Tačiau trečiadienį vykusiame Užsienio reikalų komiteto posėdyje du įtakingi konservatoriai Emanuelis Zingeris ir Laima Liucija Andrikienė neteko kantrybės. E. Zingeris net keletą kartų bandė aiškintis, ar Lietuvos pusėje suradus sušalusius ir peršlapusius migrantus jiems gali būti perduodamas bent koks pledas ar batų pora, tačiau vis sulaukdavo atsakymo, kad pasieniečiai teikia humanitarinius paketus ir viskuo pasirūpina.
Bet viską į savo vietas sustatė nevyriausybinių organizacijų atstovai ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Pasirodo, net jeigu nevyriausybininkai į pasienį atvyksta su daiktais, kuriuos galėtų duoti žmonėms, jiems neleidžiama suteikti jokios pagalbos. O pasieniečių humanitariniuose paketuose yra sausainiai ir kiti maisto produktai, bet batų ar miegmaišių tikrai nėra.
Galiausiai, komitete buvo nubalsuota, jog iš Lietuvos išstumiamiems žmonėms Lietuvos ir tarptautinės humanitarinės organizacijos galėtų teikti pagalbą, o nevyriausybininkai galėtų lankytis visose migrantų sulaikymo vietose.
Ši nuostata sukėlė tikrą furorą: Valstybės sienos apsaugos tarnyba bandė aiškinti galinti viskuo pasirūpinti pati, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siekė įkalbėti komiteto narius perbalsuoti, o konservatorius Audronius Ažubalis gąsdino chaosu ir provokacijomis. Tačiau kiti parlamentarai į tokius gąsdinimus pažiūrėjo su šypsena. Galutinis mūšis įvyks Seimo posėdžių salėje.
Ažubalis gąsdino apokaliptiniu scenarijum
Siūlymą, kad pasienyje esantiems, teisiškai net į Lietuvą neįleistiems migrantams būtų galima teikti humanitarinę pagalbą, pateikė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis bei konservatorius Andrius Navickas.
„Iki šiol bendradarbiavimo būdų mums nepavyko rasti. Mes bandydavome informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kai turime informaciją apie grupes, bet tas baigdavosi tuo, kad mums nebūdavo sudarytos sąlygos suteikti pagalbą. Mes likdavome su savo daiktais stovėti ir matydavome, kaip tie žmonės nuvažiuoja ir kaip vaikai žiūri pro džipo langą“, – posėdyje pasakojo pagalbą migrantams teikianti „Sienos grupės“ atstovė Rita Škredaitė.
„Mes matome, kad yra didžiulė būtinybė suteikti humanitarinę pagalbą tiems žmonėms, tam nepakanka humanitarinių paketėlių. Absoliučiai visi žmonės, kuriuos mes sutikome per šį mėnesį, tai yra apie 35 asmenys, buvo šlapiomis kojomis“, – pridūrė socialine darbuotoja dirbanti moteris.
Vienas komiteto išvadų rengėjų, konservatorius A. Ažubalis siekė parodyti, kad ši nuostata turės neprognizuojamų pasekmių: esą įleidus civilius į pasienį pasipils provokacijos, chaosas, tuo pasinaudos opozicija ir propagandinė Baltarusijos žiniasklaida.
„Dabar, kai vykdoma ta hibridinė ataka prie sienos, tai eiti ten į betarpišką kontaktą, tai yra provokuoti dar kažką. Aš tik noriu pasakyti, kad pašalinių asmenų, nesusijusių su valstybės sienos apsauga, patekimas į valstybės sienos apsaugos objektus yra ir turi būti apribotas, ypač įvedus nepaprastąją padėtį, ekstremalią situaciją. O čia yra prašoma, kad įeitų tie žmonės. Kas atsakys už juos, kai jie įeis į šitą zoną, kur neaišku, kas gali atsitikti, kokios provokacijos būti“, – dėl šios nuostatos nepriėmimo kariavo A. Ažubalis.
„Humanitarinė pagalba suteikiama įgaliotų pareigūnų iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Humanitariniai paketai suderinami su nevyriausybinėmis organizacijomis ir panašiai. Bet leisti visoms organizacijoms vykdyti savo veiklą pasienyje (gal ir naujai susikursiančioms) yra didelis pavojus nacionaliniam saugumui“, – bandė gąsdinti vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Tačiau vienas iniciatyvos autorių T. Tomilinas pabrėžė, kad tokios baimės nepagrįstos, nes siūloma, kad humanitarinė pagalba būtų teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka, kitaip tariant, ministrų kabinetas galės iškelti sąlygas, kokios organizacijos tą pagalbą galėtų teikti.
Kiti Užsienio reiaklų omitete dirbantys parlamentarai irgi suabejojo grėsme bei teiravosi, kaip šiuo metu padedama sušalusiems žmonėms, kai jie atklysta į Lietuvos teritoriją.
„Tai ar tie humanitariniai paketai, visa pagalba (o girdėjau šita šalis yra šiek tiek krikščioniška ir artėja Kalėdos) nepatenka žmonėms ar patenka?“ – klausė E. Zingeris.
Vidaus reikalų viceministras į šį klausimą atsakė netiesiogiai. Jis bandė paneigti mintį, kad ties siena neva yra daugybė žmonių, kuriems reikia pagalbos. „Būna bandymai patekti neteisėtu būdu, būna tam tikri žmonės, kurie reikalauja tam tikros pagalbos jiems suteikti, drabužių ar maisto. Valstybės sienos apsaugos tarnyba tą suteikia“, – sakė A. Abramavičius.
„Iš tikrųjų aš nemanau, kad ten viskas gerai ir kad tiems žmonėms pakanka pačių būtiniausių dalykų. Aš nekalbu apie jokias prabangas ir kitus dalykus ar perteklių, aš kalbu apie elementarius dalykus. Ir neleisti nevyriausybinėms organizacijoms prisidėti prie šito, aš neatrandu paaiškinimo“, – posėdyje stebėjosi L.L. Andrikienė.
„Nėra prileidžiama suteikti humanitarinę pagalbą. Poreikis tikrai yra akivaizdus. Užvakar buvo 12 žmonių grupė rasta su šlapiais sportbačiais, be kojinių. Tokiu oru. Ir jie negavo jokių batų“, – pastebėjo R. Škredaitė.
Ji pateikė pavyzdį, kad pasieniečiams kažkodėl gali padėti visiškai neaiškūs bekelės entuziastai, tuo metu socialiniai darbuotojai nėra prileidžiami prie šąlančių žmonių, nesvarbu, kad šie žmonės yra apgręžiami atgal į Baltarusiją.
Duoda sausainių „Ežiukas“, o miegmaišio perduoti nevalia
Po ilgų diskusijų parlamentarai nutarė nepalaikyti A. Ažubalio pozicijos ir balsavo, kad humanitarinės organizacijos galėtų suteikti pagalbą žmonėms, kurie patenka į Lietuvą ir būna apgręžiami. Savo ruožtu konservatorius A. Ažubalis ėmė iš naujo gąsdinti kolegas, kad taip balsavę komiteto nariai prisiima atsakomybę, jeigu pasienyje kas nors nutiks blogo.
„Be to, mes tokiu būdu išreiškiame nepasitikėjimą valstybės institucijomis, kad jos nemoka tvarkytis, kad skriaudžia ir neaprūpina rekrūtų tam tikrais dalykais“, – reziumavo politikas.
„Ponia, Laima, jūs tikrai nevažiuosit į pasienį“, – pasipiktinęs sakė A. Ažubalis.
„Audroniau, aš tikrai važiuoju į pasienį, tik iš to reklamos nedarau“, – jam atsakė L.L. Andrikienė.
Situacijai įsiaudrinus E. Zingeris ėmė klausti, tai kaip galima perduoti humanitarinę pagalbą migrantams, kad baltarusiai negalėtų šūkauti apie lietuvių, lenkų ir latvių pasieniečių žvėriškumą. Vidaus reikalų viceministras aiškino, kad tuo turi rūpintis pasieniečiai, nes šiuo metu pasienio zonoje ir migrantų apgyvendinimo vietose įvesta nepaprastoji padėtis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė tvirtino, jog pasieniečiai teikia humanitarinę pagalbą, bet paskui nukrypo aiškindama, kad už tai Lietuvoje atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis. E. Zingeris aprašė paaiškinti liaudiškai: „Galit papasakoti paprasčiau, ne teisininkams? Ačiū Dievui, aš ne teisininkas. Tai ima pledą ar du batus, priveža prie kažkokio jūsų punkto ir atiduoda kam? Pasakykit žmoniškai“.
Tačiau pasieniečių atstovė atsakė taip pat, kaip ir anksčiau, kartu pabrėždama, kad nevyriausybinės organizacijos negali vežioti batų ar miegmaišių pasieniečiams ar migrantams, mat tai būtų betvarkė. Nevyriausybininkai tarsi turėtų kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei derinti, kad į humanitarinį paketą būtų galima įtraukti batų porą ar panašiai.
„Kad būtų aišku. Šiuo metu tvarka, kaip reaguojant į kiekvieną individualią situaciją nevyriausybinės galėtų perduoti humanitarinę pagalbos priemones, neegzistuoja. Egzistuoja tik tvarka, kaip sudaromi humanitariniai paketai, kuriuos dalina pasieniečiai. Tuose paketuose yra sausainiai „Ežiukas“, vanduo, sriuba, bet kai mes turėjome situaciją su 14 migrantų grupe ir esant minusinei oro temperatūrai jie neturėjo palapinės ir miegmaišio, atvykusios humanitarinės organizacijos, turėdamos tuos įrankius, reikalingus toje situacijoje, negalėjo pagalbos perduoti, joms nebuvo leista. Todėl ši pataisa galėtų tokią ad hoc situaciją išspręsti“, – visus taškus ant „i“ sudėliojo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T.V. Raskevičius.