Bendrovė „Alphabet“ perrašė dirbtinio intelekto naudojimo gaires, atsisakydama skirsnio, kuriame anksčiau buvo draudžiama naudoti dirbtinį intelektą, kuris „gali padaryti žalos“.
Organizacija „Human Rights Watch“ kritikavo šį sprendimą ir BBC sakė, kad dirbtinis intelektas gali „apsunkinti atskaitomybę“ už sprendimus mūšio lauke, kurie „gali turėti pasekmių gyvybei ar mirčiai“.
Tinklaraščio įraše „Google“ gynė šį pakeitimą, teigdama, kad įmonės ir demokratinės vyriausybės turi bendradarbiauti kuriant dirbtinį intelektą, kuris „remia nacionalinį saugumą“.
Ekspertai teigia, kad dirbtinis intelektas gali būti plačiai taikomas mūšio lauke, nors yra ir nuogąstavimų dėl jo naudojimo, ypač dėl autonominių ginklų sistemų.
„Tai, kad pasaulinė pramonės lyderė atsisako sau nustatytų raudonų linijų, reiškia nerimą keliantį pokytį tuo metu, kai mums labiau nei bet kada reikia atsakingo vadovavimo dirbtinio intelekto srityje“, – sakė Anna Bacciarelli, „Human Rights Watch“ vyresnioji dirbtinio intelekto tyrėja.
Ji pridūrė, kad šis „vienašališkas“ sprendimas taip pat parodė, „kodėl savanoriški principai nėra tinkamas reguliavimo ir privalomų teisės aktų pakaitalas“.
Savo tinklaraštyje „Alphabet“ teigė, kad demokratinės valstybės turėtų pirmauti dirbtinio intelekto vystymo srityje, vadovaudamosi pagrindinėmis vertybėmis, tokiomis kaip laisvė, lygybė ir pagarba žmogaus teisėms.
„Ir mes tikime, kad bendrovės, vyriausybės ir organizacijos, kurioms būdingos šios vertybės, turėtų dirbti kartu, kad sukurtų dirbtinį intelektą, kuris apsaugotų žmones, skatintų pasaulinį augimą ir remtų nacionalinį saugumą“, – pridūrė ji.
Technologija „suteikia rimtą karinį pranašumą mūšio lauke“
Pastaraisiais metais išaugo supratimas apie karinį dirbtinio intelekto potencialą. Sausio mėn. parlamento nariai teigė, kad konfliktas Ukrainoje parodė, jog ši technologija „suteikia rimtą karinį pranašumą mūšio lauke“.
Kadangi dirbtinis intelektas tampa vis labiau paplitęs ir sudėtingesnis, jis „pakeis gynybos veikimo būdą – nuo užnugario iki fronto linijos“, – rašė parlamento narė Emma Lewell-Buck.
Tačiau tarp dirbtinio intelekto ekspertų ir specialistų vyksta ne tik diskusijos dėl to, kaip ši galinga nauja technologija turėtų būti valdoma plačiąja prasme, bet ir ginčai dėl jo naudojimo mūšio lauke ir stebėjimo technologijose.
Didžiausią susirūpinimą kelia galimybė, kad dirbtiniu intelektu varomi ginklai galėtų savarankiškai imtis mirtinų veiksmų, o kampanijos dalyviai tvirtina, jog svarbu imtis kontrolės.
Dirbtinio intelekto projektams išleis apie 57 mlrd. eurų
Iš pradžių, gerokai prieš dabartinį susidomėjimo dirbtinio intelekto pakilimą, „Google“ įkūrėjai Sergejus Brinas ir Larry Page‘as teigė, kad jų įmonės šūkis buvo „nebūk blogas“.
Kai 2015 m. įmonė buvo pertvarkyta į „Alphabet Inc.“ pavadinimą, patronuojančioji bendrovė pasikeitė į „Daryk gera“.
2018 m. įmonė nepratęsė dirbtinio intelekto darbo sutarties su JAV Pentagonu po atsistatydinimo pareiškimų ir peticijos, kurią pasirašė tūkstančiai darbuotojų.
Savo pelno ataskaitoje bendrovė teigė, kad šiais metais dirbtinio intelekto projektams išleis 60 mlrd. JAV dolerių (apie 57 mlrd. eurų).
Bendrovė investuoja į infrastruktūrą, skirtą dirbtinio intelekto veikimui, dirbtinio intelekto tyrimams ir taikomosioms programoms, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu paremtai paieškai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
