Europa

Pirmadienį Serbijoje per pratybas, vykusias Orešaco karinio komplekso rajone, vienas kariškis buvo sunkiai sužeistas, o dar vienas dingo. Tai pranešė Serbijos gynybos ministerija, kuria remiasi portalas „eurointegration“. Ministerijos duomenimis, incidentas įvyko išlaipinant desantą iš sraigtasparnio į kanalą Dunojus-Tisa-Dunojus. Vienas kariškis iš 72-osios specialiųjų operacijų brigados buvo sunkiai sužeistas, o kito, kuris įkrito į vandenį, vis dar ieškoma.

Rusijos karinės laivų statyklos, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, gauna detalių iš Europos Sąjungos šalių, pirmiausia – su Kroatijos ir Italijos kompanijų pagalba. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi BBC rusų tarnybos tyrimu. Kaip pažymi žurnalistai, šios laivų statyklos stato laivus Rusijos kariniam laivynui, kai kurie iš jų buvo pastebėti kare su Ukraina.

Baltarusijoje parengta aštuntoji specialiųjų pajėgų kariškių grupė veiklai Ukrainos teritorijoje. Rengimui vadovavo samdiniai iš privačios karinės kompanijos „Wagner“. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.

Socialinių tinklų bendrovės sulaukė kritikos dėl to, kad nepakankamai stengiasi apsaugoti nepilnamečius savo platformose. „Instagram“ pradės testuoti naujas funkcijas, kuriomis siekiama „apsaugoti jaunus žmones nuo seksualinio šantažo ir piktnaudžiavimo intymiais atvaizdais“, skelbia portalas „Euronews“. Seksualinis šantažas, arba „sekstoringas“ – tai šantažo forma, kai kas nors verčiamas dalytis seksualinio pobūdžio nuotraukomis ar vaizdo įrašais ir jais naudojamasi siekiant kam nors grasinti ...

Norvegija perduoda Ukrainai naikintuvų F-16, nes mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat turi didinti savo galimybes smogti priešo užnugaryje. Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide tai pareiškė pirmadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“. „Priklausome toms Europos šalims, kurios mano, kad Ukraina taip pat turi didinti savo galimybes smogti priešo užnugaryje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė įspėsiantis Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neteikti karinės paramos Rusijai. Jis pabrėš, kad Rusija vykdo užkariavimo karą prieš Ukrainą, „ir primygtinai reikalaus, kad niekas neteiktų paramos, kad jai tai pavyktų“, pirmadienį Šanchajuje sakė O. Scholzas ir pridūrė, jog dėl to Vokietija ragina visas šalis neapeiti sankcijų ir nepristatyti ginklų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Lenkijoje esančios oro gynybos sistemos „Patriot“ galėtų apsaugoti Vakarų Ukrainą. D. Kuleba pridūrė, kad toks scenarijus yra realistiškas, tačiau svarstomi įvairūs sprendimai. Per Ukrainos televiziją kalbėjęs ministras sakė, kad tai leistų apsaugoti NATO šalis nuo Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių, galinčių patekti į jų teritorijų oro erdvę.

Po to, kai kovo pabaigoje dėl skandalo, susijusio su užsakomaisiais skrydžiais, atsistatydino Krišjanis Karinis, į Latvijos užsienio reikalų ministro pareigas siūloma Baiba Bražė, pirmadienį pranešė ministrė pirmininkė Evika Silinia. B. Bražė turi ilgametę diplomatijos ir tarptautinių santykių patirtį, sakė E. Silinia. Latvijos parlamentas dar turi patvirtinti šį paskyrimą, o balsavimas greičiausiai įvyks ketvirtadienį.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nutraukė diskusijas apie tai, ar lenkai gintų Lietuvą Rusijos kariuomenės invazijos atveju. Kiek anksčiau Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lenkija turėtų teisinių apribojimų ginti Lietuvą agresijos atveju. Neįsivaizduoja kito varianto Interviu LRT paklaustas, ar Lenkija gintų Lietuvą, A. Duda sakė neįsivaizduojantis kito varianto. „Lenkijos kariuomenė gintų Lietuvą.

Kinijoje viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžė sienų neliečiamumo principą. Turi būti užtikrinta, „kad nereikėtų bijoti kaimynų“, sakė jis pirmadienį diskusijoje su studentais Tongij universitete Šanchajuje. „Sienos negali būti perstumdomos jėga“, - pažymėjo O. Scholzas. Jis diskusijoje taip pat pasisakė už tarptautinių institucijų stiprinimą ir minėjo Pasaulio prekybos organizaciją, taip pat Tarptautinį Jūrų Teisės Tribunolą.

Prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija padės padaryti viską, kad būtų išvengta paaštrėjimo Artimuosiuose Rytuose po precedento neturinčios Irano raketų ir dronų atakos prieš Izraelį. „Padarysime viską, kad išvengtume [...] paaštrėjimo“, – sakė jis naujienų kanalui BFMTV ir pridūrė, kad Prancūzijos lėktuvai padėjo atremti Irano ataką Jordanijos oro erdvėje per vėlyvą šeštadienį surengtą ataką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad iškilus grėsmei saugumui Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija gali būti perkelta iš Senos upės į nacionalinį stadioną.

Prasidėjus plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Europa vėl susiduria su grėsme jos teritorijai, o ES yra priversta savo saugumo politikoje daugiausiai dėmesio skirti gynybai. Ukrainoje vykstantis karas kelia egzistencinį pavojų visai Europos Sąjungai. Taip vyriausiasis ES atstovas Josepas Borrellis teigia Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) svetainėje pasirodžiusiame tinklaraščio įraše, kuriame komentuoja savo naujosios knygos „Europa tarp dviejų karų“ pasirodymą.

Sekmadienį Niujorke, JAV, surengtas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikimas dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose. Susitikimas sušauktas praėjus dienai po to, kai Iranas paleido šimtus raketų ir dronų į Izraelį, praneša AFP. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė, kad negalima leisti kilti naujiems karams nei Artimuosiuose Rytuose, nei apskritai pasaulyje. Jis paragino konflikto puses visiškai susilaikyti nuo tolesnio smurto.

Tarp Hormūzo sąsiauryje užgrobto laivo įgulos narių yra estas, pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija. Irano revoliucijos gvardija šeštadienį Hormūzo sąsiauryje užgrobė, jos teigimu, su Izraeliu susijusį konteinerių laivą, kuris nuplukdytas Irano vandenų link, pranešė iraniečių valstybinė žiniasklaida.  Laivas buvo užgrobtas prieš Iranui surengiant beprecedentę dronų ir raketų ataką prieš Izraelį.

Kaip Estija, nedidelė šalis, kuri, palyginus su dauguma Europos Sąjungos šalių, nėra ypač turtinga, tapo švietimo galiūne? Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinės mokinių vertinimo programos (PISA) reitinge, kuriame vertinami penkiolikmečių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų gebėjimai, pirmąsias vietas užima kelios Azijos šalys, tačiau Estija užima aukščiausią vietą Europoje.

Po to, kai precedento neturinti Irano ataka prieš Izraelį pakurstė nuogąstavimus, kad karas Vidurio Rytuose gali plisti, vyriausiasis Europos Sąjungos diplomatas sušaukė ES užsienio reikalų ministrų posėdį, kuris įvyks antradienį. „Po Irano atakų prieš Izraelį antradienį sušaukiau neeilinį [...] ES užsienio reikalų ministrų susitikimą“, – parašė J. Borrellis socialiniame tinkle „X“. „Mūsų tikslas – prisidėti prie regiono deeskalavimo ir saugumo“, – nurodė jis.

Po to, kai Iranas paleido raketas ir dronus į Izraelį, Prancūzija patarė Irane esantiems savo piliečiams laikinai išvykti iš šalies dėl karinės eskalacijos pavojaus, informuoja dpa. Prancūzijos žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad Prancūzijos užsienio reikalų ministerija taip pat ragina Irane esančius žmones elgtis itin atsargiai, vengti minių ir sekti naujausią informaciją apie tai, kaip klostosi situacija.

Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas sekmadienį pareiškė, kad britų naikintuvai numušė Irano dronų per precedento neturinčią Teherano ataką prieš Izraelį. „Galiu patvirtinti, kad mūsų lėktuvai tikrai numušė tam tikrą skaičių Irano atakos dronų“, – sakė R. Sunakas, patvirtindamas pranešimus, kad Britanija padėjo Izraeliui ir kitiems žydų valstybės sąjungininkams atremti smūgius.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė precedento neturintį Irano išpuolį prieš Izraelį ir paragino visas šalis elgtis apdairiai. „Aš griežtai smerkiu akivaizdžią ir nepateisinamą Irano ataką prieš Izraelį. Taip pat raginu Iraną ir jo parankinius nedelsiant užbaigti šias atakas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė U. von der Leyen. „Visi veikėjai tuojau pat privalo susilaikyti nuo tolesnės eskalacijos ir stengtis atkurti stabilumą regione“, – tęsė ji.

„Egzistencinis nerimas“ dėl pasaulinio konflikto grėsmės paskatino vis daugiau žmonių investuoti į prabangius „paskutinio teismo dienos bunkerius“. Ar prabangus bunkeris yra gera bent 7 mln. eurų investicija, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą 2024 m.? Atrodo, turtingieji mano, kad taip.

Po plataus masto Irano išpuolio prieš Izraelį Italija sušaukė Didžiojo septyneto šalių vadovų posėdį. Septynių didžiausių demokratinių pramoninių pasaulio šalių vadovai sekmadienį po pietų surengs vaizdo konferenciją, kad aptartų Teherano antpuolį, nurodoma pranešime spaudai. Italija šiuo metu eina Didžiojo septyneto grupės pirmininkės pareigas.

Naujais tyrimais nustatyta, kad ultravioletinės (UV) nagų lako džiovinimo lempos, paprastai naudojamos geliniam manikiūrui daryti, gali pažeisti rankų DNR ir sukelti mutacijas. Džiovinimo lempos yra įprastas grožio salonų įrenginys, tačiau, nepaisant to, kad jos plačiai naudojamos ir kad kai kurie UV spindulių spektrai yra kancerogeniški, niekada nebuvo atlikta oficialių tyrimų dėl jų skleidžiamos spinduliuotės poveikio žinduolių ląstelėms.

Didėjant karo nerimui Europoje, šalys pamažu ima ruoštis. Viena iš tokių šalių – Estija, kuri, kitaip nei dauguma NATO valstybių, neatsisakė šaukimo nuo pat Sovietų Sąjungos griūties. Kariai į savo tarnybą žiūri kaip į pareigą, o aukštesniojo rango karininkai net neabejoja – Rusija NATO nenugalėtų Pasigirsta kurtinantis raginimas pulti. 25 metų jaunuolis iš Talino Toivo Saabas pašoka ant kojų. Su savo ginklo broliais jis išsirikiuoja į eilę ir per medžius pasileidžia Rusijos sienos link.

Iš 50 JAV valstijų yra viena vienintelė, kurios negina NATO kolektyvinio saugumo garantijos pagal 5 straipsnį. Tai – Havajai. Kilus susirūpinimui dėl saugumo situacijos Ramiajame vandenyne, užsienio politikos ekspertai išreiškė raginimus įtraukti Havajus į Aljanso mandatą, skelbia portalas „Newsweek“. 32 valstybių NATO karinio aljanso narės yra įsipareigojusios ginti viena kitą, jei kuri nors iš jų būtų užpulta „Europoje ar Šiaurės Amerikoje“, tačiau Havajams ši garantija netaikoma dėl jų ...

Turistų košmaras Turkijoje: populiariame Antalijos kurorte sulūžus keltuvo atramai beveik 200 poilsiautojų įstrigo kabinose virš kalnų, o viena keltuvo kabina krito į uolas. Gelbėtojai per naktį sraigtasparniais ir virvėmis traukė žmones iš kabinų. Gelbėjimo operacija tęsiasi ir šiandien. Deja, jau aišku, kad mažiausiai vienas žmogus žuvo, o dar dešimt patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija paragino visus Irane esančius Vokietijos piliečius palikti šią šalį. Ministerija kartu perspėjo nevykti į Iraną. „Dabartinė įtampa regione, ypač tarp Izraelio ir Irano, kelia staigios eskalacijos pavojų“, – penktadienio vakarą paskelbė federalinė užsienio reikalų ministerija. Pasak jos, saugumo padėtis gali pablogėti greitai ir be išankstinio įspėjimo.

Britai nusprendė nelaukti, kada ateis šilti orai ir pradės žydėti vyšnios, tad pasitelkę išmaniąsias technologijas atidarė įspūdingą parodą. Londone didžiuliuose ekranuose pražydo skaitmeninis vyšnių sodas, užburiantis lankytojus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Vyšnių žiedai savo švelnumu ir grožiu žavi žmones visame pasaulyje. Atėjus pavasariui įvairiose pasaulio vietose lankytojai mėgaujasi rausvų ir baltų žiedų grožiu ir, žinoma, skuba nusifotografuoti.

Ar mėgstate kavą? Tuomet galbūt ir jūs esate vienas iš tų, kurie dieną pradeda nuo karšto kavos puodelio. Tačiau jei gurkšnojate kavą tuščiu skrandžiu jums gali kilti sveikatos problemų. „The Economic Times“ skelbia, jog neseniai atlikto tyrimo duomenimis, kavos gėrimas atsibudus ryte gali būti labai žalingas sveikatai. Mokslininkai įspėjo, kad juodos kavos gėrimas prieš pusryčius po to, kai tinkamai neišsimiegojote, gali pabloginti cukraus kiekio kraujyje kontrolę.

Didelio naftos išsiliejimo Baltijos jūroje rizika išaugo, kai Rusija, siekdama apeiti jos naftos eksportui įvestus apribojimus, pradėjo naudotis šešėliniu tanklaivių laivynu, ketvirtadienį įspėjo Suomijos sienų apsaugos tarnyba. Ekspertai sako, kad „laivynas vaiduoklis“, kurį sudaro nežinia kam priklausantys ar deramo draudimo neturintys laivai, sudaro sąlygas Kremliui tęsti eksportą nepaisant Vakarų įvesto embargo ir rusiškos naftos kainų „lubų“ pasaulinėje rinkoje.

Belgijos žvalgybos tarnybos atskleidė Rusijos operaciją, skirtą paveikti Europos Parlamento rinkimus, penktadienį paskelbė ministras pirmininkas Alexanderas De Croo. „Maskvos tikslas yra labai aiškus, – sakė A. De Croo, remdamasis įslaptinta žvalgybos informacija.

Estų vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas ketvirtadienį vakare televizijai sakė pasiūlysiantis šalies parlamentui paskelbti Maskvos patriarchatą – Maskvoje įsikūrusią Ortodoksų bažnyčios instituciją – teroristine organizacija, kad būtų galima uždrausti jo veiklą Estijoje.

Vaisiuose, daržovėse ir prieskoniuose Jungtinėje Karalystėje rasta toksinų, vadinamų „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“, o atlikus bandymus paaiškėjo, kuriuose iš produktų – jų daugiausiai. Ši žinia sukėlė kampanijos dalyvių nerimą dėl galimo poveikio visuomenės sveikatai, skelbia portalas „Independent“. Remiantis naujausių vyriausybės bandymų rezultatais, PFA cheminės medžiagos, naudojamos kai kuriuose pesticiduose, 2022 m. buvo aptiktos įvairiuose maisto produktuose.

Vokietijoje suimti trys 15 ir 16 metų paaugliai, įtariami rengę mirtiną teroro aktą Vokietijos vakarinėje Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje, penktadienį pranešė prokurorai. Žemės Centrinis terorizmo tyrimų biuras (ZenTer NRW) paprašė paauglių arešto orderių per Velykų šventes. Visi trys yra iš Diuseldorfo regiono ir planavo įvykdyti tokius nusikaltimus kaip žudymas ir žmogžudystė, pridūrė prokurorai.

Naikintuvų koalicijos narė Norvegija ruošiasi perduoti Ukrainai 22 naikintuvus F-16. Tai iš savo šaltinių sužinojo Norvegijos leidinys „Nettavisen“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. „Nettavisen“ žiniomis, Norvegija gavo JAV leidimą perduoti Ukrainai 22 naikintuvus F-16, taip pat variklių, pagalbinių medžiagų, treniruoklių, atsarginių dalių ir kitą įrangos.

Lenkijos parlamentas ketvirtadienį pradės ilgai lauktas diskusijas dėl abortų įstatymų liberalizavimo šioje katalikiškoje šalyje. Kuo jos baigsis, neaišku, nes valdančiojoje koalicijoje esama susiskaldymo. Moterų teisės buvo apribotos per aštuonerius metus trukusį ankstesnės dešiniojo sparno Lenkijos vyriausybės valdymą. Sugriežtinus jau ir taip griežtus abortų teisės aktus, visoje šalyje kilo masinės demonstracijos. 38 mln.

Ar saugu valgyti maistą, ant kurio buvo pelėsis? „IDRlabs“ svetainėje atliktas „pasibjaurėjimo maistu testas“, kurio dalyviai įvertino skirtingus maisto produktus ir aptarė, ar juos saugu valgyti nupjovus pelėsį, atskleisdami kompleksinius požiūrius į maisto vartojimą ir higienos normų suvokimą. Visgi, maisto saugos ekspertė Sylvia Anderson sako, kad tam tikrus maisto produktus valgyti yra galima, nepaisant to, jog ant jų buvo užsidėjęs pelėsis.

Maždaug prieš 1,5 metų Jungtinę Karalystę sukrėtė įvykis, kai policija rado dviejų mažamečių, apie kurių gimimą nė nebuvo žinoma, kūnus. Įtarimai pareikšti 30-metei lietuvei ir jos buvusiam partneriui. Šį balandį moteris pripažino savo kaltę, praneša „The Sun“. Kaip skelbia leidinys, 30-metė Eglė Žilinskaitė buvo sulaikyta kartu su buvusiu partneriu 48 metų Žilvinu Ledovskiu Velse 2022 m. lapkritį, kai jų namuose Bridžende (Velse) buvo rasti dviejų mažamečių kūnai.

Tyrimas rodo, kad vadinamasis ilgasis COVID-19 kraujyje palieka savitų požymių, kuriuos būtų galima gydyti. Didžiausio Jungtinėje Karalystėje atlikto pacientų, paguldytų į ligoninę su COVID-19, tyrimo rezultatai rodo, kad ilgasis COVID-19 sukelia nuolatinį uždegimą, kurį galima aptikti kraujyje, skelbia portalas „Sky News“. Išanalizavus daugiau kaip 650 žmonių, kurie gulėjo ligoninėje dėl sunkaus COVID-19, nustatyta, kad pacientai, kuriems simptomai pasireiškė ilgai, turėjo imuninės sistemos su...

Jungtinės Karalystės piliečiai turėtų susilaikyti nuo kelionių į Baltarusiją. Tai pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija, praneša „Ukrinform“. „URM rekomenduoja atsisakyti bet kokių kelionių į Baltarusiją. Rusijos karinės operacijos vyksta Baltarusijoje. Esama tam tikros rizikos, kad tiesioginis konfliktas, susijęs su karu Ukrainoje, gali išplisti į Baltarusiją“, - sakoma pareiškime.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybė apsaugos Lenkiją nuo Europos Sąjungos migrantų perkėlimo schemos, blokui pritarus prieglobsčio taisyklių reformai. Reformos, kuriomis siekiama sugriežtinti pasienio procedūras ir priversti 27 valstybes nares dalytis atsakomybe už prieglobsčio prašytojus, trečiadienį buvo priimtos Europos Parlamente. Pagal reformą ES šalys turės priimti tūkstančius prieglobsčio prašytojų iš tokių valstybių kaip Italija ir Graikija.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį pasirašė priemonių paketą, kuriuo siekiama paremti įmones, dalyvaujančias atstatant Ukrainą, įskaitant dotacijas ir palankias palūkanų normas. „Ukrainai reikia ne tik ginklų, kad išgyventų šį karą. Taip pat svarbu, kad ekonomika ir toliau funkcionuotų ir kad šalis galėtų finansuoti atstatymą“, – sakė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze.

Europos Parlamentas trečiadienį priėmė svarbų Europos Sąjungos prieglobsčio ir migracijos taisyklių pakeitimą, kuriuo sugriežtinamos pasienio procedūros ir visos 27 valstybės narės įpareigojamos imtis veiksmų. Pagrindinės parlamento frakcijos įveikė kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų pasipriešinimą ir priėmė naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą – beveik dešimtmetį rengtą plataus masto reformą.

Graikijoje smarkiai išaugo alyvuogių aliejaus kaina. Vartotojai šiuo metu už litrą įprasto alyvuogių aliejaus moka daugiau nei kada nors anksčiau – nuo 12 iki 15 eurų. Kovą „skystojo aukso“ – taip kartais vadinamas alyvuogių aliejus – kaina buvo 67,2 proc. didesnė, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, trečiadienį pranešė statistikos agentūra „Elstat“. Kainų sprogimą sukėlė labai prastas 2022/2023 metų sezono derlius.

Miškų gaisrai 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) sunaikino daugiau kaip pusės milijono hektarų plotą. Pelenais virtęs plotas yra dvigubai didesnis už Liuksemburgo plotą, sakoma ataskaitoje, kurią trečiadienį paskelbė Europos Komisijos Jungtinis mokslo centras (JRC). Pagal išdegusius plotus praėję metai buvo vieni didžiausių miškų gaisrų metų ES. Anot duomenų, pirmoje vietoje yra 2017-ieji, kai sudegė beveik milijonas hektarų miškų.

Jungtinių Tautų kovos su klimato kaita vadovas Simonas Stiellas trečiadienį paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nares susivienyti kovojant su visuotiniu atšilimu ir pabrėžė, kad dėl geopolitinių nesutarimų nereaguojant į šią grėsmę gali žlugti šių valstybių ekonomika.

Šveicarijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas Ukrainos taikos planui aptarti bus surengtas birželio viduryje, o Rusija jame nedalyvaus. Konferencija vyks birželio 15–16 dienomis Liucernoje, Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“, o jai pirmininkaus šalies prezidentė Viola Amherd.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pagerbė 2010-aisiais Smolenske, Vakarų Rusijoje, įvykusios lėktuvo katastrofos aukų atminimą. Per aviakatastrofą žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, jo žmona ir dešimtys kitų Lenkijos aukšto rango pareigūnų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina „tiesiog negali laukti“ daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkes paspartinti jų tiekimą, kad būtų atremtos Rusijos atakos. „Vėluojant pristatyti oro gynybos priemones, Rusijos raketos galės pataikyti į daugiau taikinių, o vėluojant pristatyti šaudmenis, Rusija galės spausti palei fronto liniją“, – sakė J. Stoltenbergas. „Ukraina tiesiog negali laukti.