Europa

Balandžio 17 d. Europos gynybos ir saugumo aukščiausiojo lygio susitikime Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paragino Europą pasirengti karui, skelbia portalas „The New Voice of Ukraine“. „Europa susiduria su lemiamu momentu, kuris dešimtmečius lems mūsų saugumą ir ateitį, – sakė ji. – Turime nepamiršti, kad turime daug ką ginti ir labai realią grėsmę, nuo kurios turime apsisaugoti.

Baltijos šalių regione auga nuogąstavimai, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali išbandyti NATO provokacijomis arba tiesioginiu puolimu, rašo „Financial Times“. Leidinio pašnekovai mano, kad vieta, kur tai galėtų įvykti, yra Baltijos šalys. „Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį.

Prancūzijos rytuose netoli mokyklos ketvirtadienį užpuolikas peiliu sužeidė dvi šešerių ir 11 metų mergaites ir vėliau buvo sulaikytas, pranešė pareigūnai. Vienuolikmetė buvo peiliu sužalota prie mokyklos Sufelvejersaimo miestelyje netoli Strasbūro, o šešiametę tas pats vyras užpuolė netoliese. Policija nurodė, kad abiem mergaitėms buvo padarytos negilios žaizdos, ir pridūrė, kad užpuolikas nebuvo susijęs su radikalais ir anksčiau nebuvo žinomas saugumo tarnyboms.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį per Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai labai reikia daugiau oro gynybos“ sistemų. Jis sakė, kad NATO sąjungininkai neseniai prisiėmė „vilčių teikiančių“ įsipareigojimų dėl karinės paramos ir pridūrė: „Mes turėjome suteikti jiems daugiau anksčiau.

Ketvirtadienį Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija, reaguodamos į Teherano savaitgalį surengtą ataką prieš Izraelį, paskelbė sankcijas Irano karinei bepiločių orlaivių programai. Vašingtonas nusitaikė į 16 asmenų ir du subjektus, susijusius su Irano dronų gamyba, įskaitant variklius „Shahed“ tipo dronams, panaudotiems per ataką balandžio 13 d., sakoma Iždo departamento pranešime.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad reali grėsmė Sakartvelui yra rusifikacija, o ne mitinė „ukrainizacija“, prieš kurią esą nukreiptas įstatymo projektas „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“. Tai sakoma Ukrainos užsienio politikos žinybos komentare, praneša „Ukrinform“. „Ukrainos užsienio reikalų ministerijai kelia susirūpinimą vidaus politinės situacijos Sakartvele paaštrėjimas, susijęs su įstatymo projekto „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“ svarstymu šalies parlamente.

Lenkijos Senato pirmininkė Malgorzata Kidawa-Blonska ketvirtadienį sukritikavo prezidentą už susitikimą su buvusiu Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu. Šalies vadovas Andrzejus Duda trečiadienį susitiko su amerikiečiu respublikonu „Trump Tower“ pastate Manhatano centre Niujorke.

Iš išorinių įvykių ir procesų Ukrainai didžiausią neigiamą poveikį daro problemos santykiuose su Lenkija, ypač - ilgalaikė lenkų ūkininkų sienos blokada. Tokius Razumkovo centro sociologinės tarnybos kovo 21–27 dienomis atliktos sociologinės apklausos rezultatus per spaudos konferenciją paskelbė tarnybos direktorius Andrijus Byčenka, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Jau šį mėnesį Ukrainos gynybos pramonė pirmą kartą pagamins dešimt savaeigių artilerijos pabūklų „Bohdan“, gegužę ir vėliau – dar daugiau. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Savos produkcijos dalis nuolat didėja. Valstybė su mūsų įmonėmis sudaro rimtas, ilgalaikes sutartis, kurios suteikia galimybę prognozuoti, įdarbinti žmones ir pritraukti investicijas.

Aštuntojo administracinio apeliacinio teismo teisėjų kolegija uždraudė politinės partijos „Slavų socialinė-patriotinė asamblėja“ („SPAS“) veiklą ir perdavė jos turtą valstybei. Tai pranešė Ukrainos teisminės valdžios portalas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad 2024 metų balandžio 18 d. teisėjų kolegija baigė nagrinėti administracinę bylą Nr.857/2/24 dėl politinės partijos „Slavų socialinė-patriotinė asamblėja“ uždraudimo.

39 metų Christopheris Reesas iš Bridžendo (Velsas) ir jo 7 metų sūnus Dylanas 2023 m. spalio mėnesį buvo išėję pasivaikščioti su šunimi į Southerndown paplūdimį Velse. Jie ieškojo fosilijų, kurių šioje vietovėje buvo aptikę ir anksčiau, tačiau jų radinys pasirodė esąs šiurpesnis nei manyta. Tėvas ir sūnus paplūdimyje rado, kaip manė, gyvūnų kaulus ir parsinešė juos namo, o paskui apimti panikos suprato, kad tai iš tikrųjų yra žmogaus palaikai.

Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius po parlamento rinkimų turi gerus šansus išlaikyti postą. Suskaičiavus beveik 98 proc. balsų, jo valdančioji partija Kroatijos demokratinė sąjunga (HDZ) gavo 60 mandatų iš 151, pranešė Rinkimų komisija. Šiais duomenimis, HDZ su savo sąjungininkėmis laimėjo 34 proc. balsų – A. Plenkovičus neturės absoliučios daugumos, tačiau tikimasi, kad jį parems mažesnės partijos bei etninių mažumų atstovai.

Vokietijoje, anot žiniasklaidos, sulaikyti du šnipai, kurie čia Rusijos nurodymu šnipinėjo JAV kariuomenės objektus. Abu spėjami agentai, veikę Rusijos žvalgybos pavedimu, anot tyrėjų šaltinių, trečiadienį buvo sulaikyti Bairoite Bavarijoje, rašo „Spiegel“. Pagrindinis kaltinamasis esą yra 39-erių Rusijos ir Vokietijos pilietybes turintis vyras. Vienas šnipinėtų objektų buvo JAV kariuomenės objektas Grafenviore Bavarijoje.

Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį Sakartvele vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš „užsienio įtakos“ įstatymą. Prieš tai parlamentas po pirmojo svarstymo pritarė ginčytino teisės akto projektui. Vakare apie 20 000 demonstrantų prie parlamento Tbilisyje blokavo eismą ir skandavo: „Ne rusiškam įstatymui“. Buvo sutelkta šimtai policininkų. Demonstrantai pateikė ultimatumą, reikalaudami per valandą atšaukti įstatymo projektą.

Prancūzijos valdžios institucijos konfiskavo vilą „Suzanne“ (dar vadinamą Rêverie) netoli Biarritzo, priklausančią verslininkui Artūrui Očeretnui, buvusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmonos Liudmilos vyrui, rašo prancūzų leidinys „Challenges“. 450 kv. m ploto Art Deco stiliaus dvaras su 0,5 ha parku, baseinu ir golfo aikštynu yra Anglet mieste ant Biskajos įlankos kranto. Apskaičiuota jo vertė – 5,4 mln. eurų. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, turtas buvo apleistas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. „Tai tiesiogiai naudinga; norime paskatinti kitus daryti tą patį“, – atvykdamas į ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė Vokietijos lyderis.

Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. Nekilnojamojo turto magnatas D. Trumpas, kuriam buvo suteikta vienos dienos pertrauka nuo dalyvavimo teismo posėdžiuose prieš jį vykstant baudžiamajam procesui dėl pinigų už tylą mokėjimo, priims A. Dudą savo dangoraižyje „Trump Tower“ Manhatane.

Keturi šimtai milijonų dolerių – tokią sumą iš Lenkijos naftos milžinės „Orlen“ išviliojo sukčiai. „Orlen“ tvirtina, kad 400 milijonų sumokėjo už naftą ir jos produktus, tačiau jų negavo, o pinigų taip pat nebėra. Nauja Lenkijos valdžia dėl šio skandalo kraupsta, reikalauja skubiai aiškintis, kur dingo pinigai, o premjeras Tuskas rėžia dar aštriau – „Orlen“ vadina nešvaraus verslo specialistais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pasaulyje pastaraisiais metais vis labiau nerimaujama dėl Trečiojo pasaulinio karo scenarijaus. „Sky news“ pakalbino kelis ekspertus ir klausė jų, ar tikrai artėjame prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.

Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. Prieš viršūnių susitikimą Briuselyje kalbėdamasi su reporteriais Kaja Kallas (Kaja Kalas) palygino savaitgalio įvykius Artimuosiuose Rytuose ir konfliktą ES pašonėje.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė, kad Ukrainai nedelsiant reikia Aljanso veiksmų dėl jos oro gynybos sustiprinimo. „Esu dėkingas generaliniam sekretoriui ir NATO partnerėms už jų greitą atsaką. Ukrainai nedelsiant reikia žingsnių jos oro gynybai sustiprinti“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.

Švedijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, leidžiantį asmenims paprasčiau teisiškai pasikeisti lytį. Pagal šį teisės aktą amžius, nuo kurio asmenys gali teisėtai pasikeisti lytį, sumažinamas nuo 18 iki 16 metų. Nepilnamečiams vis dar reikės globėjo, gydytojo ir Nacionalinės sveikatos ir gerovės valdybos sutikimo. Be to, šiam žingsniui žengti nebereikės lyties disforijos diagnozės, medikų vadinamos psichologiniu stresu asmenims, kurių lytis neatitinka jų lytinės tapatybės.

Europos Sąjunga (ES) turėtų ir toliau remti Ukrainą, nes hipotetinė Rusijos pergalė kainuotų kur kas daugiau, pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, rašo „Ukrinform“. „Žengti bendrą žingsnį gynybos srityje nebus lengva. Tam reikės naujo Europos mąstymo gynybos srityje – nuo valstybių narių iki institucijų, pramonės ir investuotojų. Prireiks politinės ir moralinės drąsos stovėti kartu su Ukraina Europos žemėje tiek laiko, kiek reikės.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europa, susidūrusi su grėsmėmis, kurias kelia autoritarinių jėgų ašis nuo Maskvos iki Teherano, turi ryžtis kitam šuoliui į priekį gynybos srityje. „Pasaulis yra toks pavojingas, koks nebuvo per kelių kartų gyvenimo laikotarpį, o Europa yra jo viduryje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė vienoje Briuselio konferencijoje.

 Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį jo šalyje viešintiems Jungtinės Karalystės ir Vokietijos diplomatijos vadovams pareiškė, kad jo šalis pasilieka teisę gintis, pranešė jo biuras. B. Netanyahu komentarai britui Davidui Cameronui ir vokietei Annalenai Baerbock paskelbti praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas surengė precedento neturintį išpuolį prieš žydų valstybę, paleisdamas šimtus dronų ir raketų. Dauguma jų buvo perimti Izraelio ir jo sąjungininkų.

Prancūzija antradienį pranešė, kad konsultacijoms atšaukė savo ambasadorę Azerbaidžane, kaltindama Baku veiksmais, kurie pakenkė dvišaliams santykiams.

Viena Suomijos kibernetinio saugumo bendrovė trečiadienį pranešė atradusi pirmiau nežinomą kenksmingą programą, kuri tam tikrose operacinės sistemos „Windows“ versijose įdiegia slaptą virtualų prisijungimą ir dėl to jos tampa pažeidžiamos kibernetinėms atakoms.

Apklausa rodo, kad europiečių susidomėjimas būsimais Europos Parlamento rinkimais yra gerokai didesnis, jei lyginsime su rinkimais prieš penkerius metus, praneša agentūra „Reuters“. ES mastu 60 proc. respondentų nurodė, kad juos domina birželį vyksiantys rinkimai. Tai yra trimis procentiniais punktais didesnis rodiklis nei per apklausą rudenį ir net 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš penkerius metus, kai rodiklis buvo 49 proc.

Alyvuogių aliejus slysta iš Ispanijos mažmenininkų rankų. Šis pagrindinis virtuvės produktas pramintas „skystuoju auksu“, nes tapo labiausiai vagiama preke iš Ispanijos prekybos centrų. Dėl sausrų ir karščio bangų alyvuogių aliejaus kaina Ispanijoje išaugo, todėl jis šalyje tapo labai brangia preke. 70 proc. šalies regionų jis yra labiausiai vagiamas iš prekybos centrų, aplenkdamas kitus populiarius delikatesus, pavyzdžiui, „ibérico“ kumpį.

Vokietija, pasak gynybos ministro Boriso Pistorijaus, turi tapti atsparesne dezinformacijai iš Rusijos. „Neturime būti mulkinami Putino ir šioje srityje, turime būti pasiengę“, – sakė jis lankydamasis Majene Reino krašto-Pfalco žemėje. Dezinformacijos kampanijas esą būtina laiku atpažinti ir viešai demaskuoti. „Trumpai tariant: turime būti atsparūs tiek nacionaliniu, tiek visuomeniniu lygiu“, – pažymėjo B. Pistorius. Rusija mėgina suskaldyti Vakarų valstybes ir visuomenes.

Čekijos ministras pirmininkas antradienį pranešė, kad pagal vadinamąją Čekijos iniciatyvą 20 šalių pažadėjo tiek lėšų, kad už Europos ribų bus galima nupirkti 500 tūkst. artilerijos sviedinių Ukrainai. Čekija vadovauja tarptautinei lėšų rinkimo akcijai, skirtai nupirkti šaudmenų Ukrainos kariuomenei, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su Rusijos didelio masto invazija. Europos Sąjungos šalys buvo pažadėjusios iki kovo pabaigos pristatyti 1 mln.

Numanomas Respublikonų partijos kandidatas 2024 metų varžybose dėl Baltųjų rūmų Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke turėtų susitikti su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Planuojama vakarienė, kurią patvirtino su šiuo klausimu susipažinęs asmuo, vyks Europos lyderiams rengiantis galimybei, kad D. Trumpas laimės lapkritį įvyksiančius rinkimus ir grįš į Baltuosius rūmus.

Lenkijos policija demaskavo pogrindinį kvaišalų sandėlį ir konfiskavo narkotikų už maždaug 5,2 mln. zlotų (1,2 mln. eurų), antradienį pranešė pareigūnai.  Policija, gavusi informacijos apie sandėlį, kuriame prekiautojai laiko narkotikus, surengė reidą ir konfiskavo 92 kg amfetamino, 7,5 kg ekstazio tablečių, 1 kg kokaino, 20 kg marihuanos ir 1 kg heroino.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas užsipuolė ES užsienio politikos vadovą Josepą Borrellį dėl pozicijos dėl Gazos Ruožo, rašo „Politico“. Anot leidinio, O. Sholzas ir jo kolega iš Austrijos Karlas Nehammeris pokalbio apie Izraelio ir „Hamas“ karą metu pareiškė J. Borrelliui, kad jis negali kalbėti už Vokietiją ir Austriją Gazos klausimu. Paprieštaravo Borrelliui Taip jie paprieštaravo J. Borrelliui dėl jo atvirai reiškiamos kritikos Izraeliui didėjant aukų skaičiui Gazos Ruože.

  Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu yra pagrindinis pirmosios tiesioginės Irano atakos prieš Izraelį kaltininkas. „Pagrindinis asmuo, atsakingas už įtampą, kuri balandžio 13 d. vakarą apėmė mūsų širdis, yra B. Netanyahu ir jo kruvina administracija“, – pareiškė Turkijos lyderis. R. T. Erdoganas reguliariai kritikuoja Izraelį ir šios šalies vadovybę.

Rumunijos Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba (CSAT) pareiškė, kad šalis tapo taikiniu Rusijos šnipams, kurie, be kita ko, mėgino rinkti informaciją apie karines pratybas ir pagalbą Ukrainai. Tai pranešė leidinys „Digi24“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. CSAT ataskaitoje pažymima, kad potencialūs šnipai pateko į Rumuniją kartu su pabėgėliais ukrainiečiais. Šnipų tikslas buvo gauti informacijos gynybos ir saugumo srityje.

Danijos gelbėjimo tarnybos antradienio popietę pranešė, kad gaisras, apėmęs XVII amžiaus buvusią Kopenhagos vertybinių popierių biržą, suvaldytas. „Gaisras suvaldytas tiek, kiek šiuo metu atliekame vadinamąjį galutinį gesinimą“, – spaudos konferencijoje sakė gelbėjimo tarnybų direktorius Jakobas Vedstedas Andersenas. Pastato 54 metrų aukščio bokštas antradienį paskendo liepsnose antradienio rytą, o jo smailė lūžo ir nukrito ant gatvės apačioje.

Prieš penkerius metus pasaulį sukrėtė žinia apie kilusį gaisrą vienoje žymiausių pasaulio bažnyčių. Pamatykite, kaip Paryžiaus Dievo Motinos (Notre-Dame de Paris) katedra atrodo dabar – po 5 metus trukusių statybų.  Svarbiausia Paryžiaus bažnyčia, vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų užsiliepsnojo 2019 m. balandžio 15 d. ir sukrėtė visą pasaulį. Kilęs gaisras sunaikino katedros stogą ir smailę, dalį dailės vertybių.

Į sąjungininkų išsilaipinimo, Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusios sąjungininkų invazijos, 80-ųjų metinių minėjimą šį birželį bus pakviesta Rusijos atstovų, tačiau Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas kviečiamas nebus, antradienį pranešė organizatoriai. 2022 metų vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą ir taip sugriovė ryšius su Vakarais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasirašė įstatymą dėl mobilizacijos, skelbiama šalies parlamento interneto svetainėje. Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą, skirtą karių gretoms praplėsti. Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs V. Zelenskis pavadino šį teisės aktą pagalbos kariuomenei, kuri kariauja fronto linijoje, klausimu.

Pekine viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. „Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.

Rusija galėjo sunaikinti svarbią, Kyjivą elektra aprūpindavusią elektrinę, nes ukrainiečiai nebeturėjo raketų gynybai, antradienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tris su puse savaitės Rusija beveik be atvangos atakavo Ukrainos energetinę sistemą, be elektros palikdama daugiau kaip milijoną žmonių. Trypilios šiluminę elektrinę – vieną didžiausių elektros tiekėjų Kyjivo regione – rusų raketos sunaikino balandžio 11 dieną. „Skrido 11 raketų. Mes sunaikinome pirmąsias septynias.

Sakartvelo sostinėje maždaug 10 tūkst. žmonių pirmadienį buvo išėję į gatves protestuoti, vyriausybei vėl pateikus prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo projektą, kuris, kritikų teigimu, atspindi represinius Rusijos teisės aktus, naudojamus opozicijai nutildyti ir įbauginti. Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ šį pasiūlymą paskelbė anksčiau šį mėnesį, atgaivindama panašų įstatymo projektą, kuris prieš metus buvo atmestas kilus masiniams protestams.

Europos Komisija pritarė Ukrainos reformų planams, kurie turėjo būti parengti tam, kad pagal milijardų eurų vertės pagalbos programą būtų išmokėta tolesnė lėšų suma. Komisija nurodė teigiamai įvertinusi visapusišką Ukrainos reformų ir investicijų strategiją ateinantiems ketveriems metams, atverdama duris pastoviai ir prognozuojamai pagalbai, kuri būtų teikiama Rusijos puolamai šaliai.

XVII a. pastatytoje buvusioje Kopenhagos akcijų biržoje antradienį kilo didžiulis gaisras, sunaikinęs žymųjį istorinio pastato špilį, kuris pastaruoju metu buvo restauruojamas. Naujienų agentūros AFP žurnalistas savo akimis matė, kaip 54 metrų aukščio Karaliaus Kristiano IV nurodymu tarp 1619 m. ir 1640 m. pastatytos biržos – „Børsen“ – špilis pradingo liepsnose.

Estijos regioninės politikos ministras Madis Kallasas antradienį paskelbė paliekantis savo postą. „Ministro pareigas pradėjau eiti norėdamas kovoti už Estijos kaimo gyvenimą ir mažinti regioninę nelygybę. Pradėjęs eiti pareigas ir bendraudamas su ūkininkais, maisto produktų gamintojais ir kaimo vietovių gyventojais, dar labiau supratau, kaip svarbu spręsti klausimą, kad gyvenimas kaimo vietovėse galiausiai nebūtų prarastas“, – sakė M. Kallasas.

Vienas iš NATO vadų perspėja, kad beveik milijardo žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje saugumui gresia pavojus dėl Rusijos mėginimų atakuoti povandeninės infrastruktūros, įskaitant vėjo jėgaines, vamzdynus ir elektros kabelius, silpnąsias vietas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį, paskutinę trijų dienų vizito į didžiausią Berlyno prekybos partnerę dieną, susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.  „Balandžio 16-osios rytą prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Vokietijos kancleriu O. Scholzu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

Jungtinėje Karalystėje per klaidą buvo išskirta 21-erius metus santuokoje gyvenusi pora, rašo „The Guardian“. Anot leidinio, įvyko žmogiškoji klaida. Išskyrė netyčia Klaidą padarė Londono firmos „Vardags“ teisininkai. Jie dirbo su internetine svetaine ir ten per klaidą paspaudė ne tą mygtuką bei pateikė parašką dėl ne tos poros skyrybų. Teisininkai savo klaidą suprato po dviejų dienų ir kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, prašydami panaikinti galutinę nutartį dėl santuokos nutraukimo.