Plačiau apie tai papasakojusi Kauno technologijos universiteto Dirbtinio Intelekto centro vadovė prof. dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė patvirtino, kad būtent medicina yra tas sektorius, kur nusimato pritraukti daugiausiai investicijų pritaikant DI.
„Čia reikėtų kalbėti apie ankstyvą diagnostiką, personalizuotą gydymą, mažuosius įrenginius, kurie galėtų funkcionuoti ir būti efektyvūs namų sąlygomis. Pavyzdžiui, tai galėtų būti kažkoks įrenginys, prijungiamas prie telefono, kuris galėtų įvertinti riziką, kad jūsų apgamėlis yra melanoma, tai yra piktybinis. (...)
Taigi žmonės galėtų namie pasidaryti kažkokią pirminę diagnostiką. Aišku, reikia turėti omenyje, kad tai yra tik asistentas ir galėtų pasakyti procentiškai, kad čia galimai yra problema. Juk dažnai patys, kai kažkur išberia, ieškome internete, kas čia yra, taigi būtų visai gerai pasitikrinti namie ir tada jau įtariant problemą registruotis pas gydytoją“, – komentavo ji „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Lietuvių mokslininkai turi potencialo
Pašnekovė tvirtino, kad į šią DI sritį ypač daug investuoja Amerika, tuo metu Europoje yra numatyta griežtesnė reguliacija.
„Europos šalys kad turi labai daug žinių, mes esame tvarūs, turime DI aktą, taigi turėsime daug reguliavimo, todėl labai tikimės, kad tai nestabdys pažangos, nes Europoje į šią medicinos sritį irgi labai daug investuojama“, – pastebėjo specialistė.
Ji pasakojo, kad čia neatsilieka ir lietuvių mokslininkai – kaip tik kuria įrenginį odos apgamams įvertinti. „Turime nemažai mokslininkų iš LSMU, kurie važiuoja į Ameriką pristatyti savo produktus – ir kardiologų, ir kitų specialistų, taigi Lietuvoje turime daug potencialo, reikia tik kažkaip jį išgryninti.
Bet kurie DI sprendimai neįmanomi tik įtraukiant specialistus iš IT pusės, būtina pasitelkti medicinos ekspertus. Visų pirma, DI reikia duomenų, bet medicininiai duomenys yra jautrūs. Bet čia DI vėlgi galėtų padėti – juos nuasmeninti. Tai gali vykti ne tik nuasmeninant vardą ir pavardę, bet yra ir viso kūno nuasmeninimas.
Pavyzdžiui, plastikos chirurgai norėtų paskaičiuoti preliminarią kainą, kiek kainuotų pilvo riebalų sumažinimo operacija. Algoritmai, sistemos galėtų pateikti preliminarią kainą, bet juk žmogaus kūną irgi gali išduoti tatuiruotės, apgamėliai, kitos žymės, kurios, medikai norėtų, kad būtų panaikintos. Tai ir tą galima padaryti – tada kūno identifikuoti negalima ir matomos tik formos. Taigi turime įvairių uždavinių“, – pasakojo A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Turime nemažai mokslininkų iš LSMU, kurie važiuoja į Ameriką pristatyti savo produktus – ir kardiologų, ir kitų specialistų, taigi Lietuvoje turime daug potencialo, reikia tik kažkaip jį išgryninti.
Ji atkreipė dėmesį, kad bet kuriuo atveju norint turėti gerai sužymėtus, suanotuotus duomenis, DI tam reikia paruošti.
„Tai reiškia, medikas turėtų pažymėti nuotraukoje, kad štai čia yra auglys, tam, kad vėliau algoritmas iš vaizdų galėtų tai pats atskirti. Jei galėtume tą daryti patys, būtų neblogai, bet neturi tam tikrų žinių.
Kitas momentas – jei galėtume autonomiškai žymėti, išvis būtų fantastika, nes tas pats pavargęs rezidentas, kai žymi 105 nuotrauką, tą daro nebe taip gerai, žmogiškosios klaidos veiksnys yra dažnas.
Tad turime iššūkių, nekalbant apie jautrių duomenų naudojimą, yra krūva apribojimų, kol mes juos galime panaudoti, turime bendradarbiauti ne tik su LSMU, bet Kauno klinikomis. Tai yra sudėtingas darbas“, – komentavo specialistė.
Pasitelks taikant personalizuotą gydymą
Pasak jos, kalbant apie personalizuotą mediciną, čia reiktų paminėti tai, kad šiandien yra tiek daug skaitmenizuotų duomenų, kurie jau leidžia kažkiek atsižvelgti būtent į konkretaus žmogaus specifiką ir atitinkamai pritaikyti kažkokį gydymą.
„Turėjome įdomų uždavinį senelių namuose – stebėjome pacientus, jų judėjimą, mobilumo galimybes, visus kitus parametrus, kurie leidžia parinkti jam tinkamą gydymo planą. Tarkime, jei pacientas mažai juda, negerai, jei sergantis demencija žmogus per daug juda, vėl negerai, bet kitas, sergantis ta pačia liga, gal turi kitus požymius.
Tikrai niekas negalvoja, kad tai juos kažkaip pakeis, mes to ir nesakome. Bet jie norėtų tam tikrus darbus padaryti greičiau, galbūt junta, kur yra labiau rutininis darbas ir sugaištama daug laiko.
Todėl čia išryškėja personalizuoto gydymo reikšmė – stebint konkretų žmogų surenkame labai daug parametrų, kurių koreliacijas medikui gana sudėtinga įvertinti iš akies. O algoritmai tuos duomenis patikrina, pažiūri, kas su kuo labiausiai koreliuoja, pavyzdžiui, tas žmogus pasidaro aktyvesnis po kažkokių veiksmų, o gydytojas to nepastebėtų, nes fiziškai neįmanoma apdoroti tiek duomenų“, – komentavo A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Pagalbininkas medikui
Paklausta, ko būtų galima tikėtis iš DI pacientams, mat jie galbūt nuogąstauja, kad atėję į ligoninę neberas žmogaus, bet vien robotus, kaip tekę matyti kokiuose filmuose, pašnekovė patikino, kad toks įsivaizdavimas yra kiek mistifikuotas.
„Labai daug dirbtinio intelekto yra būtent tuose kompiuteriuose ir sistemose, kur dirba medikai, tikslas yra tikrai asistuoti, padėti geriau, tiksliau diagnozuoti. Žmonės po daug darbo valandų natūraliai pavargsta, gali ir prasčiau matyti, tada analizuoti tam tikras nuotraukas gali ilgiau užtrukti negu išsimiegojus ryte.
Štai dabar dirbdami su kardiologais analizuojame stenozės atvejį: norėtume identifikuoti, kelinto tai laipsnio stenozė, tam turime aptikti kraujagyslę, kalcinatus (kalcifikuotas plokšteles). Ir tą norėtume padaryti iš vaizdo, automatiškai, kad radiologui algoritmas parodytų, į ką atkreipti dėmesį. (...)
O čia būtų neintervencinis tyrimas, vaizdas gaunamas tik suleidus kontrastinę medžiagą ir galime nustatyti, koks tai galėtų būti stenozės laipsnis, tiesiog patarti gydytojui, kad jis galėtų greičiau dirbti, nereikėtų ilgai sėdėtų ir vargti galvojant, ar skirti operaciją, ar papildomus tyrimus“, – dėstė profesorė.
Pasak jos, pagrindinis tikslas yra visur taikyti vadinamąjį aiškinamąjį DI, kuris galėtų paaiškinti, kodėl algoritmas nusprendė pateikti tokią išvestinę.
Robotai galėtų pakeisti žmones medicinoje?
Pašnekovė tikino, kad DI potencialą mato tiek vyresni, tiek jaunesni medikai. „Tikrai niekas negalvoja, kad tai juos kažkaip pakeis, mes to ir nesakome. Bet jie norėtų tam tikrus darbus padaryti greičiau, galbūt junta, kur yra labiau rutininis darbas ir sugaištama daug laiko.
Asmeniškai man labai gaila šeimos gydytojų, kurie labai daug visko rašo kompiuteriu, kai galėtų susakyti balsu, parašytų ir receptus, diagnozę, o jie sėdi ir dirba tai, ką galėtų atlikti kitas žmogus. Tokiuose administraciniuose darbuose DI taip pat galėtų pagelbėti“, – komentavo A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Jos pastebėjimu, robotizuotos rankos medicinoje naudojamos ir dabar, bet teigė pati nenorėtų atėjusi į gydymo įstaigą susidurti su žmogumi-robotu.
„Nežinau, ar kas norėtų, kad juos slaugytų ar prižiūrėti ateitų robotas, ypač humanoidinis robotas. Yra atlikti tyrimai, kad ypač toks robotas priimamas labai nejaukiai. Mūsų turbūt kažkaip išskirtinai neveikia robotas siurblys, bet, įsivaizduokite, jei ateitų robotas-žmogus ir siurbtų?
Žmogui reikia žmogaus, tą puikiai žinome ir gydymo sektoriuje tai ypač svarbu. Nebent labai jau pritrūksime žmonių ir reikės kurti robotus, kurie tarnautų medicinoje, bet tada su motorika reikėtų daug dirbti. Nežinau, ar jis galėtų operuoti kaip žmogus, manau, tai yra tik pagalbininkas. Pramonėje galima daug ką robotizuoti, bet tikrai ne visose srityse. Ten, kur klaidos gali kainuoti žmogaus gyvybę, robotai vis tiek bus paskutinėje vietoje“, – apibendrino specialistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
