Prezidentas Emmanuelis Macronas priėmė ambasadorę Anne Boillon (An Boilon) Paryžiuje aptarti šio klausimo, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame Azerbaidžanas kaltinamas, kad „pastaraisiais mėnesiais tęsia vienašališkus veiksmus, kenkiančius mūsų dvišaliams santykiams“.
Azerbaidžano ir Prancūzijos – tradicinės Armėnijos sąjungininkės, kurioje gyvena didelė armėnų diasporos bendruomenė, – santykius ilgą laiką temdė įtampa dėl Azerbaidžano kontrolės Kalnų Karabacho regione.
Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vyko žiaurus karas, per kurį armėnų separatistai įsitvirtino Azerbaidžano anklave.
Per šešias savaites trukusį karą 2020 metais Azerbaidžanas susigrąžino kai kurių Kalnų Karabacho dalių kontrolę, o per žaibišką 2023-ųjų rugsėjo puolimą – likusią dalį.
E. Macronas ir kiti Prancūzijos pareigūnai jau seniai reiškė susirūpinimą, kad Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ties tuo nesustos ir galiausiai išplės karinius veiksmus į Armėnijos teritoriją.
Per susitikimą su A. Boillon Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad „apgailestauja dėl Azerbaidžano veiksmų ir išreiškė pageidavimą, kad Azerbaidžanas paaiškintų savo ketinimus“, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Buvo bandymų paspartinti derybas dėl Azerbaidžano ir Armėnijos santykių normalizavimo, tačiau iki šiol padaryta nedidelė pažanga.
„Prancūzija pakartoja remianti Azerbaidžano ir Armėnijos santykių normalizavimą gerbiant tarptautinę teisę ir abiejų šalių teritorinį vientisumą“, – teigė ministerija.
Pašlijus santykiams su Maskva, Armėnija saugumo bendradarbiavimo klausimu vis dažniau atsisuka į partnerius Vakaruose, taip pat ir Prancūzijoje.
Vasarį Armėnija pasirašė sutartį dėl ginklų pirkimo su Prancūzijos ginklų gamintoju PGM, tačiau sandorio vertė neatskleidžiama.
2023-iųjų spalį Prancūzija paskelbė apie gynybos įrangos – trijų radarų sistemų ir naktinio matymo akinių – pardavimą Armėnijai, tuo sukeldama Azerbaidžano pyktį.
