Pasigirsta kurtinantis raginimas pulti. 25 metų jaunuolis iš Talino Toivo Saabas pašoka ant kojų. Su savo ginklo broliais jis išsirikiuoja į eilę ir per medžius pasileidžia Rusijos sienos link.
Žengdamas į priekį ir girdėdamas priešo ugnies šūvius, Sautamptono universiteto mechanikos inžinerijos absolventas žino, kad vieną dieną visa tai gali būti tikra.
„Mes treniruojamės prieš bet kokią grėsmę. Esame pasiruošę viskam, kas ateis į Estiją, ir esame pasirengę ginti šalį“, – sakė jis.
Šaukimas į kariuomenę
Portalo BBC žurnalistas Nickas Beake‘as rašo, jog Toivo yra vienas iš daugelio jaunų estų, atliekančių karinę tarnybą – šią pareigą turi atlikti visi vyresni nei 18 metų vyrai. Moterys ją atlieka savanoriškai.
Pasibaigus Šaltajam karui ir dešimtajame dešimtmetyje atšilus santykiams su posovietine Rusija, daugelyje Europos šalių šaukimas į kariuomenę liko istorijos paraštėse. Bet ne Estijoje.
Dabar, po Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą, visoje Europoje vėl pradedamas šaukimas į kariuomenę. Rusijos pašonėje gyvenantys asmenys ragina savo NATO sąjungininkes valstybes, įskaitant Jungtinę Karalystę, sekti jų pavyzdžiu.
Šią savaitę Norvegija paskelbė didinanti šaukiamųjų karių skaičių, o Danija praėjusį mėnesį pareiškė ketinanti į karinę tarnybą įtraukti ir moteris bei pailginti tarnybos trukmę. Latvija ir Švedija neseniai atnaujino karinę tarnybą, o Lietuva ją sugrąžino po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
Tarnyba atima daug jėgų
„Tai atima daug jėgų. Bet galiausiai tai tarnyba savo šaliai. Būti pasiruošusiam viskam yra geriau, nei tarsi slapstytis ir bandyti išvengti šios tarnybos“, – sako Toivo, aiškindamas, kad mokymai buvo daugiausia jėgų pareikalavusi patirtis jo gyvenime.
Lietus per kelias minutes virto kruša, o vėliau sniegu. Visi permirko. Tačiau, pasibaigus pratyboms, greitai pasigirsta gyvas pokalbis ir juokas, užgožiantis bet kokius sunkumus.
„Man gaila šauktinių Ukrainoje. Jie kovoja už savo gyvybes“, – sako procesą prižiūrintis kapitonas Mikkas Haabma.
Daugiau kaip 2 metrų ūgio, 38 metų vyras turi natūralų pranašumą, kai reikia stebėti savo naujokų pažangą.
„Mūsų šalies pagrindas – rezervai, o šie vaikinai nuolat užpildo vietas. Be to, jie įgyja įgūdžių, kad galėtų prasimušti gyvenime, ypač stiprina pasitikėjimą savimi. Po kelių savaičių šie vaikinai bus pasirengę kovoti su priešu“, – kalbėjo M. Haabma.
Jis turi omenyje Rusiją.
Užtikrintumas NATO
Rusija niekada nėra užpuolusi nė vienos NATO šalies. Juk kolektyvinės gynybos paktas reiškia, kad puolimas prieš vieną narę yra puolimas prieš visas nares. Iš tiesų Kremlius išjuokia užuominas, kad Rusija galėtų tai padaryti.
Trys NATO šalys – Jungtinė Karalystė, JAV ir Prancūzija, kaip ir Rusija, turi branduolinių ginklų, todėl susirūpinimą keltų branduolinio konflikto eskalavimo rizika.
Tačiau, jei rusai vis dėlto užpultų, su kuo jie susidurtų?
„Didžiulis pralaimėjimas. Žinoma, jie turi daug karių, bet galiausiai strateginiu lygmeniu mes turime NATO ir techninę persvarą“, – atsako kapitonas M. Haabma.
Transatlantinis karinis aljansas, kurį dabar sudaro 32 narės, įskaitant naujas nares Suomiją ir Švediją, švenčia 75-ąsias metines.
Investicija į gynybą
Tad koks jausmas šiandien vyrauja Estijoje? Saugumo jausmas būnant išsiplėtusio Aljanso dalimi? Ar baimė dėl to, ką Vladimiras Putinas gali padaryti toliau?
„Manau, kad ir viena, ir kita. 1938 m. buvo aišku, kad artėja karas, todėl išlaidos gynybai buvo padidintos 100 proc., bet jau buvo per vėlu. Tai turime daryti dabar, kad išsaugotume savo gyvenimo būdą ir taiką Europoje“, – atsako Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
Tačiau 2024 m. mažiau nei du trečdaliai NATO narių yra pasirengusios pasiekti 2 proc. finansavimo tikslą – šis trūkumas nuolat erzino JAV prezidentą Donaldą Trumpą jo darbo Baltuosiuose rūmuose metu.
K. Kallas, kuri Estijai vadovauja nuo 2021 m., mano, kad šaukimas į kariuomenę yra dar viena neatsiejama tiek atgrasymo nuo Rusijos, tiek stipresnės gynybos, jei ji vis dėlto užpultų, dalis.
„Turime 44 tūkst. žmonių rezervo kariuomenę, kuri prilygtų, kalbant apie Didžiąją Britaniją, maždaug dviem milijonams žmonių. Du milijonai žmonių, kurie yra pasirengę ginti savo šalį ir žino, ką turi daryti“, – pasakojo K. Kallas.
Jau kartą prarasta nepriklausomybė
Karinė tarnyba gali išgyventi renesansą, tačiau tai nereiškia, kad visi jaunieji estai yra kupini nežaboto entuziazmo.
Šiluma ir šurmulys sostinės centre esančiame bare „F-Hoone“ toli gražu neprimena lietaus permirkusio miško, kuriame triūsė šauktiniai. Sostinė ruošiasi Talino muzikos savaitei – kasmetinei šventei, kurios metu rengiami įvairių žanrų gyvi pasirodymai.
Scenoje pasirodys keturių narių roko grupė „The Boondocks“, susikūrusi Pernu, pakrantės mieste šalies pietvakariuose.
„Aš nesu kareivis“, – dainuoja 25-erių Villemas Sarapuu viename iš grupės kūrinių.
Tačiau du mėnesius kiekvieną rytą jis vilkėjo karinius drabužius, kad atliktų tarnybą šalyje.
Entuziazmas – ne visur
„Iš pradžių tikrai nenorėjau to daryti. Nemanau, kad yra daug žmonių, kurie savo noru ten eina“, – prisipažįsta jis.
Jis pasakoja, kad iš pradžių tai buvo nemažas psichologinis krūvis.
Po pradinio fizinio pasirengimo likusius šešis mėnesius Vilemas praleido su kariniu orkestru, kuris galiausiai grojo Nepriklausomybės dienos parade.
„Mano draugai, atliekantys tikrąją tarnybą, iš manęs juokėsi – teigiama prasme. Bet aš dariau tą patį atsovaudamas savo šaliai ne apkasuose“, – pasakojo V. Sarapuu.
Šalia jo sėdi 28 metų grupės narys Hendrikas Tambergas.
Kaip atsisakiusiam tarnauti pagal sąžinę, jam neteko atlikti karinės tarnybos, o vietoj to jis metus slaugė pažeidžiamus suaugusiuosius, turinčius psichikos sveikatos problemų.
„Man tai buvo nepaprastai naudinga, bet neturėjau tos draugijos, kurią turėjo žmonės, einantys į sunkius miško žygius. Jaučiausi kažką praradęs“, – pasakoja grupės narys.
Kariniai mokymai su džiugiais prisiminimais
Pagrindinio vokalisto Vilemo teigimu, dabar jis į savo karinį mokymą žvelgia su džiugiais prisiminimais ir sako, kad tai didelis kontrastas giliam kolektyviniam nerimui, kurį jo karta jaučia dėl to, kad Rusija gali užpulti.
„Jei pagalvoju apie laisvą žmonių valią, šaukimas į kariuomenę nėra labai gražus dalykas, kai verčia žmones tai daryti. Bet kai kalbama apie tokią šalį kaip Estija, gana nedidelę, verbuoti žmones yra absoliučiai būtina. Kitaip šios šalies nebeliks“, – pasakojo jis.
