65 metų asmenys, taip pat neturintys vidurinio išsilavinimo ar mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Tuo metu daugiau nei pusė (52 proc.) žmonių DI yra naudojęsi bent kartą.

Žiema jau pamažu rodo nagus, o susisiekimo ministras dar tikrai žiemai neįsibėgėjus skuba džiūgauti, kad ji neužklupo kelininkų netikėtai. Tiesa, patys kelininkai santūresni. Didesnėje šalies teritorijoje jau formavosi plikledis. Situaciją kelininkai stebi pasitelkę dirbtinį intelektą ir viliasi pergudrauti žiemą – spėti laiku pabarstyti kelius.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Žemaitijoje jau šį rudenį buvo snieguoti keliai. Žiema atkeliauja pamažu.

Dirbtinis intelektas pastaraisiais metais tapo daugelio žmonių kasdienybės dalimi – nuo greitų atsakymų iki sudėtingų paaiškinimų, nuo namų darbų pagalbos iki emocinės paramos. Tačiau kartu su jo populiarumu auga ir rizikos, apie kurias ekspertai ragina neužmiršti. Naujausios apklausos rodo, kad vis daugiau žmonių pasitiki dirbtiniu intelektu net sveikatos ar psichologiniais klausimais, tačiau būtent čia slypi pavojai.

Žmonės beveik nebegali atskirti dirbtinio intelekto (DI) sukurtos muzikos nuo sukurtos žmogaus, rodo trečiadienį paskelbta apklausa. Apklausų bendrovė „Ipsos“ paprašė 9 tūkst. 18–65 metų žmonių išklausyti du DI sukurtos muzikos klipus ir vieną, sukurtą žmogaus, Prancūzijoje įsikūrusios srautinio transliavimo platformos „Deezer“ užsakymu atliktoje apklausoje. „97 proc.

Nepaisant didėjančio palaikymo politikos priemonėms, skirtoms klimato kaitai spręsti, internete vis dar gausu melagingos informacijos, kurią dar labiau sustiprina dirbtinis intelektas (DI) ir kuri kursto priešiškumą mokslui, ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje pažymi Koalicija prieš dezinformaciją apie klimatą (CAAD). CAAD ir Informacijos vientisumo observatorija (OII) pabrėžia, kad nuo liepos iki rugsėjo mėn. dezinformacijos, susijusios su klimato kaita, padaugėjo 267 proc.

Įrašų srautas, kurį matote savo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, netrukus ims keistis akyse. „Meta“ ruošiasi pripildyti jį dirbtinio intelekto (DI) sukurtais vaizdais ir vaizdo įrašais, pasitelkusi partnerystę su viena pažangiausių vaizdų generavimo platformų – „Midjourney“. Pasak Dariaus Povilaičio, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo, toks žingsnis gali iš esmės pakeisti, kaip žmonės kuria ir vartoja turinį socialiniuose tinkluose – ribos tarp realybės ir DI nyksta taip greitai, kad daug...

Išlaidos informacijos technologijoms (IT) pasaulyje 2026 metais augs 9,8 proc., po tikėtinų 10 proc. 2025-aisiais, prognozuoja rinkos tyrimų kompanija „Gartner“. „Gartner“ skaičiavimais, kitąmet jos gali viršyti 6 trln. JAV dolerių. Augimą ateinančiais metais kompanijos ekspertai siekia pirmiausia su dirbtinio intelekto technogijų bumu, kurios dėl brangimo didina įmonių išlaidas IT bei skatina finansų srautus į rinką. „Gartner“ prognozuoja, jog išlaidos duomenų centrams šiemet ūgtels 47 proc.

Technologijų amžiuje net ištikimybės ribos tampa miglotos. Viena 19-metė mergina išgyvena tikrą emocinį chaosą po to, kai sužinojo, jog jos 21 metų vaikinas ją „apgaudinėja“ – ne su kita moterimi, o su dirbtinio intelekto pokalbių robotu. Nors iš pirmo žvilgsnio jų santykiai atrodė tobulai harmoningi, mergina netikėtai sužinojo, kad jos partneris sukūrė virtualią jos kopiją ir praleidžia su ja daugiau laiko nei su tikrąja mergina.

Vos prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) rinkodaroje buvo laikomas pagalbiniu įrankiu, skirtu greičiau sugeneruoti ataskaitas ar tekstus. Šiandien jis tampa pačiu kampanijų varikliu, gebančiu valdyti milijoninius biudžetus, prognozuoti vartotojų elgesį ir net priimti sprendimus greičiau nei žmogus. Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų daugiau nei pusė pasaulio reklamos kampanijų bus valdoma DI.

Atrodo, kad net turtingiausi pasaulio žmonės nebetiki ramia ateitimi. Technologijų milijardieriai nuo Marko Zuckerbergo iki „LinkedIn“ įkūrėjo Reido Hoffmano investuoja į privačius bunkerius ir atokius žemės sklypus, o kai kurie atvirai kalba apie „apokalipsės draudimą“. Tuo pat metu dirbtinio intelekto kūrėjai vis garsiau įspėja, kad žmonija gali būti ant pavojingos ribos.

Remiantis Sentio universiteto šiemet atlikta apklausa JAV, net 49 procentai amerikiečių, susiduriančių su emociniais sunkumais, jau kreipiasi į dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotus, pavyzdžiui, „ChatGPT“ kaip į savotiškus terapeutus. Atliktos apklausos JAV skaičiai įspūdingi – emocinės paramos iš DI ieško milijonai žmonių, apie 1,7 mln. pacientų.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as praėjusį trečiadienį turėjo aiškintis dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo socialiniuose tinkluose paskelbtų dirbtinio intelekto vaizdo įrašų, rašo „Reuters“. Praėjusį pirmadienį D. Trumpas savo „Truth Social“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Demokratų lyderis Hakeem Jeffries neva kalba prie Baltųjų rūmų su ant veido užklijuotais ūsais ir sombrero, o fone skamba muzika. H. Jeffries yra juodaodis, jo motina kilusi iš Žaliojo Kyšulio.

„OpenAI“ vadovas Samas Altmanas įspėjo apie galimybę, kad dirbtinis intelektas gali „atsitiktinai užgrobti pasaulį“. Egzistuoja galimybė, kad mes netyčia tapsime visiškai priklausomi nuo DI, net ir atmetus pačius blogiausius scenarijus, aiškina jis.

Kaip atpažinti dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį internete? Ko geriau nesakyti „Chat GPT“ pokalbių robotui? Kokios profesijos gali išnykti per artimiausius 10 metų?  Apie tai tinklalaidėje „Tapk geresniu“ su Arturu Lebedenko kalbasi DI ekspertas, programuotojas Jonas Lekevičius. Jis dalinasi ne tik teorinėmis įžvalgomis, bet ir realiais pavyzdžiais iš sparčiai besikeičiančio dirbtinio intelekto pasaulio.

Dirbtinio intelekto botas studentus moko kartu su profesoriais viename Kanados universitete. Virtualios mokytojos kūrėjas siekia griauti mitus. Profesorius nebijo, kad jo sukurti botai netrukus pakeis jį kaip mokytoją, ir sako, kad dirbtinį intelektą reikia tyrinėti ir mokytis juo naudotis, o ne jo bijoti. Afroamerikietę britę imituojantį botą sukūrė informacinių menų ir technologijų profesorius Steve’as DiPaola. Botas, vardu Kia, tapo jo paskaitų mokymosi įrankiu.

Pastaruoju metu vis daugėja žmonių, kurie skundžiasi, jog jiems skambinėja sukčiai. Socialiniuose tinkluose viena moteris perspėjo apie įtartiną skambutį, kurį gavo anksti ryte. Viena iš teorijų – sukčiai įrašinėja jūsų balsą, kad, panaudodami dirbtinį intelektą (DI), paskui galėtų jį atkartoti. Viena moteris pranešė, kad jai skambino nepažįstama moteris, apsimesdama institucijų atstove. Jai tai atrodė labai įtartina.

Feisbuke pasirodžius kultūros minsitro Igno Adomavičiaus atsiprašymu kultūros bendruomenei, akylesni komunikacijos specialistai sukluso – ar gali būti taip, kad minisitro tekstas parašytas naudojant dirbtinio intelekto (DI) įrankį „ChatGPT“? Aštrios kritikos sulaukęs I. Adomavičius atsiprašo pasipiktinimo neslėpusios kultūrininkų bendruomenės. Pasak „Nemuno aušros“ atstovo, jo viešai išsakyti teiginiai nuskambėjo ne taip, kaip norėta.

Albanija praėjusią savaitę paskelbė, kad dirbtinio intelekto (DI) sukurta ministrė perims naują viešųjų pirkimų portfelį, tačiau šis sprendimas sukėlė rimtų techninių, politinių ir etinių klausimų.  Botas, pavadintas Diella, vadinama pirma pasaulyje DI sukurta ministre.

Turbūt jau daugelis yra bendravę su ChatGPT, Gemini ar kitomis dirbtinio intelekto programėlėmis. Nors draugišku tonu bendraujantys robotai, atrodo, turi atsakymus į visus klausimus, specialistai ragina neapsigauti. Jų pateikiama informacija gali ne tik klaidinti, bet ir pateikti pavojingų patarimų. Štai neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbtinis intelektas paaugliui ne tik paaiškino, kaip nusižudyti, bet ir pasiūlė parašyti atsisveikinimo laišką.

Nutekinti privačius elektroninio pašto duomenis dar niekada nebuvo taip paprasta. Vis dažniau kalbama apie tiesiogines ir netiesiogines greitojo duomenų įvedimo atakas (angl.

Viena nauja Japonijos partija antradienį pareiškė, kad po katastrofiško pasirodymo per neseniai vykusius rinkimus iš jos pasitraukus steigėjui, vadovu taps dirbtinis intelektas (DI). Partija „Kelias į atgimimą“, kurią sausį įkūrė buvęs nedidelio Vakarų Japonijos miesto meras Shinji Ishimaru (Šindžis Išimaru), neturi politinės platformos, o jos nariai gali patys nustatyti savo darbotvarkes.

Pastaruoju metu telefoniniai sukčiai pasitelkia dirbtinio intelekto (DI) sukurtus balsus, pokalbių modelius ir iš anksto paruoštus monologus. Kokią grėsmę kelia tokia sukčių pažanga ir kaip veikia naujausi apgaulės metodai, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas, rašoma pranešime spaudai. DI botai ir pokalbių robotai Dirbtinio intelekto technologijos atveria galimybes ne tik inovacijoms, bet ir naujiems sukčiavimo metodams.

Dirbtinis intelektas jau keičia universitetų praktiką – naudodami jį studentai rašo baigiamuosius darbus ar atsiskaito egzaminus, o technologijos dažnai nepajėgia to aptikti. Ekspertai sako, kad švietimo bendruomenei teks ieškoti naujų užduočių ir kontrolės formų, nes DI įrankiai tampa vis sunkiau atpažįstami.

Dirbtinio intelekto (DI) gigantė „OpenAI“ atskleidė, kodėl net pažangiausi pokalbių robotai neretai pateikia klaidingus atsakymus. Naujausiame tyrime bendrovė paaiškino, kad DI dažnai apdovanojamas už spėjimus, todėl jis linkę kurti atsakymus net tada, kai nežino teisybės. „OpenAI“ aiškina, jog „haliucinacijomis“ vadinama situacija, kai DI, užuot pripažinęs nežinojimą, pateikia išgalvotus atsakymus.

Dirbtinis intelektas šiandien tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi – nuo laiškų rašymo ir dokumentų analizės iki kūrybos ar net kovos su dezinformacija. Nors jis palengvina darbus ir taupo laiką, kartu kelia ir naujų iššūkių, kuriuos dar tik mokomės suprasti.

Albanija tapo pirmąja pasaulio šalimi, paskyrusia ministrę, sukurtą dirbtinio intelekto pagalba. Jos vardas – Diella, išvertus iš albanų kalbos reiškiantis „saulės spindulius“. Naujoji ministrė bus atsakinga už viešuosius pirkimus, rašo „Politico“. Premjeras Edi Rama dar vasarą užsiminė, jog šalis galėtų turėti dirbtinio intelekto sukurtą ministrę. Tiesa, tuo metu daugelis netikėjo, kad idėja taip greitai virs realybe.

JAV senjorai vis dažniau susiduria su dirbtinio intelekto (DI) iššūkiais – vieni juo žavisi, kiti baiminasi. Specialiuose kursuose pagyvenę žmonės mokosi atpažinti DI sukurtus vaizdus, saugotis sukčių atakų ir net patys atranda, kaip pasitelkti „ChatGPT“ laiškams, kelionėms ar net knygoms kurti. Tačiau daugelis pripažįsta: naujoji technologijų banga gąsdina labiau nei išmaniųjų telefonų ar interneto pradžia. Maždaug tuzinas senjorų klasėje Merilande gavo paprastą užduotį.

Naujausi tyrimai atskleidė, kad populiariausi dirbtinio intelekto pokalbių robotai, tarp jų „ChatGPT“ ir „Meta“ modeliai, kas trečiame atsakyme pateikia klaidingą informaciją, praneša „Euronews“. Didžiausias klaidų skaičius užfiksuotas naudojantis „Inflection AI“ pokalbių robotu „Pi“ (57 proc. atsakymų buvo klaidingi) ir „Perplexity AI“ (47 proc.). Populiariausi pokalbių robotai, „ChatGPT“ ir „Llama“, klaidingą informaciją pateikė apie 40 proc. atsakymų.

Klaipėdos universitete pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio intelekto laboratorija. Studentai ir mokiniai ten sužinos, jog egzistuoja ne tik „ChatGPT“, o ir daugybė kitų modelių, kuriuos galima tobulinti bei panaudoti muzikos kūrybai, ekonomikos tyrimams ar net pasaulio pabaigos prognozėms. „Esame skeleto sistemoje.

Viena tekstinė užklausa „Google“ dirbtinio intelekto (DI) programai „Gemini“ sunaudoja maždaug tiek elektros energijos, kiek televizorius per mažiau nei 9 sekundes, paskelbė bendrovė. „Google“ apskaičiavo, kad vidutinės energijos sąnaudos vienai tekstinei užklausai siekia 0,24 vatvalandžių (Wh) ir apie 5 lašus arba 0,26 mililitrų vandens, kurio reikia DI duomenų centrų aušinimui. Daug metų būgštaujama, kad populiarėjant DI programoms auga elektros ir vandens suvartojimas.

Internete plinta naujas reiškinys – dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai, prisistatantys kaip pats Jėzus Kristus. Jie žada dvasinį vadovavimą, atsako į maldas, priima išpažintis ir net leidžia rinktis tikėjimo tradiciją, tačiau tyrėjai įspėja: už šių „dieviškų“ žinučių slypi pelno siekiantys algoritmai, o ne stebuklai. Internete veikiantys dirbtinio intelekto pokalbių robotai pateikia neįtikėtiną teiginį – jie esą patys Jėzus Kristus.

Ekspertai prognozuoja, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) jau greitai darbo rinkoje gali išvis nebereikėti dalies specialistų ir jie liks be darbo. Tyrimai atskleidė, kad keistis gali įvairiausių profesijų darbas – nuo informacinių technologijų iki vertėjų, istorikų. Įmonėms toks įrankis jau dabar padeda sutaupyti dešimtis tūkstančių valandų darbo, už kurias dabar žmonėms jos moka atlyginimus.

Vartotojai pastebėjo, kad kai kurių paieškos sistemų, įskaitant „Google“ ir „Bing“, rezultatuose pradėjo rodytis nuorodos į svetimus pokalbius su „ChatGPT“. Kaip praneša „TechCrunch“, tai tapo įmanoma dėl pokalbių nuorodų pasiekiamumo po paieškos rezultatų filtravimo. Kai kurie asmeniniai vartotojų pokalbiai su „ChatGPT“ netikėtai tapo vieši. Pasirodo, įvedus į „Google“, „Bing“ ar kitą paieškos sistemą užklausą „site:chatgpt.

Dirbtinis intelektas (DI) gali tapti pavojingu ginklu sukčių rankose – įspėja „ChatGPT“ kūrėjas. DI technologijos taip sparčiai tobulėja, kad jau lenkia bankų apsaugos sistemas ir atveria duris naujai apgavysčių bangai. JAV technologijų lyderis Samas Altmanas įspėja: pasaulis stovi ant „sukčiavimo krizės“ slenksčio, o pavojus slypi visur, net žmonių balsuose. JAV Federalinio rezervo sistemos vadovas Samas Altmanas pareiškė, kad pasaulis atsidūrė ties „sukčiavimo krizės“ riba.

Ypač sportiška močiutė, fitneso trenerė ir modelis Andréa Sunshine šiuo metu gyvena Romoje ir palaiko santykius su 35 metų partneriu Federico, kuris yra 20 metų jaunesnis už ją. Tačiau net ir būdama mylima, 55-erių moteris patyrė netikėtą emocinį sukrėtimą – susižavėjo dirbtiniu intelektu ir įsimylėjo pokalbių robotą. Kaip rašo „Mirror“, viskas prasidėjo nuo paprasto tikslo – naudotis „ChatGPT“ pagalba rašant naują knygą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kviečia Lietuvos įmones, mokslinių tyrimų įstaigas ir kitas organizacijas prisijungti prie preliminarios 3 mlrd. eurų vertės Baltijos dirbtinio intelekto (DI) gamyklos konsorciumo, pirmadienį pranešė ministerija.

Naujas Meino universiteto (JAV) tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) gali pateikti tikslesnius atsakymus nei gydytojai žmonės, tačiau vis dar stokoja gebėjimų toje srityje, kuri pacientams itin svarbi – emociniame ryšyje, rašoma „Study Finds“. Tyrėjai palygino DI atsakymus į sudėtingus medicininius klausimus su žmonių gydytojų atsakymais iš įvairių sveikatos priežiūros sistemų Jungtinėse Valstijose ir Australijoje.

Socialiniuose tinkluose masiškai plintantys su dirbtiniu intelektu sukurti vaizdo įrašai jau patraukė Vyriausybės dėmesį. Kultūros ministerija stebi, jog pavojinga riba tarp pramoginio turinio ir sukčiavimo peržengta, mat socialiniuose tinkluose plinta jau ne vienas vaizdo įrašas, kur tikrų žurnalistų arba žinių vedėjų skaitmeniniai klonai skleidžia melagingą informaciją, ragina žmones investuoti.

Internetiniai sukčiai toliau naudojasi įžymių Lietuvos žmonių veidais. Pavyzdžiui, pasinaudoję ekonomisto Nerijaus Mačiulio veidu, bando įtikinti žmones investuoti netikrose platformose. Žala milžiniška – pasak policijos, šiemet sukčiai iš patiklių šalies gyventojų spėjo išvilioti beveik 6 milijonus eurų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio balsu ir atvaizdu pasinaudojo internetiniai sukčiai.

Valstybės kontrolės atliktas dirbtinio intelekto (DI) auditas viešajame sektoriuje rodo, kad Lietuvoje nėra užtikrinama šios sistemos veikimui reikalinga infrastruktūra. Remiantis audito rezultatais, akcentuojama – neišspręsti infrastruktūros, duomenų ir darbuotojų kompetencijos klausimai yra pagrindinės kliūtys pasiekti proveržį šioje srityje.

Siekiant efektyvinti veiklą, Seimo kanceliarija praėjusią savaitę pristatė naujas Dirbtinio intelekto (DI) taikymo gaires.  Jos nustato aiškius atsakingo, etiško ir saugaus DI naudojimo principus organizacijos veikloje. Šių gairių tikslas – užtikrinti, kad DI būtų taikomas profesionaliai, atsakingai ir inovatyviai.  Pasak Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio, sėkmingam DI diegimui būtinos ne tik technologijos, bet ir nuoseklus darbuotojų pasiruošimas bei atsakingas požiūris į duomenis.

Elono Musko startuolis „xAI“ šeštadienį atsiprašė už įžeidžiančias žinutes, kurias šią savaitę paskelbė jo dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotas „Grok“, ir dėl to kaltino programinės įrangos atnaujinimą, kuriuo siekta, kad jis veiktų panašiau į žmogų. Po antradienį atlikto atnaujinimo „Grok“ socialiniame tinkle „X“ paskelbtuose įrašuose gyrė nacių lyderį Adolfą Hitlerį ir teigė, kad žmonės su žydiškomis pavardėmis yra labiau linkę skleisti neapykantą internete.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja gyventojus apie naują sukčiavimo bangą, kuri plinta interneto erdvėje. Sukčiai vis dažniau pasitelkia dirbtinio intelekto technologijas ir kuria itin tikroviškus vaizdo įrašus, kuriuose imituojami žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai. Tokios klastotės gali apgauti net ir technologijomis besidominčius žmones, todėl svarbu išlikti budriems.

Milijardieriaus Elono Musko dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotas „Grok“ trečiadienį vėl sulaukė kritikos dėl antisemitinių komentarų, Adolfo Hitlerio šlovinimo ir islamo įžeidimo atskiruose platformos „X“ pranešimuose. Dėl vienos komentarų serijos, kurioje buvo tiesiogiai Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui skirtų įžeidimų, šios šalies teismas uždraudė minėtus įrašus.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose pradėjus vis dažniau plisti išmaniojo vaizdo klastotėms (angl. deepfake), institucijos ragina visuomenę apie tokius atvejus nedelsiant informuoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (ŽEIT). Pasak tarnybos, didžiausią nerimą kelia tai, kad šis dirbtinio intelekto įrankis vis dažniau pasitelkiamas siekiant diskredituoti žiniasklaidos priemones.  „Svarbiausias dalykas – greitas reagavimas.

Net 7 iš 10 lietuvių naudoja dirbtinį intelektą, tačiau dauguma pripažįsta, kad gauna neteisingus atsakymus ir juo dar ne visai gali pasitikėti. Lietuviai pasakoja, kokiose situacijose prašo pagalbos dirbtinio intelekto, pavyzdžiui, ruošiantis paskaitoms, sodinant pomidorus ar rašant motyvacinį laišką darbdaviui.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Kiek žmonių Lietuvoje naudoja dirbtinį intelektą? Programėlė „ChatGPT“ atsako, kad jį naudoja vienas iš penkių Lietuvos žmonių.