Redakcija rekomenduoja

Ruošiami keisti teisės aktai rajoninių ligoninių vadovus verčia griebtis už galvų. Jie nuogąstauja, kad jau po kelių metų įstaigose ne tik neliks dalies paslaugų, bet ir dar nesulaukus reformos iš rajonų pabėgs gydytojai. Ministerija teigia, kad pastabas išgirdo, tačiau nepaliauja kartoti, kad Lietuvos tikslas – pasiekti europinio lygio paslaugų kokybės kartelę.

Migracijos krizę valdantys konservatoriai visuomet laikėsi militaristinio požiūrio, kad duoda atkirtį Aleksandro Lukašenkos režimui, sugalvojusiam migrantus panaudoti kaip ginklus. Užuojauta buvo palikta tik nesusipratėliams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Lietuvos institucijos bei politikai sutartinai rūpinosi vien sienų apsauga ir migrantų apgręžimu.

Lietuvos valstybės institucijos ruošiasi scenarijui, jeigu Baltarusijos režimas sumanytų kelis šimtus migrantų atvežti į oficialų sienos perėjimo punktą, kur atvykėliai galėtų oficialiai pateikti prieglobsčio prašymus. Tai paaiškėjo iš Seimo Užsienio reikalų komitete svarstytų pasiūlymų Užsieniečių teisinės padėties įstatymui.

Internautai nesiliauja dalintis tuščių koridorių nuotraukomis iš gydymo įstaigų baksnodami pirštais, neva gydytojai dirba tik nuotoliu ar apskritai tegeria kavą. Poliklinikų vadovai gi siūlo nekalbėti niekų, mat dabar kaip tik nebeliko tų, kurie ateina „tik paklausti“, tad pacientai eilę prieina laiku. Be kita ko, paslaugų apimtys grįžta į priešpandeminį lygį.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dar neapsisprendusių pasiskiepyti nuo COVID-19 garbaus amžiaus gyventojų jau nebeįtikins niekas kitas – tik šeimos gydytojai. Jie patys, nors yra skatinami ir finansiškai, teigia, kad šis darbas jau darosi bergždžias, mat žmonės nelinkę pakeisti savo nuomonės. O jei ir nusprendžia pasiskiepyti, tai paskatinti artimojo ligos ar, deja, netekties. Vyriausiųjų gyventojų vakcinacijos procentas valdantiesiems vis dar nekelia džiugesio.

Rusija telkia šimtus tūkstančių karių prie Ukrainos sienos ir nukerta, kad NATO turi baigti savo ekspansiją į Rytus. Vakarai į Kremliaus retoriką reaguoja griežtai ir kalba, kad jei Rusiją įsiverš į Ukrainą, bus pasitelktos dar nematytos sankcijos. Ekspertai abejoja, kad Rusija įsiverš į Ukrainą, jos veiksmuose įžvelgia silpnumą ir tikina, kad tarptautinė politika grįžo į Šaltojo karo logiką.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veidu bent politologų vadinama Agnė Širinskienė pirmadienį pranešė paliekanti savo frakciją ir partiją. Toks politikės žingsnis nustebino net visko mačiusius politologus, kurie jos apsisprendimą sieja ir su partijos lyderio Ramūno Karbauskio perrinkimu eiti dar vieną kadenciją pirmininko poste. A. Širinskienės pasitraukimas, anot politologų, rodo, kaip klaidingai valdydamas savo partiją elgiasi R. Karbauskis.

Kol valdžia kuria šviesaus sveikatos sektoriaus rytojų, gyventojai išsigandę, kad po naujosios reformos neteks reikiamų medicinos paslaugų, kurios teikiamos arčiau namų. Mažosios rajonų ligoninės gi konstatuoja, kad pagal dabartinius planus aktyvaus gydymo paslaugų jose neliks, o bus tik slauga. Reformos sumanytojai atkerta, kad viskas daroma dėl pačių pacientų saugumo.

Simonas Gentvilas ir jo vadovaujama Aplinkos ministerija kelia ambicingą tikslą – Lietuva be atliekų. Jei tiksliau, planuojama, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų atliekų skaičius sumažės daugiau nei tris kartus, o visos likusios atliekos įsilies į žiedinę ekonomiką ir grįš į gamybą. Norėdama pasiekti šių tikslų, valdžia ketina net penkiais kartais kelti sąvartynų mokestį.

Dėl mokytojų trūkumo šalies mokyklose Lietuva atsidūrė labai keblioje situacijoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad mokytojų amžiaus vidurkis – 50 metų, o Lietuvoje esama net 90-mečio mokytojo. Tam tikslui ministerija žada ne tik didinti stipendijas stojantiesiems į pedagogikos studijas, bet ir leisti mokytojais tapti žmonėms, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo.

Lietuvos mokslininkai apie mokslo finansavimą šalyje kalba be užuolankų – jis reikšmingai per mažas ir net grėsmingas tuo atžvilgiu, kad skatina mokslo šviesulius bėgti iš šalies. Negaudami tinkamo finansavimo, Lietuvos mokslininkai priversti darbo ieškoti svetur, o tai, jų teigimu, pavojinga dar ir dėl to, jog Lietuvoje paprasčiausiai nebeliks protų ir kam tuos protus ruošti.

Klaipėdoje gyvenantis Valentinas jau yra sulaukęs pensijos amžiaus, bet negali džiaugtis ramia senatve, nes paprasčiausiai neišgyventų. Todėl vis stengiasi dirbti – ir ne tik kad prisidurtų prie mikroskopinio dydžio pensijos, bet ir dėl to, kad nuo atlyginimo sumokamos socialinio draudimo įmokos kasmet didina jo senatvės pensiją, ilgina stažą.

Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu dažnai patenka į aršių diskusijų verpetą. Kol vieni gina Lietuvos pasirinkimą veltis į konfliktą su Kinija dėl Taivano, kategorišką poziciją Minsko ir Maskvos atžvilgiu bei kritiką su autoritarais bendraujantiems Vakarų lyderiams, kitų tokie diplomatijos viražai neįtikina. Opozicija ir dalis ekspertų tvirtina, kad dabartinė valdančiųjų užsienio politika yra mėgėjiška, grįsta eksperimentais ir jokios naudos Lietuvai neatneš.

Vokietijoje ir Nyderlanduose kelerius metus nekvalifikuotą darbą dirbę Indrė ir jos vyras nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėjo darbo paieškas savo gimtoje šalyje. Kadangi viešai kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta dirbti norinčių darbuotojų, Indrė tikėjosi, jog darbo paieškos eisis kaip iš pypkės. Bet turėjo pripažinti, kad arba teiginiai apie darbuotojų trūkumą yra laužti iš piršto, arba darbdaviai nesuvokia, jog susitarimų su darbuotojais reikia laikytis.

Europos Sąjungoje netrukus gali būti patvirtinti vienodi standartai, pagal kuriuos Bendrijos narės turės nustatyti minimalius atlyginimus savo šalyse.

Nors bendra epidemiologinė situacija šalyje išlieka nebloga, mirtis nuo COVID-19 vis dar tenka skaičiuoti dešimtimis. Ne ką geriau Lietuva atrodo ir vertinant perteklinių mirčių skaičių – šalis minima tarp lyderių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Specialistai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad mirties riziką pandemijos akivaizdoje ypač didina vienas veiksnys – sergamumas kraujotakos ligomis.

Sienos grupei priklausantis savanoris Mantautas sako, kad yra vienas iš nedaugelio žmonių Lietuvoje, kurie turi patirties tiesiogiai teikiant humanitarinę pagalbą į Lietuvą patekusiems migrantams miškuose. Jis sako, kad kai kurie migrantai yra stumdomi pirmyn ir atgal per Lietuvos-Baltarusijos sieną po kelioliką kartų ir nebežino, ką daryti: kiekvieną kartą, kai pasiduoda pareigūnams, yra išstumiami. Todėl dalis vis dar klajoja miškuose, nes bijo, kad juos sugaus ir vėl stums lauks.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius į miltus sumalė politikų  pasiūlymus, kuriais siaurinamos teismų galimybės individualiai vertinti Lietuvoje esančių migrantų padėtį. Apie tai jis kalbėjo penktadienį vykusiuose Užsienio reikalų komiteto klausymuose, kurie buvo skirti aptarti naują Vidaus reikalų ministerijos sugalvotą Užsieniečių teisinės padėties įstatymą.

Jei Seimas pritars, Lietuvos moksleivių lauks pokyčiai ne tik baigiant mokyklą, bet ir stojant į aukštąjį mokslą. Prezidentūra siūlo įtvirtinti, kad įgyti vidurinį išsilavinimą neužtektų tik dviejų mokyklinių egzaminų. Tačiau kartu siūloma ir sukurti mechanizmą, kuris padėti siekti aukštojo mokslo tiems asmenims, kuriems mokykloje sekėsi sunkiau. Seime vis karščiau diskutuojama dėl prezidento Gitano Nausėdos pateiktų Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisų.

Kai Europos Komisija parengė gaires komunikacijai ir paskatino vengti prielaidos, esą visi yra krikščionys bei, vietoje Kalėdų laikotarpio, rekomendavo vartoti terminą „šventinis laikotarpis“, kilo baisus nepasitenkinimas, todėl politiškai korektiškus patarimus nuspręsta tobulinti. Bet tarp jų yra ir kitokių įdomių rekomendacijų: vienos lietuviams būtų sunkiai suprantamos, bet kitos – galėtų būti net labai naudingos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija Seime spaudžia sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį užsiimti ne tik pandemijos valdymu ar vakcinacijos skatinimu, bet dirbti ir kitus darbus, kuriais konservatoriai galėtų pasigirti visuomenei. Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ prabilo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Seimo narys Linas Slušnys.

Sauliaus Skvernelio kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ akivaizdžiai bus pastatyta ant kojų ir apkramtys kitas politines jėgas. Ketvirtadienį paaiškėjo, kad prie demokratų jungiasi Neringos meras Darius Jasaitis su komanda bei Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis su bendražygiais. Vakarop sprendimą jungtis prie naujosios partijos priėmė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyriumi Lazdijuose.

Dar daug neatsakytų klausimų paliekanti naujoji koronaviruso omikron atmaina pasėjo nerimą ne tik dėl to, kiek labiau užkrečiama ji bus, bet ir dėl nežinomybės, kiek efektyvios išliks vakcinos. Imunologė Aurelija Žvirblienė teigė neturinti abejonių, kad omikron atmaina jau greitai bus užfiksuota ir Lietuvoje, tačiau ne tokia optimistiška buvo dėl atnaujintų vakcinų atsiradimo. Anot jos, sunku įsivaizduoti, kad kuris vakcinų gamintojas suspėtų paskui viruso evoliuciją.

Valdantiesiems su kai kuriais opozicijos atstovais sutarus kurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą bei Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius sako atvirai: tokio kontrolieriaus egzistavimas sudarytų prielaidas politinei įtakai, gali sukelti visuomenės ir užsienio partnerių nepasitikėjimą Lietuvos žvalgyba, tuo gali pasinaudoti mūsų šaliai priešiškos jėgos.

Naujoji koronaviruso omikron atmaina spėjo sukelti nemažą aliarmą visuomenėje ir mokslininkų bendruomenėje. Baiminamasi, kad ši atmaina bus labiau užkrečiama, neaišku, kiek ji paveiks ligos eigą ir vakcinų efektyvumą. Nors specialistai neslepia jau pastebintys tam tikrų rūpestį keliančių signalų, tikslesnių išvadų ragina palaukti bent kelias savaites.

Žiemos pradžią dalis neskiepytų Lietuvos darbuotojų pasitinka turėdami patys apmokėti savo COVID-19 testus. Darbuotojų atstovai teigia, kad situacija dėl mokamų testų kelia nerimą dėl kelių priežasčių. Pirma, darbuotojai pasakoja apie prie testų nusidriekusias eiles, antra – kai kurie darbdaviai esą reikalauja testuotis dažniau, nei yra nustačiusi Vyriausybė. Tačiau darbuotojų atstovai paaiškina, ką reikėtų daryti tokiu atveju.

Naujoji omikron atmaina susirūpinimą mokslininkams kelia ne tik galimo didesnio nei delta atmainos užkrečiamumo, bet ir mažesnio dabar naudojamų vakcinų efektyvumo. Kiek realu, kad išsipildytų juodžiausias scenarijus ir skiepų sukuriama apsauga stipriai kristų? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad omikron atmaina greičiausiai paplis po visą pasaulį ir daugiausiai žalos pridarys ten, kur yra mažiausiai imunizuotų populiacijų.

Angelos Merkel skambutis Vladimirui Putinui tik dar vienas įrodymas, kad Vokietija neįsivaizduoja Europos saugumo be Rusijos įsitraukimo, sako ekspertai. Jų teigimu, ypatingas Berlyno ir Maskvos ryšys tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį, tačiau daug klausimų kelia tai, kaip santykiai pasikeis A. Merkel paliekant kanclerio postą ir į valdžią ateinant „šviesoforo“ koalicijai, kurioje nuomonės dėl Rusijos skiriasi kardinaliai.

Sovietinį maistą supa daugiau mitų nei, veikiausiai, bet kokį kitą ano meto reiškinį. Dalis sovietmetį menančių lietuvių savo jaunystės tortus ir kotletus prisimena it per rožinius akinius, kai išties sovietinis maistas Lietuvoje sukeldavo ir apsinuodijimų, kurie baigdavosi mirtimi. O kur dar ir sovietinės parduotuvės, kur norimo maisto eilėse tekdavo laukti ištisas valandas, o tikrai gardesnį kąsnelį gauti pavykdavo tik per blatą arba einant aukštas pareigas.

Baltarusijai inicijavus beprecedentį migrantų antplūdį, o Rusijai telkiant karines pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų į Lietuvą sekmadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte aptarė saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.

Vilniuje atidaryta Taivaniečių ambasada sukėlė Kinijos pyktį. Pekinas Lietuvą lygino su muse, kurią reikia numušti, tačiau drastiškiausio žingsnio – visiško santykių su Lietuva nutraukimo – imtis nesiryžo. Politikai teigia, kad Kinija neturi itin daug galimybių, kaip galėtų bausti Lietuvą, tačiau ragina ruoštis kibernetinėms atakoms, už kurių gali stovėti Pekinas.

Ukmergės greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikė Jolanta Keburienė konstatuoja, kad rūpesčiai dėl medikus ir taip išvarginusios pandemijos nesibaigia. Nepaisant atsiradusių skiepų, vis dar tenka skubėti pas ūmius COVID-19 pacientus, kurie nevengia ir „pašokdinti“ gydytojus, taip pat – verstis per galvą ieškant, kokioje ligoninėje kokiam pacientui atsiras vietos.

Aktyvinant revakcinaciją nuo COVID-19 Lietuvoje gyventojams vis dar kyla įvairių baimių ir klausimų. Ar skubėti pasiankstinti revakcinaciją, kokią vakciną rinktis ir ar laukti šalutinių reakcijų – apie visa tai pasakoja onkoimunologas dr. Marius Strioga.

Daugkartiniai švirkštai, iš bjauraus kvapo atpažįstami sunkūs ligoniai, galvos dydžio augliai ir tinkamos įrangos gydymui trūkumas – visa tai yra sovietinių ligoninių Lietuvoje praeitis. Nepaisant to, kad anuomet Lietuva garsėjo Sovietų Sąjungoje savo medicinos specialistais, vargu, ar kas norėtų grįžti į sovietines ligonines. Daugiau apie tai, su kuo tada kasdien tekdavo susidurti ir medikams, ir pacientams, pasakoja buvęs medikas ir istorikas.

Ekspertai įspėja, kad nors Vakarai ėmė kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės, nereiškia, kad įtampa prie Lietuvos ir Lenkijos sienos dings. Jie pastebi, kad Minskui ir Maskvai pavyko įkalti pleištą į Europos Sąjungos vienybę, o hibridinė ataka prie išorinės Bendrijos sienos gali būti tik priemonė nukreipti pasaulio dėmesį nuo Rusijos planuojamos naujos atakos prieš Ukrainą.

Vyriausybei pritarus, metinis automobilių taršos mokestis keliaus į Seimą. Ekspertai sveikina šią valdžios iniciatyvą ir tikina, kad mokestis galėtų būti dar didesnis, nes tai labiau paskatintų žmones atsisakyti senų ir taršių automobilių.

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Nors neimunizuotų asmenų gyvenimas šalyje ir taip yra stipriai apribotas, neatmetama galimybė ribojimus dar labiau griežtinti, jei pandeminė situacija blogėtų. Kitos Europos šalys jau dabar imasi griežtesnių priemonių prieš neskiepytus asmenis ar net skelbia visuotinį uždarymą.

Nesutarimai tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių kartais būna asmeninio pobūdžio, kartais dalykiniai, bet artimiausiu metu žiūrovai vėl gali išvysti susirėmimą. Naujas galimas nesutarimų objektas – Seimo narių iniciatyva sukurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą. Seime svarstoma, kad egzistuoja apie 80 proc. tikimybė, jog Seimo sprendimas susilauks prezidento veto.

Nors kelios pastarosios savaitės, kai COVID-19 plitimas sulėtėjo, epidemiologus nuteikia viltingai, jie įspėja, kad atsipalaiduoti dar anksti. Pabrėžiama, kad viruso elgsenos prognozuoti neišeina, todėl ir šį atoslūgio metą ragina išnaudoti didesniam susitelkimui – pasirūpinti skiepais ir teikti pirmenybę nuotoliniam darbui.

Dirbę ir įmokas mokėję darbuotojai, nusprendę išeiti iš darbo, šiek tiek pailsėti ir ramiai paieškoti geresnės vietos gali labai nustebti. Valdžia mano, kad naujo darbo reikia ieškoti dirbant, o ne būnant bedarbiu. Todėl pasiūlė pataisas, pagal kurias per pirmuosius 6 mėnesius primygtinai siūlys kvalifikaciją ir patirtį atitinkantį darbą, net jeigu siūlomas atlyginimas sudarys tik 60 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei minimalus atlyginimas. Ir asmuo nelabai galės atsisakyti.

Valdžia grįžta prie privalomų skiepų nuo koronaviruso darbuotojams, dirbantiems sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sektoriuose, taip pat galbūt viešajame administravime ir profesinėje karo tarnyboje. Toks siūlymas buvo pristatytas pirmadienį Trišalėje taryboje.   Kartu siūloma leisti darbdaviams priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos darbuotojams nuo COVID-19, net jeigu tai nesusiję su aukščiau paminėtais sektoriais.

Leidus paankstinti revakcinaciją nuo COVID-19 daugiau žmonių suskubo pasirūpinti sustiprinamąja skiepo doze. Tačiau daliai gyventojų kilo klausimas, kokio gamintojo vakciną trečiai ar antrai skiepo dozei rinktis būtų geriausia?  Paklaustas, kokią vakciną – to paties ar kito gamintojo – būtų geriau rinktis revakcinacijai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof.

Vyriausybė priėmė griežtesnę galimybių paso tvarką – nuo gruodžio jis bus reikalingas nuo 12 metų amžiaus, įvestas ir galimybių paso galiojimo laikas. Konservatorė Jurgita Sejonienė tikina, kad priemonės tikslingos ir reikalingos. Politikė taip pat siūlo plėsti 100 eurų išmokos už skiepą priemonę, nes, anot jos, viskas, kas skatina vakcinaciją, yra pateisinama. Tuo metu Vytenis Povilas Andriukaitis negaili kritikos valdžiai.

Nuo gruodžio 1 d. periodiškai tikrintis nuo koronaviruso įpareigoti darbuotojai už testus mokės patys. Tokį sprendimą neseniai patvirtino Seimas. Ar galėtų ir kalbos apie mokamą COVID-19 gydymą neskiepytiems asmenims virsti realybe? Diskusijos apie mokamą gydymą nuo COVID-19 skiepytis atsisakiusiems žmonėms viešojoje erdvėje gyvos jau kurį laiką. Štai praėjusią savaitę pirmasis pasaulyje apie tokį sprendimą pranešė ir Singapūras.

4-asis NATO sutarties straipsnis. Lapkritį apie jo aktyvavimą dėl migrantų krizės kalba vis daugiau Europos šalių, tarp jų – ir Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Nepaisant įtemptos situacijos ligoninėse dėl COVID-19 pacientų, šiandien gyvename paskutinėmis pandemijos stadijomis, konstatuoja virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas. Taip pat jis teigia, kad kitais metais, o gal – ir greičiau, greičiausiai galėsime atsisveikinti ir su privalomomis kaukėmis. Genominis epidemiologas dr. G. Dudas „Žinių radijo“ eteryje pasakoja, kodėl virusai taip „mėgsta“ šikšnosparnius ir ar galima panašių pandemijų tikėtis ateityje.

Lietuvoje jau prieinamos purškiamos gripo vakcinos vaikams. Nors kitose šalyse tokios vakcinos nėra naujovė, pas mus jos taikomos pirmą kartą. Gydytojai pažymi, kad tai – tokia pat efektyvi gripo profilaktikos priemonė kaip ir įskiepijama vakcina. Ypač ji patogi psichologiškai, mat nebereikia baimintis adatos dūrio. Šalyje jau atsiranda poliklinikų ar privačių kabinetų, skelbiančių apie galimybę pasiskiepyti purškiama gripo vakcina.

Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu. Taip daugeliui atrodė sovietinė kasdienybė.