Europa

NATO atpažįsta didelio masto koordinuotą hibridinę kampaniją, kurią Rusija vienu metu pradėjo prieš kelias Aljanso nares. Tai prieš prasidedant Ukrainos ir NATO Tarybos posėdžiui spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Generalinis sekretorius pabrėžė, kad ši kampanija vienu metu nukreipta prieš kelias sąjungininkų valstybes. Konkrečių šalių jis neįvardijo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir paskelbė, kad, įgyvendinant Taikos aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimus, Turkijoje bus surengta konferencija maisto saugumo ir laivybos laisvės klausimais. V. Zelenskis apie tai paskelbė feisbuke. Jis padėkojo Turkijos prezidentui už „tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“. R. T. Erdoganas savo ruožtu akcentavo Ukrainos pastangas sugrąžinti savo piliečius namo.

Jungtinių Valstijų planas Vokietijoje nuolat dislokuoti tolimojo nuotolio raketas sukels Šaltojo karo laikų lygio konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Mes nuolat žengiame žingsnius Šaltojo karo link. Grįžta visi Šaltojo karo su tiesiogine konfrontacija atributai“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.

Stipri audra ketvirtadienį talžė ne tik Lietuvą, bet ir kaimynus latvius.  Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinta vaizdo įrašu, kuriame stichijos šėlsmas užfiksuotas Bauskėje, mieste, esančiame visai netoli Lietuvos.

Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas perspėjo Vokietijos vyriausybę dėl tolesnio Maskvos ir Berlyno santykių pablogėjimo, jei Jungtinės Valstijos, kaip skelbiama, ten dislokuos ilgojo nuotolio raketas. „Reikia tikėtis, kad Vokietijos politinis elitas pagalvos iš naujo, ar toks destruktyvus ir pavojingas žingsnis, kuris neprisideda nei prie Vokietijos Federacinės Respublikos, nei prie viso Europos žemyno saugumo, yra protingas, – sakė S. Nečajevas.

Didžiąją Britaniją sukrėtė tragedija – trys moterys, mama ir dvi dukterys, buvo žiauriai nužudytos savo namuose netoli Londono. Paaiškėjo, kad aukos – tai garsaus BBC žirgų lenktynių komentatoriaus Johno Hunto žmona ir vaikai. Stebėjimo kamerų užfiksuotame vaizdo įraše matyti gatve einantis vyras, kuris rankose nešasi į antklodę suvyniotą daiktą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pateisina planuojamą JAV ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų, kurių veikimo nuotolis – iki 2 500 km, dislokavimą Vokietijos teritorijoje, nurodydamas Rusijos keliamą grėsmę Europos saugumui. „Mes žinome, kad Rusija neįtikėtinai stiprina savo ginkluotę, kuri kelia grėsmę Europos teritorijai“, – sakė O. Scholzas ketvirtadienį Vašingtone vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu. Vyko ilgos diskusijos apie konvencinį atgrasymą šalia NATO branduolinio skėčio.

Europos Parlamentas po savaitės surengs balsavimą dėl Ursulos von der Leyen antros kadencijos Europos Komisijos (EK) vadovės poste, ketvirtadienį pranešė įstatymų leidžiamojo organo atstovė spaudai. Liepos 18 dieną 13 val. (14 val. Lietuvos laiku) Strasbūre vyksiančioje parlamento plenarinėje sesijoje bus sprendžiama, ar U. von der Leyen dar penkerius metus vadovaus EK. Kad užsitikrintų mandatą, poliglotė vokietė turi surinkti bent 361 balsą 720 vietų parlamento rūmuose.

JAV žvalgyba anksčiau šiais metais išsiaiškino, kad Rusijos vyriausybė planavo nužudyti galingo Vokietijos ginklų gamintojo, gaminančio Ukrainai artilerijos sviedinius ir karines transporto priemones, generalinį direktorių.  Apie tai skelbia leidinys CNN, kuriam tai patvirtino penki Vakarų ir JAV pareigūnai, susipažinę su šiuo atveju.  Pasak šių šaltinių, šis sąmokslas buvo vienas iš Rusijos planų nužudyti gynybos pramonės vadovus visoje Europoje, kurie karo akivaizdoje rėmė Ukrainą.

Ketvirtadienį kancleris Olafas Scholzas pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą Vokietijoje dislokuoti ilgojo nuotolio raketas, nes tai sustiprins atgrasymą. „Tai atgrasymas ir taikos užtikrinimas, tai būtinas ir svarbus sprendimas tinkamu laiku“, – per NATO viršūnių susitikimą Vašingtone žurnalistams sakė O. Scholzas.

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė sumenkino tai, kad NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje nebuvo aiškiai paminėtas Sakartvelo įstojimas į NATO, kaip buvo ankstesniais metais. Trečiadienio deklaracijoje net ir nepaminėjus Sakartvelo, kaip kandidato į nares, NATO aiškiai pasakė, kad narystė yra atvira Pietų Kaukazo valstybėms, Tbilisyje sakė I. Kobachidzė. Jis įsitikinęs, kad Sakartvelas galiausiai galės įstoti į Aljansą.

Pagal ketvirtadienį ministrės pirmininkės Giorgios Meloni dešiniųjų administracijos paskelbtą įsaką naujaisiais mokslo metais Italijos klasėse bus uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais. Priemonę įvedė švietimo ministras Giuseppe Valditara iš nacionalistinės Lygos partijos, ja siekiama uždrausti mokyklose naudotis išmaniaisiais telefonais, taip pat ir mokymo tikslais. Planšetiniais kompiuteriais ir kompiuteriais bus galima naudotis su mokytojų sutikimu.

Ketvirtadienį vienoje Lenkijos anglies kasykloje per drebėjimą buvo sužeista mažiausiai 10 kalnakasių, o dar du dingo, pranešė kasyklos operatorius. „Vis dar neturime ryšio su dviem kalnakasiais. Visi kiti palaiko ryšį su gelbėjimo tarnybomis“, – privačiam naujienų kanalui TVN24 sakė Lenkijos kasybos grupės PGG atstovė Aleksandra Wysocka-Siembiga. Pasak jos, drebėjimas įvyko 1 200 metrų gylyje Rydultovų kasykloje Lenkijos pietuose. Tuo metu po žeme buvo 68 kalnakasiai.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokia tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos galimybė kelia „nerimą“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. R. T. Erdogano komentarai paskelbti NATO lyderiams susirinkus Vašingtone ir Kremliaus atstovui Dmitrijui Peskovai pareiškus, kad Rusija planuoja „reagavimo priemones“, į „labai rimtą grėsmę“ iš Aljanso.

Prancūzijos šiaurėje esančiame Ruano mieste ketvirtadienį garsiosios katedros smailėje kilęs gaisras yra kontroliuojamas, pranešė vietos ugniagesių tarnyba.  Pranešama, kad užsidegė 120 metrų aukščio katedros smailės restauravimo darbus dengianti plastikinė danga. Pareigūnai kol kas nenurodė tikslios gaisro priežasties. Vietos ugniagesių tarnyba SDIS76 sakė, kad pranešimas apie gaisrą buvo gautas maždaug vidurdienį (13 val.

NATO centras Lenkijoje rengs karius mūšiams Ukrainoje, pranešė Lenkijos saugumo vadovas Jacekas Siewiera, šiuo metu dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime Vašingtone. Naujas mokymo centras Bydgoščiuje bus vieta, kurioje ukrainiečiai galės dalytis su NATO šalimis savo patirtimi, įgyta per karą, įskaitant informacija, susijusia su civilinių bepiločių orlaivių panaudojimu mūšio lauke. „Tai svarbi informacija“ Aljanso šalių ginkluotosioms pajėgoms, sakė J. Siewiera.

Keleivis, kuris skubėdamas į skrydį oro uoste paslydo ant alkoholio balos, gali gauti apie 5 mln. dolerių (apie 4,6 mln. eurų) kompensaciją. Šveicarijos verslininkui Andreasui Wuchneriui 2021 m. už patirtus sužalojimus buvo priteista 167 tūkst. JAV dolerių (154,3 tūkst. eurų), tačiau nuo to laiko jis padidino savo reikalavimą iš „British Airways“ iki 6,4 mln. dolerių (5,9 mln.

ES ketvirtadienį pritarė bendrovės „Apple“ pasiūlymui leisti konkurentams šalių bloko viduje naudoti atsiskaitymo prilietus telefoną „iPhone“ (angl. tap to pay) funkciją, užbaigdama ilgai trukusį tyrimą ir padėdama bendrovei išvengti didelės baudos.

Birželis buvo jau devintas mėnuo paeiliui, kuomet Belgija sulaukė daugiau lietaus negu įprastai. Rekordiškai „šlapi“ orai Belgijoje paskutinį sykį fiksuoti 1905-aisiais, prieš 119 metų. Maža to, liepos mėnuo nežada būti išskirtinis dabartinėms tendencijoms ir rekordas gali būti dar sykį pagerintas.

 Lenkija kitais metais savo gynybos biudžetą ketina didinti maždaug 10 proc. iki naujo rekordinio lygio, praneša agentūra „Reuters“. „Gynybos ministerijos biudžetas bus didžiausias Lenkijos istorijoje, jis bus maždaug 10 proc. didesnis nei 2024-aisiais“, – stočiai TVN24 sakė gynybos viceministras Cezary‘is Tomczykas.

Mobiliuosiuose telefonuose, elektromobiliuose ir daugumoje šiuolaikinių prietaisų naudojamose baterijose yra toksiškų „amžinų cheminių medžiagų“, kurios plačiai paplitusios mūsų ore ir vandenyje, teigiama JAV mokslininkų atliktame tyrime. Mokslininkai nustatė, kad įkraunamos ličio jonų baterijos gamybos metu ir jas išmetus į aplinką patenka kenksmingų medžiagų, vadinamų PFAS.

Daugelis žydų Europos Sąjungoje (ES) slepia savo tapatybę, nes baiminasi dėl savo saugumo, rodo ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) apklausa. Kas trečias respondentas nurodė vengiantis žydų renginių ar vietų, nes ten nesijaučia saugus. Iš viso 80 proc. apklaustų žydų pareiškė nuomonę, kad antisemitizmas jų šalyje per praėjusius penkerius metus padidėjo. Didelę reikšmę tam turėjo neapykantos komentarai internete. 37 proc.

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vizitus Maskvoje ir Pekine vadina jo „asmeniniu šou“.  „Jis daro savo asmeninį šou, vaidindamas kažkokį taikdarį.

Trečiadienį Lenkija pareiškė atidžiai stebinti karines pratybas kaimyninėje Baltarusijoje, jose dalyvauja ir Kinijos kariai. Pratybos „Falcon Assault“ prasidėjo pirmadienį ir tęsis iki liepos vidurio. Kinijos gynybos ministerija pareiškė, kad tikisi sustiprinti bendradarbiavimą su Minsku. Abi šalys yra Rusijos sąjungininkės. Maskva iš Baltarusijos teritorijos pradėjo invaziją į Ukrainą. Lenkija yra NATO narė ir Kyjivo rėmėja.

Naktį Vilniaus gyventojai danguje fiksavo neįprastą šviečiantį reiškinį. Vieni manė, kad virš šalies praskrido kometa, kiti – kad tai buvo ateivių erdvėlaivis, nusprendęs aplankyti Žemę.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kelios minutės po vidurnakčio Vilniaus gyventojų dėmesį patraukė keistas objektas danguje. Pamatę neįprastai persipynusias mėlynai baltas linijas, vieni žmonės spėjo, kad tai kometa, o kiti manė, kad tai prie Žemės artėjantis ateivių erdvėlaivis.

Jungtinės Amerikos Valstijos Vokietijoje dislokuos sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, kad sustiprintų NATO karinį atgrasymą Europoje, sakoma trečiadienį paskelbtame bendrame abiejų šalių vyriausybių pranešime. Pranešime, paskelbtame NATO viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose, sakoma, kad tolimojo nuotolio raketų „epizodinis dislokavimas“ prasidės 2026 metais.

Jungtinėje Karalystėje buvo nužudytos trys moterys, praneša BBC.  Skelbiama, kad nužudytos buvo BBC žurnalisto, lenktynių apžvalgininko Johno Hunto žmona ir dvi dukros.  Policija skelbė pabėgusio įtariamo žudiko paiešką. Trečiadienio vakarą Jungtinės Karalystės pareigūnai pranešė, kad įtariamasis sugautas. Mirė mama ir dvi dukros Pranešama, kad 61 metų Carol Hunt, 28-erių Hannah Hunt ir 25-erių Luise Hunt buvo rastos sunkiai sužeistos ir mirė įvykio vietoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino šalies parlamentą susiderėti dėl plačios koalicijos, kadangi per pirmalaikius rinkimus nė viena partija neiškovojo daugumos. E. Macronas sakė, kad paskirs naują ministrą pirmininką, kai parlamentarai bus turėję „šiek tiek laiko“ susiderėti dėl valdymo programos, o dabartinė vyriausybė kol kas liks dirbti.

JAV karinėse bazėse visoje Europoje praėjusią savaitę pirmą kartą per dešimtmetį buvo įvestas padidintas pavojaus režimas, kai JAV gavo žvalgybos informaciją, kad Rusijos remiami veikėjai svarsto galimybę surengti sabotažo atakas prieš JAV karinį personalą ir objektus.  Apie tai leidiniui CNN sakė keli su klausimu susipažinę šaltiniai. Šaltinių teigimu, JAV gauti žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija įtraukė JAV bazes ir karinį personalą kaip galimybę atakuoti per įgaliotuosius asmenis.

Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė Lenkija trečiadienį pareiškė sustiprinsianti savo karinius pajėgumus ir gynybinius įtvirtinimus prie Rusijos ir Baltarusijos sienos. Varšuva gegužę paskelbė investuosianti daugiau nei du milijardus eurų į savo šiaurinės sienos su Rusijos Kaliningrado anklavu ir rytinės sienos su Baltarusija stiprinimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad nepasirašys įstatymo projekto dėl dalinio abortų iki dvyliktos nėštumo savaitės depenalizavimo ir dekriminalizavimo. Šis įstatymo projektas Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose – Seime – bus svarstomas šią savaitę.

Didžiausias Latvijos uostas – Rygos laisvasis uostas tikisi per šiuos metus perkrauti apie 20 mln. tonų krovinių, pareiškė uosto valdybos pirmininkas Sandis Šteinas. Anot jo, šiemet veikiausiai daugiausiai bus perkrauta medienos, tačiau svari bus ir TEU konteinerių bei žemės ūkio produkcijos krova. „Kalbant apie medienos krovinius, jie dažniausia vietiniai, todėl ir svyravimų rizika mažesnė.

Trečiadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris leido suprasti, kad Ukraina gali naudoti Jungtinės Karalystės tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smogti į karinius taikinius Rusijoje. Skrisdamas į Vašingtoną dalyvauti NATO 75-mečio viršūnių susitikime, K. Starmeris žurnalistams sakė, kad sprendimus, kaip panaudoti britų tiekiamas raketas „Storm Shadow“, priima Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Trečiadienį duodamas interviu dešiniojo sparno televizijos transliuotojui „Republika“, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paminėjo Prancūziją ir Vokietiją, kaip dvi šalis, blokavusias Ukrainos ir Sakartvelo priėmimą į NATO, ir sakė, jog žvelgiant iš šiandienos perspektyvos tai buvo „tragiška“. Pasak A. Dudos, žvelgiant atgal, „sudaryti sandoriai su Rusija“ tuo metu buvo svarbesni už „saugumą ir sveiką protą“ bei „tikrą politinį integralumą“. „Šiandien padėtis daug sunkesnė, nes tuo metu Ukrai...

Naujoji europiečių gamybos raketa „Ariane 6“ antradienį buvo pirmą kartą sėkmingai paleista.  Raketa į orbitą iškėlė palydovus ir sugrąžino žemynui nepriklausomą prieigą prie kosmoso. Europos kosminėms ambicijoms buvo suduotas ne vienas skaudus smūgis, įskaitant ketverius metus „Ariane 6“ vėlavimų, dėl kurio pastaraisiais metais senasis žemynas neteko galimybės paleisti misijų į kosmosą.

Naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris leido suprasti, kad su rusų invazija kovojanti Ukraina gali naudoti britiškas raketas „Storm Shadow“ smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Apie tai trečiadienį praneša agentūra „Bloomberg“. Britų premjeras sakė, kad Ukraina turi pati spręsti, kaip panaudoti JK atsiųstas raketas, bet pabrėžė kad būtina naudoti jas tik gynybiniais tikslais ir kad turi būti laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės.

Rumunijos Karpatuose lokys sudraskė 19-metę. Ji buvo užpulta į pietus nuo Brašovo esančiame Bučedžio kalnų masyve, pasakojo liudininkas, po incidento paskambinęs skubios pagalbos telefonu. Apie tai pranešė Rumunijos žinių agentūra „Mediafax“. Po mažiau nei valandos kalnų gelbėtojai  ir policininkai rado moters kūną. Jie nušovė lokį, kuris bandė pulti ir juos. Vyriausybės vertinimu, Rumunijos Karpatuose gyvena apie 8 000 rudųjų meškų.

Trečiadienio naktį lietuviai danguje išvydo neįprastą šviečiantį objektą. Kai kuriems gyventojams jis sukėlė klausimų: kas tai galėtų būti – kometa, raketa, o gal dar vienas įstabus meteorologinis reiškinys? Aiškėja, kad tai neseniai į kosmosą paleistos raketos „Ariane 6“ pėdsakas.  Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi nuotraukomis su neatpažintų švytinčiu objektu.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis prognozuoja, kad Rusijos ekonomika dėl karo su Ukraina ir tarptautinių sankcijų turėtų pradėti žlugti po metų ar dvejų. Tai jis sakė interviu BBC prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Vašingtone.  „Putinas nesupranta demokratijų psichologijos. Jis mano, kad gali mus įbauginti brutalumu, bet nesupranta, kad tai tik sustiprina mūsų ryžtą“, – BBC kalbėjo Lenkijos ministras.

Dauguma Vokietijos gyventojų sutinka, kad gynybai būtų skirta 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Per apklausą, kurią nuomonės tyrimo institutas „YouGov“ atliko agentūros dpa užsakymu, 51 proc. respondentų nurodė, kad remia vyriausybės įsipareigojimą laikytis šio NATO tikslo. 30 proc. apklaustųjų teigė, kad 2 proc. BVP yra kaip tik tinkamas lygis. 21 proc. teigė manantys, kad Vokietija turėtų skirti Bundesverui dar daugiau lėšų. Tik 24 proc. pareiškė, kad 2 proc. BVP yra per daug.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano asmeninė diplomatinė iniciatyva Ukrainos atžvilgiu kelia susierzinimą partnerėms iš ES, o Briuselis tokius jo veiksmus vadina „kenkėjišku tvarkos drumstimu“. Šalių pyktį dar labiau kursto tai, kad Vengrija ką tik rotacijos tvarka perėmė ES pirmininkavimą, o praėjusią savaitę įvykęs dvišalis V. Orbano vizitas Rusijoje buvo jo paties ir prezidento Vladimiro Putino klaidingai nušviestas kaip surengtas po Europos Sąjungos vėliava.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Aljanso 75-ųjų metinių minėjimo ceremoniją karštai ragino priimti į organizaciją to siekiančias šalis, tokias, kaip Ukraina. Kalbėdamas šalių narių lyderiams, jis pabrėžė, kad NATO plėtra pasibaigus Šaltajam karui suvienijo Europą, nutiesė kelią integracijai ir atnešė į žemyną taiką ir gerovę.

Milano oro uostą ketinama pervardinti skandalingai pagarsėjusio Italijos magnato, triskart ministro pirmininko poste dirbusio Silvio Berlusconi vardu, nors tam priešinasi centro kairiųjų miesto meras. Vicepremjeras Matteo Salvini, kuris taip pat yra transporto ministras ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ vadovas, apie pavadinimo pakeitimą paskelbė penktadienį, praėjus kiek daugiau nei metams po S. Berlusconi mirties.

Nerimaujant dėl Rusijos remiamų sabotažo aktų, JAV karinėse bazėse Europoje, pasak žiniasklaidos, praėjusią savaitę buvo paskelbta padidinta parengtis. Apie tai pranešė amerikiečių stotis CNN, remdamasi keliais su situacija susipažinusiais asmenimis. Anot duomenų, JAV turėjo žvalgybinės informacijos apie atitinkamų atakų prieš JAV bazes ir personalą galimybę per Rusijos remiamus veikėjus.

Prezidentas Joe Bidenas antradienį Vašingtone vykstančio gynybos aljanso viršūnių susitikimo atidarymo ceremonijoje asmeniškai įteikė kadenciją baigiančiam NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui JAV Prezidento laisvės medalį. „Sekretoriau, Jūs šiam aljansui vadovavote vienu iš svarbiausių jo istorijos laikotarpių“, – sakė J. Bidenas. Prezidento laisvės medalis yra aukščiausias Jungtinių Valstijų civiliams teikiamas apdovanojimas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas parašė laišką ES lyderiams, kuriame trumpai nupasakojo neskelbtą savo kelionę į Maskvą. Laiške, su kuriuos Briuselyje susipažino agentūra dpa, jis išdėstė Rusijos prezidento Vladimiro Putino požiūrį į karą prieš Ukrainą. Be kita ko, čia teigiama, kad Rusija dalyvaus tik tokiose taikos derybose, kuriose dalyvaus ir Ukraina. V. Putinas esą taip pat turi planą, kaip po karo galėtų atrodyti Europos saugumo architektūra.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, leidinio „Spiegel“ informacija, šiems metams prašo papildomai 4 mlrd. eurų tolesniam ginklų tiekimui Ukrainai. 7 mlrd. eurų, kurie šių metų biudžete buvo numatyti paramai Kyjivui, esą arba beveik išnaudoti, arba pagal sutartis įsipareigoti skirti. Antrajam pusmečiui naujoms ginklų siuntoms likę tik apie 200 000 eurų, rašo „Spiegel“. Dėl to B. Pistorius paprašė finansų ministro Christiano Lindnerio papildomų lėšų – 4 mlrd. eurų.

Sakartvelo stojimo į Europos Sąjungą procesas sustabdytas, o dalis bloko finansinės paramos šiai Pietų Kaukazo šaliai buvo įšaldyta, antradienį pranešė Bendrijos ambasadorius šioje šalyje.  Sakartvelo, kuris praėjusiais metais oficialiai tapo kandidatu į ES, valdantieji gegužę priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris, kritikų teigimu, parengtas pagal Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams slopinti.

Jungtinių Valstijų valstybės departamentas pirmadienį paskelbė, kad Lenkijai bus suteikta antroji 2 mlrd. dolerių (1,85 eurų) paskola jos gynybos modernizavimui. Lenkija yra tvirta JAV sąjungininkė, o šis susitarimas dar labiau sustiprins NATO rytinį flangą, sakoma departamento pranešime žiniasklaidai.