Dirbtiniam intelektui užimant vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, ekspertai kelia daug klausimų – kaip atrodys gyvenimas po kelių metų? Ar DI taps pranašesniu už žmogų, perims daugelį profesijų ir žmonės taps nebereikalingi?
Viena populiariausių ir daugiausiai naudojamų dirbtinio intelekto sistemų šiuo metu yra „Chat.gpt“, kurią žmonės jau naudoja vietoj „Google“ ir patiki jai įvairiausius rūpimus klausimus bei svarbių darbų atlikimą.
Kaip teigia eksperimentą su dirbtiniu intelektu atlikę autoriai, šiam pažangiam modeliui sparčiai tobulėjant, kyla nerimas ir grėsmė tam tikroms profesijoms ir specialistų ateičiai.
Jie išskyrė su informacija ir kūrybinėmis užduotimis dirbančius žmones – žurnalistus, rašytojus, reklamos ir viešųjų ryšių profesijų atstovus bei kitus rašančius profesionalus, kurių kasdienius darbus dirbtinis intelektas jau geba atlikti greitai ir pakankamai kokybiškai.
Kokia rašančių žmonių ateitis: ar ši profesija išnyks?
Dirbtinis intelektas yra itin protingas ir greitai tobulėjantis. Pasak dirbtinio intelekto entuziasto ir praktiko Martyno Kairio, dar pernai atliktas tyrimas nustatė, kad dirbtinio intelekto IQ yra neįtikėtinai aukštas – net 153, kai tuo tarpu vidinio žmogaus yra 100, todėl, kaip teigia Martynas – jis yra protingesnis už didžiąją dalį žmonijos.
Jo teigimu, saugiausi kol kas yra tie, kurie savo srityje yra labai geri profesionalai ir jeigu jau pradėjo naudoti DI įrankius – jie bus labai reikalingi, atliks daugiau darbų geriau ir profesionaliau.
Martynas dalijasi savo įžvalgomis – ar rašančių žmonių profesijai gresia pavojus. Jo teigimu, tikri savo srities profesionalai kol kas gali būti ramūs.
„Rašytojai turi savo asmeninę auditoriją, kuri juos mato. Nepaisant to, kad eksperimente tam tikrus tekstus auditorija pripažino kaip dirbtinio intelekto, visgi stiprių rašytojų tekstus žmonės labai aiškiai identifikavo, kaip žmogaus, nes jie tai daro giliau, kruopščiau, yra apsiskaitę, daug rašo.
Šioje vietoje net ir su tais robotukais, kurie yra labai protingi, nepavyktų taip rašyti. Todėl aš manau, kad žmonės, dirbantys savo profesiją ir tai darantys gerai, jie ir toliau tą darys“, – pasakoja ekspertas.
Tačiau Martynas pripažįsta, kad yra kitas klausimas, neduodantis jam ramybės, į kurį atsakymo jis neturi – ką daryti tiems, kurie dabar mokosi ir tik pradeda rašyti.
„Kaip išlaikyti tą motyvaciją, kai tu matai, kad tai gali daryti už tave geriau. Čia yra didelis klausimas, kuriam neturiu atsakymo, bet tai yra susiję ne tik su rašytojais, bet ir su programuotojais ir su kitomis specialybėmis“, – teigia jis.
DI ekspertas: „Tai yra nauja gyvybės forma“
Yra ne tik gerosios dirbtinio intelekto pusės, kurios padeda žmonėms buityje, darbe ar moksluose ir palengvina gyvenimą, tačiau ir baisios pusės – gąsdinanti nežinia, kaip viskas gali pakrypti ir ko laukti.
Nors dirbinio intelekto entuziastas optimistiškas, vis dėlto pripažįsta, kad yra tam tikrų dalykų, kurie baugina net jį.
„Yra jau daryti tam tikri tyrimai ir pastebėta, kad jis pats auga, prilygino, kad atsiranda naujų neuronų. Dėl to jis ir laikomas ne kaip įrankis, galintis padaryti daug dalykų, bet kaip nauja gyvybės forma, kur mūsų įsikišimo nebe taip ir reikia“, – pasakoja Martynas.
Taip pat jis prisimena ir dar vieną simuliaciją, kuri sukėlė daug reakcijų ir nuomonių.
„Skirtingiems dirbtinio intelekto agentams buvo pasakyta, kad jie yra įmonė x ir jų tikslas yra uždirbti kuo daugiau pelno, bet jokiais būdais negali tartis su kitomis įmonėmis dėl kainų kėlimo, kad gautų didesnį pelną – kartelinis susitarimas, kuris yra nelegalus.
Idealiam pasaulyje kainos turėtų būti minimalios, su minimaliu uždarbiu, nes yra konkurencija. O įmonė x, y ir z galiausiai kažkokiu būdu sukėlė maksimaliai vos įperkamas kainas, nors buvo pasakyta nesitarti. Tačiau pasirodo, kad kažkaip visgi jos susitarė.
Tai įsivaizduokite, jeigu mes viską paleidžiame ir atiduodame, mes jau dabar nuo technologijų priklausomi, tai čia gali prasidėti visai kitas lygmuo“, – kalba ekspertas.
Siekiant ištirti, ar dirbtinis intelektas jau gali parašyti niekuo nuo žmogaus nesiskiriantį tekstą ir nustayti, koks pavojus laukia rašančių profesijų atstovų, buvo atliktas eksperimentas.
Pradžia – kaip gimė eksperimento idėja
Kaip teigia dirbtinio intelekto entuziastas ir praktikas Martynas Kairys, kai prieš du metus atsirado žinoma „Chat.gpt“ versija, jis nusprendė su jos pagalba parašyti tekstą apie deimantus ir investavimą į juos.
Tą tekstą jis nusiuntė senai pažįstamai, rašytojus atstovaujančiai žurnalistei, komunikacijos specialistei Viktorijai Žižiūnienei ir paprašė jos paredaguoti tekstą.
„Jai nelabai patiko tas tekstas. Ji redagavo ir tvarkė jį, galiausiai, praleidus gerą pusdienį, pabaigė ir sako: „kas čia tokį tekstą rašė?“ Pasakiau, kad dirbtinis intelektas, tada ji labai supyko ant manęs, bet geras žmogus – greit atleido“, – prisimena M. Kairys.
Po kiek laiko Martynas atsiuntė jai dar vieną tekstą ir paprašė atspėti, kas jį rašė. Jo teigimu, Viktorija matė, kad tai DI sugeneruoti tekstai ir netikėjo, kad žmonės nematytų skirtumo, tačiau pats jis pripažįsta, kad jau tada nebuvo tvirtai įsitikinęs, kad tarp DI ir žmogaus tekstų yra didelis skirtumas.
Susitikę specialistai nutarė daryti eksperimentą ir patikrinti – ar tikrai žmonės negebės atskirti dirbtinio intelekto tekstų nuo žmonių rašytų.
„Aš atstovėjau visą techninę dalį, o Viktorija surado rašytojus ir organizavo visą kitą. Mes šioje vietoje rizikavome, nes, kaip Viktorija man kažkada sakė – kiekvienas rašytojas turi savo ego ir sudalyvauti tokiame eksperimente, kur žmonės gali pažymėti, kad rašė ne žmogus, o DI, yra rizikinga“, – pasakoja Martynas.
Eksperimento eiga
Nors Martynas teigia, kad pradžia nebuvo lengva ir pirmosios rašytojų paieškų užklausos gavo neigiamus atsakymus, vis dėlto pavyko rasti 12 žmonių, kurie sutiko dalyvauti tyrime.
„Turėjome 12 tyrimo dalyvių, tai reiškė, kad turėjau padaryti 12 robotukų [iš anksto apmokytų dirbtinio intelekto asistentų], kurie pamėgintų atkartoti tų rašytojų stilių ir tada vieną paprastą „Chat.gpt“, kur tiesiog parašytų tą tekstą“, – pasakoja dirbtinio intelekto entuziastas Martynas.
Pasak Martyno, visų 12 tyrimo dalyvių buvo paprašyta parašyti tekstą filosofine tema – kodėl aš rašau? Dirbtiniam intelektui buvo pateikti kiekvieno tų žmonių rašymo stiliaus pavyzdžiai, esantys socialinėse medijose, žurnaluose ar laikraščiuose.
Dirbtinis intelektas nematydamas žmonių tekstų, tačiau išanalizavęs jų rašymo stilių ir pabandęs jį atkartoti, taip pat parašė 12 tekstų, atitinkančių kiekvieno tyrimo dalyvio braižą.
Gavę rezultatus – nustėro: „Niekada nesitikėjau“
Kaip pasakoja eksperimento autoriai, jie buvo stipriai šokiruoti, pamatę tyrimo rezultatus ir teigė, kad tikrai nesitikėjo tokių atsakymų.
„Mes su Viktorija lažinomės, ji pateikė savo labai optimistines prognozes, aš buvau labiau dirbtinio intelekto pusėje, bet tikrai nesitikėjau, kad pirmas bus išrinktas DI tekstas, kaip pats žmogiškiausias.
Nuoširdžiai – aš maniau, kad gali vienas tekstas patekti į penketuką, arba labai pozityviai mąstant – į trejetuką, bet, kad bus pirmas – niekada nesitikėjau“, – įspūdžiais dalijasi Martynas.
Kartu su Martynu dirbusi žurnalistė Viktorija Žižiūnienė atskleidžia, kad ji, priešingai nei Martynas, sirgo už rašytojus ir buvo tvirtai įsitikinusi, kad dirbtinis intelektas jų neįveiks. Visgi, pamačiusi sugeneruotus tekstus, moteris pripažįsta, pajutusi nerimą.
„Kai pamačiau tuos jo atsiųstus tekstus, Martynas man paskambino toks entuziastingas, džiaugėsi jais, o aš jam pradėjau juoktis į ragelį, neva nesąmonė tie tavo tekstai. Jie atrodė tvarkingi, viskas gerai, bet man vis tiek buvo jausmas, kad juos rašė vienas žmogus.
Tačiau paskui, kai pradėjau kelti savo tekstus į seką, aš juos skaitau ir jaučiu, kad aš nebeskiriu kur kieno tekstai. Tada man sukilo kažkoks negerumas, galvoju – kaip aš pati jų nebeatskiriu?“ – pasakoja moteris.
Ką rodo eksperimento rezultatai?
Kaip teigia ekspertas, šiai dienai eksperimente sudalyvavo daugiau nei 700 žmonių. Žmonėms buvo pateikti 25 tekstai, kuriuose jie turėjo pažymėti vieną atsakymą, kas jį parašė – žmogus ar dirbtinis intelektas.
Pasak Martyno, aukščiausias gautas balas yra 22 teisingai pažymėti tekstai iš 25, o tokį rezultatą pavyko gauti kol kas tik vienam žmogui.
„Vidurkis yra 13,66 proc. iš visų pildžiusių anketą, kurie identifikavo, ar tai yra dirbtinis intelektas, ar tai yra žmogus. Tai yra labai žemai, nes net jeigu viską žymėti kaip dirbtinio intelekto tekstus, nes 13 iš jų – DI, o 12 – žmonių, tai minimaliai būtų surinkta 13“, – nurodo Martynas.
Dirbtinio intelekto ekspertas pasakoja, kad net 5 dirbtinio intelekto parašytus tekstus, didžioji dauguma žmonių nurodė kaip rašytus žmogaus. Vienas iš tokių tekstų surinko net 77 proc. ir buvo pripažintas žmogiškiausiu iš visų tekstų.
Vienas keisčiausių dalykų žmonėms, autoriaus teigimu, buvo tai, kad dirbtinis intelektas moka kalbėti šiaulietiškai ar net žemaičiuoti.
Nors kyla įvairių minčių ir grėsmių, visgi tokiame įtemptame laikotarpyje Martynas skatina žmones būti paprastais, nesusireikšminti, mėgautis ir išnaudoti kiekvieną galimybę.
„Dabar yra dirbtinis intelektas, tai vietoje to, kad nuo jo bėgti, reikia pamėginti susipažinti – kas jis yra, ką jis daro gerai, ką gali palengvinti. Neužmerkti akių ir sakyti, kad jis to negali padaryti, nes aš uždaviau klausimą – ar DI gali rašyti kaip žmogus, niekas netikėjo, na o dabar turime rezultatus“, – sako jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
