Redakcija rekomenduoja

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra viena iš nedaugelio valdančiosios koalicijos politikių, turinčių teigiamą reitingą visuomenėje. Gali būti, kad taip yra dėl to, jog ji dėmesingai bando išlaikyti pusiausvyrą tarp atstovavimo skirtingoms visuomenės grupėms arba dėl to, kad nesivelia į politikams būdingus ginčus.

Nors nauji užsikrėtimo atvejai šoka į viršų, o sveikatos apsaugos sistema stipriai kaista, epidemiologas Gytis Dudas artėjančiai žiemai turi gerų žinių. Jo teigimu, šios bangos pikas turėtų būti pasiektas per artimiausias savaites, tad tokios juodos žiemos kaip pernai prognozuoti nereikėtų. Anot specialisto, šis COVID-19 sergamumo pakilimas apskritai gali būti paskutinė pandemijos banga, nes jau greitai su virusu bus „susipažinusi“ didžioji visuomenės dalis.

Gavai valstybės finansuojamą rezidentūros vietą – atidirbk kelis metus regione. Tokį siūlymą atgaivinusiems Seimo nariams jaunieji gydytojai turi aiškų atsakymą – visa tai skamba kaip pleistras ant labai didelės pūliuojančios žaizdos. Anot jų, šią problemą spręsti kompleksiškai, o ne eiti paliepimų ir prievartos keliu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Agnė Širinskienė užsipuolė premjerą Ingridą Šimonytę bei ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kad jos esą padarė tą patį nusižengimą kaip ir buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Ramūnas Karbauskis jį regėjo kaip galimą konkurentą, todėl inicijavo partijos įstatų pakeitimą, kad į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkus kandidatuojantis narys privalo turėti nepertraukiamą ketverių metų stažą. Sauliui Skverneliui su komanda atsiskyrus nuo valstiečių žaliųjų ir paskelbus apie naujos partijos kūrimą, Virginijus Sinkevičius daugelio regimas jau kaip galimas šios komandos veidas.

Lietuva kasmet turtingėja. Pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui gyvename kaip švedai apytiksliai 1990 metais. Galima sakyti, kad beveik išsipildė Sąjūdžio laikų svajonė gyventi kaip Švedijoje. Bet gerai yra tiems žmonėms, kuriems pavyksta gimti ar patekti į aukštesnį socialinį-ekonominį sluoksnį. Jie gali skirti daugiau lėšų savo sveikatai, sveikai maitintis, jų vaikai kur kas lengviau patenka į universitetus, valstybė dažniau apmoka jų atžalų mokymosi išlaidas.

Ne visi gyventojai sulaukę pensinio amžiaus skuba į „Sodrą“ pensijos. Dalis jų ir toliau dirba, kiti tikisi pensiją pasiimti vėliau. Vis tik „Sodra“ įspėja gyventojus ilgai nelaukti, nes pavėlavus pensija bus grąžinama tik už 6 mėnesius. Specialistai dabartinę tvarką kritikuoja, o Socialinė apsaugos ir darbo ministerija šį laikotarpį žada ilginti. Visai neseniai į panašią situaciją pateko žinomas dainininkas Petras Kazlauskas.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Prieš porą savaičių COVID-19 pasiglemžė jaunos, nuo ligos pasiskiepijusios telšiškės gyvybę. Gyvenimo draugės gedintis Tomas įsitikinęs – jei pagalba Telšių ligoninėje būtų suteikta anksčiau ir ji neišleista gydytis namie, galbūt šiandien moteris būtų gyva. Gydymo įstaiga savo ruožtu pažymi, kad laikosi aiškios pacientų stacionarizavimo tvarkos. Portalas tv3.lt primena neseniai rašęs apie ne vienos jaunos moters nuo koronaviruso mirtį.

Lietuvoje tos pačios lyties asmenys teisiškai niekaip negali įtvirtinti savo santykių, o kartu auginant vaikus nebiologiniai tėvai neturi jokių teisių. Tačiau šeimas kuriančios homoseksualios poros atvirai pasakoja, kokius kryžiaus kelius pereina trokšdamos įtvirtinti savo meilę ir susilaukti atžalų. Kai kurie kartu gyvenantys vyrai ar moterys, nesulaukdami, kol šalyje bus įteisinta partnerystė, tuokiasi užsienyje, o kai kurie randa būdų apeiti Lietuvos įstatymus.

Rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas viešojo intereso vardan kreiptis į teismą dėl, jo nuomone neteisėto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pasiryžimo nukelti paminklą seneliui. Vyras teigia, kad paminklo nukėlimas yra politiškai motyvuotas žingsnis, numatytas Vilniaus valdančiųjų programoje, ir su teise nieko bendra neturi.

Praradę darbus gyventojai paprastai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau anot jos atstovų, žmonės neskuba ieškoti naujo darbo ir teisinasi, kad negali dirbti, nes neturi galimybių paso. O kol tokie gyventojai negauna darbinių pajamų, jie gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti daugiau nei 900 eurų.  Užimtumo tarnyba informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje bedarbio statusą turėjo  195,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

Besitęsiant pandemijai ir tam tikriems ribojimams gydymo įstaigose, kaip ant mielių daugėja ne tik sergančiųjų COVID-19, bet ir kitų užleistų ligų pacientų. Deja, gyvai medikų apžiūrai prisibeldžia ne visi. Poliklinikos gi teigia, kad srautai darosi nebepakeliami, o ir gydytojų nėra iš kur paimti. Be to, dalis pacientų patys nori tik pokalbio telefonu.

Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, leisiančią bausti persekiotojus, kurie baugina savo aukas, nors ir nebūtinai imasi fizinio smurto. Ši pataisa labai aktuali santuoką ar santykius su smurtaujančiu partneriu nutraukusioms moterims, nes smurtautojai retai susitaiko su mintimi, kad yra palikti, todėl ima persekioti: be perstojo skambinėja ir tiesiogiai ar netiesiogiai grasina, seka buvusią partnerę, netikėtai pasirodo prie namų, darbo ar vaikų mokymo įstaigos, siuntinėja įvairias žinutes.

Latvija užsidaro – šalyje keturioms savaitėms skelbiamas karantinas, įvedama komendanto valanda. Latvijos ekspertai puse lūpų užsimena, kad keturių savaičių nepakaks stabilizuoti padėtį labiausiai Europoje dėl koronaviruso „degančioje“ šalyje. Visgi Lietuva bent kol kas kaimynės pavyzdžiu neseks, nors specialistams nerimą kelia artėjantis ilgasis Vėlinių savaitgalis.

Visi norintieji praėjus pusmečiui nuo paskutiniojo skiepo Lietuvoje jau gali pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Tačiau profesorė Aurelija Žvirblienė atkreipia dėmesį, kad tą nėra privaloma daryti visiems ir pirmiausia siūlo įvertinti kelis veiksnius. Be kita ko, ji turi žinutę ir norintiems gauti papildomą skiepą anksčiau laiko.

Naują partiją buriantis Seimo narys Saulius Skvernelis tvirtina, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimas Lietuvoje turi būti sprendžiamas, tačiau ne tokiu keliu, kokį pavasarį siūlė Laisvės partija. Parlamentaras neatmeta, kad jo vadovaujama frakcija balsuos už partnerystės įteisinimą, tačiau tik su keliomis sąlygomis.

Paauglys sirguliuoja jau antrą savaitę, o gydytojo konsultacija – tik po pusantros savaitės. Su tokia realybe susidūręs vilnietis Linas (vardas pakeistas ir žinomas, – aut.) piktinosi, kad šiuo metu į polikliniką apskritai vos įmanoma prisiskambinti, ką jau kalbėti apie gyvą vizitą pas gydytoją. Pati gydymo įstaiga tvirtina, kad tai tebuvęs nesusikalbėjimas ir situacija jau išspręsta.

Paprastai daugelyje Vakarų šalių mokesčiai nustatomi taip, kad jeigu žmogus uždirba daug daugiau pajamų nei kiti, jis sumoka daugiau pajamų mokesčių. Tačiau Lietuvoje, panašu, yra atvirkščiai – kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau mokesčių sumoki. Bent jau tokį įspūdį galima susidaryti iš oficialių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų apie gyventojų deklaruotas pernykštes pajamas, nuo jų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčių (GPM) sumą ir efektyvų gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Valdantiesiems užsimojus profilaktiškai dėl COVID-19 besitestuojančius darbuotojus įpareigoti už testus susimokėti patiems, pacientų organizacijų atstovai svarsto, ar apskritai tikslinga tiek daug testuoti. Štai Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė sako įžvelgianti daug didesnę problemą, kad imunizuoti asmenys ne tik patys mažiau save saugo, bet ir po kontakto nėra įpareigoti izoliuotis.

Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu nuskambėjo plačiai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Konfliktas su Kinija dėl Taivano, įtampa santykiuose su migrantais Lietuvą užtvindžiusia Baltarusija, kylančios kibirkštys su Latvija dėl energetinių klausimų. Socialdemokratai kaltina valdančiuosius konservatorius, kad jie Lietuvą įvėlė į ne vieną diplomatinę kovą, tačiau nenumatė galimų neigiamų pasekmių.

Nors dominuojanti virusinė liga šiuo metu išlieka COVID-19, gydytojai ragina nepamiršti apsaugos ir nuo kitų šiuo metu suaktyvėjančių virusų. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino rekomendacijas, kurios leidžia vienu metu pasiskiepyti kad ir trimis vakcinoms. Nors kai kurie gyventojai tokiu siūlymu neatrodė sužavėti, gydytojai aiškina, kad tai – visiškai įprasta praktika.

Lenkijos Konstituciniam Teismui užginčijus Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybę šalyje, vėl garsiau pradėta kalbėti apie kaimynų pasitraukimą iš Bendrijos – „Polexitą“. Lietuvos politikai sutartinai tvirtina, kad Lenkijos pasitraukimas iš ES būtų žalingas tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, tiek visai Bendrijai. Visgi nesutariama, kokią poziciją turėtų užimti mūsų šalis.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viešai pareiškė, kad tarp Lietuvoje esančių migrantų nustatyta „keliolika“ asmenų, kurie siejami su viena ar kita teroristine organizacija bei grupuote. Tačiau Migracijos departamentas, kuris gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, per šiuos metus teišsiuntė vos 2 asmenis ir daugiau informacijos apie kitų asmenų galimai keliamą grėsmę neturi.

Nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atsiskyrę Sauliaus Skvernelio rėmėjai ne tik sukūrė naują frakciją, bet greitu metu ketina kurti ir politinę partiją. Tai liudija rugsėjo mėnesio pabaigoje nutekėjęs darbinis dokumentas, kuriuo planuojama kviesti gyventojus jungtis prie naujos politinės jėgos. Tačiau įkūrimui reikia ne tik gerų norų, bet ir juodo darbo, finansų, patikimų žmonių.

Nors ministerija ramina, kad dalies sveikatos paslaugų apimtys jau pasiekė priešpandeminį lygį, eilės pas šeimos gydytojus ir specialistus ne vieną toliau varo į neviltį. Pripažįstama, kad kai kur eilė pas šeimos gydytoją siekia ir 3 savaites, o pas kardiologą ne visada papulsi per mėnesį. Be kita ko, eilė pas specialistą toje pačioje įstaigoje gali skirtis nuo 2 iki 23 dienų.

Automobilių kelių direkcijos vadovas tikina, kad šalies kelių tinklas degradavo. Statistika tai tik patvirtina – daugiau nei trečdalis Lietuvos kelių yra blogos arba labai blogos būklės. Valdžia ketina padėtį taisyti: keisti finansavimo tvarką, per dešimtmetį užbaigti žvyrkelių asfaltavimą, o artimiausiais metais baigti milžiniškus „Via Baltica“ ir Lietuvos gėda vadinamo kelio Vilnius–Utena remonto darbus.

Narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimas ketvirtadienį grįžta į Seimo darbotvarkę ir, tikėtina, padidins temperatūrą valdančiojoje koalicijoje. Portalo tv3.lt žiniomis, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra išsitarusi, kad pralaimėjimo atveju, tai yra jeigu nepavyktų šio teisės akto priimti, partija imtųsi radikalių žingsnių. Šiuo metu klausimas pakibęs ore, bet koalicijos partneriai šimtaprocentinės paramos nežada.

Jau antrus metus trunkanti COVID-19 pandemija išstūmė anksčiau įprastai šaltuoju metų laiku siausdavusį gripą. Specialistai įspėja – tai netruks amžinai ir jau netrukus gripo virusas gali grįžti daug didesne jėga. Kai kam jis jau šį sezoną gali sukelti net daugiau bėdų nei kovidas. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai vieningai pabrėžia, kad diskusijos ir prognozės apie būsimą gripo sezoną kol kas ir lieka tik diskusijomis.

COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines šioms tenka ne tik itin atidžiai skaičiuoti likusias lovas, bet ir spręsti dilemą, kokias kitas paslaugas reikės „aukoti“. Nors kritinė praėjusių metų situacija dar nepasiekta, ligoninių atstovai neslepia, kad prognozės atrodo grėsmingai. Kita vertus, pasiguodžiama, kad delta atmaina gali daugumą neišvengiamai imunizuoti vos per 2 mėnesius. Tiesa, toks scenarijus turi ir savo kainą. Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas doc. dr.

Ne vienas gyventojas yra susidūręs su situacija, kai telekomunikacijų bendrovė vienašališkai nusprendė savo klientams pakeisti paslaugų planą iš pigesnio į brangesnį. Įmonių atstovai gyventojams turi paaiškinimą, kodėl kai kuriais atvejais paslauga staiga pabrangsta, net jeigu klientas dėl to nesutinka.

Nors vakcinacijos apimtimis Lietuva mažai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, pagal naujų užsikrėtimų skaičių ir mirtis nuo COVID-19 vis dar išlieka topuose. Sudėtingai situacijai paaiškinti specialistai ieško įvairių priežasčių, tačiau neabejodami teigia – neturint vakcinų dabar situacija būtų daug liūdnesnė. Ketvirtoji pandemijos banga įsisiūbuoja – naujų atvejų skaičiams siekiant virš 2 tūkst. smarkiai pildosi ligoninės, kasdien COVID-19 nusineša ir arti kelių dešimčių gyvybių.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kėdė įsisiūbavo. Pandemija siautėja, mirčių skaičiai liūdina, ministro kompetencija abejoja prezidentas Gitanas Nausėda ir kai kurie konservatorių partijos frakcijos nariai, o visuomenės pasitikėjimas ministru – minusinis. Ne vienas politikoje dalyvaujantis asmuo įžvelgia būtinybę keisti ministrą ir taip nuimti įtampą visuomenėje bei politiniame lauke, tačiau, neoficialiais duomenimis, gali būti, kad toks sprendimas bus atidedamas iki pavasario.

Žiemos pradžioje turėtų paaiškėti, kas artimiausius ketverius metus vadovaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Nors partijos skyriai iškėlė tik vieną kandidatą – dabartinį pirmininką Ramūną Karbauskį, – jam iššūkį meta pats savo kandidatūrą iškėlęs Giedrius Surplys. Tačiau politologai šiuos rinkimus vadina surežisuotais iš anksto.

Lietuvoje blogėjant koroaviruso situacijai, valdžia imasi ir „botago“, ir „meduolio“ – testų darbuotojams valstybė nebekompensuos, tačiau išmokės po 100 eurų senjorams už skiepą. Valdantieji teigia, kad kol kas sunku pasakyti, kiek šios priemonės suveiks, o opozicija negaili kritikos ir tvirtina, kad tai dar vienas visuomenę skaldantis sprendimas, kuris turės ilgalaikių pasekmių.

Minsko režimo sukeltą migrantų krizę hibridine ataka įvardija ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos aukščiausi politikai. Ekspertai pažymi, kad jei prieš didžiąsias Vakarų valstybes nukreiptomis hibridinėmis atakomis siekiama išpešti naudos derybose, tai atakos prieš tokias valstybes kaip Lietuva gali būti įžanga į karinę agresiją. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje keltas klausimas, kokias pamokas išmokome iš migrantų krizės.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems Seimo nariams dirbant Seime nebūtina įrodyti, kad jie neserga koronavirusu. Seimo nariams nėra privalomi ne tik galimybių pasai, bet ir reguliarus testavimas. Tai piktina dalį parlamentarų, kurie bijo galimą užkratą nuo kolegų parnešti šeimos nariams. Dauguma Seimo narių pasiskiepijo dar šių metų pavasarį ar vasaros pradžioje. Tiesa, kiek tiksliai parlamentarų vakcinavosi, o kiek ne, taip ir liks nežinoma, nes Seimo kanceliarija tokių duomenų neturi.

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Vaikams grįžus į ugdymo įstaigas ir kolektyvus ne tik epidemiologai su nerimu seka ten fiksuojamus koronaviruso židinius. Vaikų gydytojai stebi jau kurį laiką nematytą tendenciją – grįžta kitos infekcinės ligos, kurias įsisukusi COVID-19 pandemija buvo nustūmusi į šalį. Jau prieš kurį laiką vaikų gydytojai dalinosi įspėjamosiomis žinutėmis apie kitose šalyse stebimą ne tik koronaviruso, bet ir kitų infekcinių ligų augimą. Šios tendencijos jau ryškėja ir Lietuvoje.

Seime pamažu skinantis kelią diskusijoms dėl alkoholio pardavimo švelninimo, grupė parlamentarų siūlo dar labiau griežtinti prekybą alkoholiu. Seimo nariai siūlo keisti prekybos alkoholiu tvarką rugsėjo 1-ąją.  Dabartiniai įstatymai draudžia prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją.

Žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos karinės pajėgos buvo ypatingai nustekentos, tačiau tai jau seniai praeitis. Rytų kaimynė iš esmės sugebėjo įgyvendinti didžiąją dalį suplanuotos ginkluotųjų pajėgų reformos, o tai reiškia, kad šalia rytinių NATO sienų yra valstybė, kurios pajėgos gali be jokio ypatingo pasiruošimo iškart kariauti du su puse karo ir kuri jau sukūrė atskirą karinę finansinę sistemą, kad galėtų mokėti atlyginimus kariams tikro karo atveju.

Norintieji būti „atleisti“ nuo COVID-19 skiepo ir gauti galimybių pasą atakuoja šeimos gydytojus dėl tą įrodančios pažymos. Nors galimybių pasas savaime tokiems žmonėms nepriklauso ir jie tik gauna nemokamo testavimosi galimybę, gydytojai įspėja, kad neretai tokių dokumentų norintiems žmonėms tenka nusivilti.  Operacijų vadovo sprendimu numatyta, kad nemokamai testuotis galimybių pasui gali nėščiosios ar žindančios moterys. Taip pat tie, kurie turi įrašą apie kontraindikacijas skiepui.

Vyriausybė pritarė 100 eurų išmokomis skatinti nenoriai besiskiepijančius senjorus. Tuo metu šeimos gydytojams rengiama mėnesio akcija: už įtikintą pasiskiepyti vyresnį nei 75 m. asmenį – po 30 eurų. Nors medikai turi abejonių, ar vyresni pacientai dabar ims ir plūstels skiepytis, tačiau sutinka, kad tokia išmoka – daug mažesnė suma nei gydymo reanimacijoje išlaidos.

Prastėjant koronaviruso situacijai šalyje, vis daugiau kritikos sulaukia ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasigirsta kalbos apie interpeliaciją ne tik A. Dulkiui, bet ir pačiai Vyriausybės vadovei.

Migrantų atstūmimas nuo Lietuvos sienos iš tiesų vyksta kiek kitaip nei tai viešai pristato Vidaus reikalų ministerija ar pasieniečiai. Nors oficialiai teigiama, kad migrantai gali pasiprašyti prieglobsčio ambasadose arba sienos perėjimo punktuose, taip pat sakoma, kad pasieniečiai priimdami sprendimą išstumti nelegaliai sieną kirtusius migrantus įvertina asmenų pažeidžiamumą, bet realybė yra kitokia.

Nors į sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pusę skrieja ne viena kritikos strėlė, opozicijos nuomonės dėl ministro likimo išsiskiria. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad į skandalų sūkurį įsisukęs ministras turėtų prisiimti atsakomybę, o socialdemokratai mano, kad situacijos suvaldymas yra svarbesnis nei ministro galva. Pastaruoju metu A. Dulkys ir visa Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateko į ne vieną nemalonią situaciją.