ES mastu 60 proc. respondentų nurodė, kad juos domina birželį vyksiantys rinkimai. Tai yra trimis procentiniais punktais didesnis rodiklis nei per apklausą rudenį ir net 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš penkerius metus, kai rodiklis buvo 49 proc.
Trečiadienį paskelbti „Eurobarometro“ apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad labiausiai gyventojams rūpimos temos yra kova su skurdu, darbo vietų kūrimas, sveikatos sistema, taip pat gynyba ir saugumas.
81 proc. žmonių teigė, kad dėl geopolitinio konteksto – karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose – rinkimai yra dar svarbesni. „Europiečiais supranta, kad prie balsadėžių daug pastatyta ant kortos ir kad rinkimai dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis yra dar svarbesni“, – taip rezultatus komentavo Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.
Vienintelė šalis, kurioje susidomėjimas rinkimais neišaugo, yra Prancūzija. Čia tik 27 proc. žmonių sakė, kad jų požiūris į Europos Parlamentą yra teigiamas. Tai žemiausias rodiklis. ES mastu 81 proc. į Parlamentą žvelgia pozityviai arba neutraliai.
33 proc. apklaustųjų mano, kad kova su skurdu yra svarbiausia rinkimų kampanijos tema. 32 proc. nurodė, kad svarbiausias klausimas yra viešoji sveikatos sistema. Iš karto po to eina ekonomika ir darbo vietų kūrimas bei gynyba ir saugumas (po 31 proc.). Kova su klimato kaita iš trečios vietos apklausoje 2023 m. gale smuktelėjo į penktąją. Ją kaip svarbiausią nurodė 27 proc. apklaustųjų.
ES gynybos ir saugumo svarba piliečiams, anot apklausos, išaugo, pirmiausiai – dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Ši tema devyniose šalyse nurodoma kaip pirmoji rinkimų kampanijos prioritetų sąraše. Aukščiausi rodikliai yra Danijoje (56 proc.), Suomijoje (55 proc.) ir Lietuvoje (53 proc.).
„Eurobarometro“ apklausose neklausiama žmonių nuomonės apie politines partijas. Tačiau kitos apklausos rodo, kad rinkimuose savo pozicijas gali pagerinti ES skeptiškos ir nacionalistinės partijos, pirmiausiai – dešiniųjų populistų ir kraštutinių dešiniųjų spektro.
