Šių metų pradžioje Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas perspėjo, kad per ateinančius penkerius metus pasaulį gali apimti karai, kuriuose dalyvaus Kinija, Rusija, Šiaurės Korėja ir Iranas, ir teigė, kad „iš pokario pasaulio pereiname į prieškarinį“.
Pasibaigus Šaltajam karui apėmusį palengvėjimą jau pakeitė didėjantis nerimas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, be to, padėtis Gazoje.
Dabar didesnė tikimybė nei bet kada nuo paskutinio pasaulinio karo pabaigos
Europos užsienio santykių tarybos analitinio centro vyresnysis politikos tyrėjas Hugh Lovattas mano, kad šiuo metu tiesiogiai nesiruošiama pradėti Trečiojo pasaulinio karo. Vis dėlto jis įžvelgia augančią įtampą.
Nors įvairiuose regionuose vyksta konfliktai, jie, eksperto manymu, yra „atskiri ir tarpusavyje nesusiję“.
„Gazos karas tęsiasi jau šešis mėnesius ir skatina regioninę eskalaciją Irano atsakomieji veiksmai prieš Izraelį yra tik naujausias to pavyzdys“, – sako jis.
H. Lovatto teigimu, šis konfliktas turi įtakos tarptautinei bendruomenei, pavyzdžiui, husių išpuoliai prieš Raudonosios jūros laivybą ir jų poveikis pasaulinei prekybai.
Pasak jo, yra rizika, kad britų kariai bus įtraukti į konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
„Šią riziką turime vertinti tam tikrame kontekste, t. y. kad ji daro poveikį Jungtinei Karalystei, tačiau tai nėra egzistencinė rizika“, – pabrėžia ekspertas.
„Tai taip pat vyksta tuo metu, kai tarptautinė tvarka trūkinėja, patiria didelę įtampą. Dėl to turėtume būti labai susirūpinę“, – tęsia jis.
„Dabar didesnė tikimybė nei bet kada nuo paskutinio pasaulinio karo pabaigos“, – priduria H. Lovattas.
Kas būtų, jeigu būtų
Atsižvelgiant į tai, kokio masto neramumai drebina kai kurias pasaulio dalis, ypač Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, jau dabar egzistuoja kibirkšties, kuri įžiebtų Trečiąjį pasaulinį karą, tikimybė, sako „Sky news“ saugumo ir gynybos redaktorė Deborah Haynes.
„Tai nereiškia, kad pasaulinė konfrontacija yra neišvengiama, tačiau dabar ji yra labiau tikėtina nei bet kada nuo paskutinio pasaulinio karo pabaigos.
Irano sprendimas paleisti precedento neturintį raketų ir bepiločių lėktuvų antskrydį prieš Izraelį tik dar labiau padidino pavojų.
Izraelis pažadėjo atsakyti, nors jo sąjungininkai, įskaitant Jungtinę Karalystę ir JAV, ragina laikytis santūrumo, ypač dėl to, kad jie padėjo užtikrinti, jog didžioji dauguma atskriejusių šaudmenų būtų numušti iš dangaus, kol dar nespėjo padaryti žalos žemėje“, – sako ji.
Redaktorės vertinimu, jei Izraelis nuspręstų imtis atsakomųjų veiksmų, krizę dar būtų galima suvaldyti, jei jo atsakomasis smūgis būtų ribotas, o bet koks tolesnis Irano atsakas, kurį sukeltų tokia ataka, taip pat būtų ribotas. Tačiau tai du dideli „jeigu“, pabrėžia D. Haynes.
„Be to, kiekvieną kartą, kai imamasi net ir ribotų karinių veiksmų, kyla rizika, kad gali įvykti klaida arba klaidingas apskaičiavimas, dėl kurio nekontroliuojamai gali kilti regioninis karas“, – pastebi ji.
Jos vertinimu, tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, taip pat turi pasaulinį poveikį, ypač dėl to, kad Iraną remia Rusija ir jis palaiko glaudžius ryšius su Kinija, o stipriausios Izraelio sąjungininkės, vadovaujamos JAV, yra daugiausia Vakarų valstybės.
Tai reiškia, kad krizė supriešina autoritarines valstybes su demokratinėmis, kaip ir tuo pat metu vykstantis karas Europoje.
„Nepaisant Vakarų paramos pažadų, Rusija pamažu įsitvirtina Ukrainoje. Vakarų sąjungininkai nesugeba tiekti Ukrainos kariuomenei reikalingų ginklų ir amunicijos, todėl ji beveik neišvengiamai atsitrauks, jei nepasikeis karinės jėgos santykis vietoje.
Vladimiro Putino sėkmė Ukrainoje gali padrąsinti Rusijos prezidentą, kurio šalyje vyksta „totalinis karas“, išbandyti NATO tvirtumą įsiveržiant į kurią nors valstybę narę.
Vėlgi tai sukeltų tiesioginį karą tarp autoritarinės Maskvos, ginkluojamos Irano, Šiaurės Korėjos, taip pat padedamos Kinijos, ir Vakarų NATO aljanso“, – svarsto ji.
D. Haynes mano, kad tai galėtų paskatinti Kiniją imtis Taivano.
„Toks žingsnis taip pat galėtų įstumti Aziją į konfliktą, vėlgi pagal tą pačią autoritarinių valstybių ir demokratijų skiriamąją liniją“, – sako ji.
Nesusipratimo tikimybė auga
Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto analitinio centro vyresnysis mokslo darbuotojas Edwardas Arnoldas mano, kad žmonės iš tikrųjų turėtų suprasti, kas yra Šiaurės Atlanto sutartis, kuri yra NATO pagrindas.
Jo vertinimu, atrodo, kad visuomenė tiki, jog NATO penktasis straipsnis galioja automatiškai.
„Taip nėra ir tikrai neturi būti... eskalacija nėra automatinė, ir yra priemonių, kaip deeskaluoti situaciją“, – sako jis.
Žvelgdamas į padėtį Ukrainoje, E. Arnoldas pastebi, kad padidėjo Vakarų ir Rusijos nesusikalbėjimo rizika.
„Manau, kad nesusipratimo, kai vienas laivas atsitiktinai apšaudo kitą, tikimybė didėja“, – teigia jis.
Kartu ekspertas mano, kad tam tikra prasme platesnio konflikto su Rusija grėsmė šiuo metu mažėja. Kremliaus pajėgos pradeda daryti pažangą Ukrainoje, tačiau jų pajėgų kokybė gerokai suprastėjo, todėl jos negali kelti grėsmės NATO.
„Vladimiras Putinas gana atidžiai stebės, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose: kaip reaguoja kiekviena šalis ir kaip nukreipia dėmesį (nuo Ukrainos)“, – svarsto jis.
„Šiuo metu visa tai padeda Putinui, nes mes, būdami susitelkę į Artimuosius Rytus, nesame taip susitelkę, kaip buvome susitelkę į Ukrainą“, – pastebi E. Arnoldas.
Donaldas Trumpas gali pakenkti NATO
Europos reformų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Luigi Scazzieri sako, kad atsakymas į klausimą dėl Trečiojo pasaulinio karo iš esmės priklauso nuo to, kaip apibrėšime Trečiąjį pasaulinį karą.
„Galimas Irano ir Izraelio konfliktas gali peraugti į didelį karinį gaisrą Artimuosiuose Rytuose, turintį pasaulinių pasekmių“, – sako jis.
„JAV beveik neabejotinai stotų Izraelio pusėn, o kitos Vakarų šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, gali pasielgti taip pat“, – tęsia ekspertas.
„Tačiau jų dalyvavimas būtų ribotas, ir tai nebūtų Trečiasis pasaulinis karas, ypač dėl to, kad Rusija negali sau leisti remti Irano, o Kinija vargu ar tai padarys“, – teigia jis.
L. Scazzieri mano, kad tokio konflikto poveikis Europai pirmiausia būtų ekonominis.
„Pagrindinis kelias į Trečiąjį pasaulinį karą tebėra tiesioginis Vakarų susidūrimas su Rusija. Toks scenarijus bus labiau tikėtinas, jei laimės Donaldas Trumpas ir pakenks NATO, sugundydamas Vladimirą Putiną pulti Baltijos šalis“, – perspėja jis.
„Susidūrimas su Rusija taip pat būtų gana tikėtinas, jei Vakarų pajėgos įsitrauktų į paramą Ukrainai, atlikdamos kovinius vaidmenis fronte“, – priduria ekspertas.
Jei Rusija nepatirs karinio pralaimėjimo Ukrainoje ir nepradės vidinių politinių permainų, per 6–10 metų ji visiškai atsigaus po Ukrainoje patirtų nuostolių. Be to, atsižvelgiant į Rusijoje vykstančius procesus, ji tuomet bus pajėgi padidinti savo karinį potencialą iki tokio lygio, kad galės pradėti plataus masto karą prieš NATO. Tokią prognozę rudenį pateikė autoritetingas analitinis centras „Vokietijos užsienio politikos draugija“ (DGAP).
Išeitis yra - mažinti atskirtį, didinti mažus atlyginimus, didinti mokesčius turtingiesiems. Tada nebus norinčių kariauti nuskriaustųjų. Nemokyti mokyklose apie karus ir jų vadus, didžiuosius karvedžius, tokius kaip Napoleonas, Hitleris ar pan., pasmerkti užmarščiai - nebus norinčiųjų kariauti dėl nemirtingos šlovės. Bet viskas daroma, deja, atvirkščiai. Todėl karai ir kyla.
