Redakcija rekomenduoja

Raudonojo kryžiaus surinkta informacija rodo, kad Rūdninkų stovykloje įkurdintiems migrantams Migracijos departamento darbuotojai pokalbių metu galimai grasino, jog nesutikę savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, turės šaltą žiemą praleisti palapinėse. Taip tvirtino bent keli Raudonojo kryžiaus atstovų apklausti asmenys, nurodoma šios nevyriausybinės organizacijos stebėsenos ataskaitoje po pakartotinio vizito rugpjūčio mėnesio pabaigoje.

Nuo kitų metų turėtų įsigalioti nemenki pokyčiai Kelių eismo taisyklėse (KET). Planuojama ne tik aiškiau nustatyti eismo tvarką kai kuriose situacijose ar koreguoti lenkimo taisykles. Po naujų taisyklių patvirtinimo atsiras ne tik nauji kelio ženklai, skirti paspirtukininkams ir dviratininkams, bet ir atskiri šviesoforai viešajam transportui. Trečiadienį Vyriausybė spręs dėl naujų KET pakeitimų, kurie įsigaliotų jau nuo kitų metų.

Prasideda naujas politinis sezonas, o jame tikrai netruks aistrų. Nauji mokesčiai, bandymas įteisinti partnerystę ir ginčai dėl būsimo biudžeto – Seimo salėje šį rudenį bus sulaužyta ne viena ietis. Laisvės partija sieks, kad nebūtų užmiršti žmogaus teisių klausimai, o Sauliaus Skvernelio ir jo bendražygių netekę valstiečiai tvirtina radę sprendimą, kaip paskatinti žmones skiepytis.

Prieš 20 metų rugsėjo 11 dieną Lietuvos lyderiai turėjo susitikti su aukščiausiais Jungtinių Amerikos Valstijų vadovais. Prezidentas Valdas Adamkus pusryčiavo Vašingtone ir laukė susitikimo su JAV prezidentu George'u W. Bushu, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis jau buvo susikrovęs lagaminus ir laukė skrydžio į už Atlanto. Visgi Lietuvos politikų planus sujaukė kruviniausia ataka per Jungtinių Valstijų istoriją, kurią savo akimis stebėjo ir tuometinis Lietuvos prezidentas.

Nors atsiranda vis daugiau medikamentinių būdų, kaip pagelbėti sunkiau COVID-19 sergantiems pacientams, gydytojai ragina prisiminti svarbiausią taisyklę, kuri kitą kartą gali padėti išgelbėti ir gyvybę. Pabrėžiama, kad vis dar gyvenama pandemijos sąlygomis, todėl bet kokie peršalimo simptomai turėtų skatinti išsitirti, kreiptis į medikus ir prireikus kuo anksčiau pradėti gydymą. Kalbėdamas apie COVID-19 pacientų gydymą Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr.

Lygiai prieš 20 metų visas pasaulis sugniaužęs kvapą televizijos ekranuose sekė įvykius JAV, kai teroristai užgrobtais lėktuvais pražudė tūkstančius žmonių. Ar praėjus dviem dešimtmečiams vis dar girdime tragedijos atgarsius? Jei ne tiesioginius, gal bent kaip šalutinius JAV kovos su terorizmu padarinius? Ekspertai skirtingai vertina tai, kaip daugiausiai aukų JAV istorijoje nusinešęs teroro aktas pakeitė pasaulį.

Nuo rugsėjo 13 d. ruošiami ribojimai galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems žmonėms, tikimasi, padės valdyti pandemiją ir paskatins vakcinaciją. Tačiau jau dabar pasigirsta dvejonių, kiek tai veikia ir kokių dar priemonių reikėtų imtis. Be kita ko, neatmetama, kad blogėjant situacijai gali prireikti ir griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, karantino visiems.

Jau kurį laiką sklandžiusias kalbas apie žalos atlyginimo po COVID-19 skiepų reikiamybę paversti kūnu bando opozicinė valstiečių frakcija. Nors manoma, kad vien tokio modelio egzistavimas galėtų paskatinti pasiskiepyti daugiau žmonių, kitiems kyla klausimų, iš kokių pinigų būtų ketinama žalą kompensuoti. Grupė Seimo valstiečių parengė ir registravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą.

Nors šalyje jau pasiekta 70 proc. nuo COVID-19 paskiepytų suaugusiųjų riba, įspėjama, kad to, norint grįžti į įprastą gyvenimą, nepakaks. Štai Danija koronavirusą jau nusprendė laikyti sezonine liga ir didesnių ribojimų atsisako. Kokios imunizacijos apimtys taip leistų pasielgti ir Lietuvoje?  Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti.

Sniego gniūžtės efektas. Taip vadinamas procesas, kai kas nors mažo ir nereikšmingo įgauna pagreitį ir tampa kur kas svarbesniu reiškiniu. Regis, toks procesas vyksta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos gretose. Dar liepos mėnesio pabaigoje valstiečiai žalieji išmetė ilgametį partijos narį Tomą Tomiliną, o rugsėjį nebegalintieji apsikęsti valstiečių žaliųjų frakcijoje tvyrančios atmosferos susibūrė į naują grupę.

Daugiau nei milijonas lietuvių kaupia turtą antrosios pakopos pensijų fonduose. Milijonai jų eurų yra investuota Kinijoje, kuri grasina Lietuvai ir yra laikoma ir nacionaline šalies grėsme. Specialistai įspėja, kad šios investicijos pensininkams gali būti nuostolingos. Tačiau fondų valdytojai ir juos prižiūrintis Lietuvos bankas dėl to problemų nemato. Kodėl? Šių metų viduryje 1,37 mln. šalies gyventojų antrosios pakopos pensijų fonduose turėjo sukaupę 5,24 mlrd.

Lietuvoje turint vakcinų nuo COVID-19 perteklių ne tik medikai ir socialinės globos sektoriaus atstovai, bet ir dalis plačiosios visuomenės laukia, kada galės gauti sustiprinančiąją skiepo dozę. Visgi specialistai ragina neskubinti masinės revakcinacijos – palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų arba bent kiekvieną atvejį vertinti individualiai.  Jau artimiausiu metu laukia sveikatos apsaugos ministro įsakymai dėl dar daugiau asmenų skiepijimo trečiąją skiepo nuo COVID-19 doze.

Du Lietuvos muitinės pareigūnai penktadienį buvo prieš savo valią išvežti į Rusijos Kaliningrado sritį, kai Kybartų geležinkelio stotyje tikrinamas traukinys Maskva-Kaliningradas netikėtai pajudėjo iš vietos ir nebeliko galimybių iš jo išlipti. Muitinės departamentas teigia, kad pareigūnai buvo grąžinti į Lietuvą sekmadienį popiet.

Seimas rugsėjį po pertraukos kibs į antruosius darbo metus, kurie, politologų įsitikinimu, bus kupini įtampos ir triukšmo. Pandemija, migrantų srautai, vienas kitą sekantys mitingai, o kur dar valdančiųjų siekis priimti su partneryste, alkoholiu ir narkotikų dekriminalizavimu susijusius įstatymus – visa tai neleis Seimo nariams atsikvėpti, tvirtina ekspertai. Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

Kasdien pacientų kovą tarp gyvenimo ir mirties matantis gydytojas doc. dr. Tomas Tamošuitis sako prieš gerą pusmetį sunkiai galėjęs įsivaizduoti dabartinę situaciją. Anot jo, dar neseniai ypač medikai laukė COVID-19 vakcinos kaip išgelbėjimo, o dabar prasidėję prieštaravimai skiepams jam atrodo sunkiai paaiškinami. Nors COVID-19 atvejų augimas šalyje kiek stabilizavosi, gydymo įstaigos su nerimu stebi augančius pacientų, dėl koronaviruso patenkančius į ligonines, skaičius.

Gydytojai apgailestauja, kad vis dar per mažai žmonių skiria dėmesio savo arterinio kraujospūdžio matavimui. O realybė tokia, kad daugelis nė neįtardami, kad turi padidėjusį kraujospūdį (arterinę hipertenziją), apie tai sužino tik jau įvykus daug rimtesniems organų pažeidimams.

Tomas Vytautas Raskevičius dalyvaus pirmą kartą rengiamose homoseksualų eitynėse Kaune, tačiau pasisakyti jose neketina. Politikas tikina, kad tam turi Seimo tribūną, o svarbiausias jo prioritetas – Partnerystės įstatymas, kuris, kaip tikisi T. V. Raskevičius, bus priimtas iki kitų metų pabaigos. Laisvės partijos atstovas tikina, kad dalis politikų deda dideles pastangas, kad LGBT bendruomenės teisės nebūtų svarstomos politiškai, tarp jų – ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Visi dabartinio ministro kabineto nariai pažymėti „minuso“ ženklu – visi ministrai ir premjerė visuomenės apklausose sulaukia daugiau neigiamų, negu teigiamų vertinimų. Valdančiosios koalicijos atstovai reitingų nesureikšmina, tačiau Vyriausybės darbe pastebi klaidų, į kurias pirštu beda ir dalis visuomenės. Politikos ekspertai neatmeta galimybės, kad prieš laukiantį neramų politinį rudenį galime sulaukti ir pasikeitimų ministrų kabinete.

Pirmąjį šių metų pusmetį daug audrų ir kalbų Seime bei visuomenėje kėlusi Stambulo konvencija į Seimą rudenį, panašu, negrįš. Užuot ratifikavus konvenciją, nuo smurto artimoje aplinkoje ketinama apsaugoti tobulinant jau egzistuojančius įstatymus. Konvenciją palaikantys Seimo nariai bei žmogaus teisių specialistai tvirtina, kad vien egzistuojančių įstatymų tobulinimo spręsti smurto problemą nepakanka.

Dominuojančiai tapus delta koronaviruso atmainai specialistai ėmė reikšti nuogąstavimus, kad greičiausiai 70 proc. imunitetą virusui turinčios populiacijos nepakaks ir šie skaičiai turėtų siekti net 90 proc. Apie tokį siekį neseniai pasisakė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto pabrėžiama, kad kol kas pagrindine visuomenės imuniteto „funkcija“ reikėtų laikyti mirčių skaičiaus nuo COVID-19 mažinimą, bet ne plitimo užkardymą.

Prieš privalomus skiepus, už privalomus skiepus, prieš itin spartų vakcinavimą, už reikšmingai didesnius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus. Šią vasarą klausantis prezidento Gitano Nausėdos gali ir susisukti galva, kaip sparčiai kinta jo retorika viešojoje erdvėje.

Jau daugiau nei pusantrų metų gyvenant su COVID-19 infekcija ir jos keliamais iššūkiais Santaros klinikų medikai atvirai papasakojo, kaip šią pandemiją nuo jos pradžios išgyvena patys sveikatos priežiūros specialistai. Gydytojai taip pat atskleidė, kada visuomenė gali tikėtis revakcinacijos nuo COVID-19. Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu gydytojai kelis kartus akcentavo, kad situacija ligoninėse ir darbo su COVID-19 pacientais specifiką stipriai keičia turimos vakcinos.

Netrukus prasidėsiančiam naujam Seimo darbo sezonui parlamentarai paruošė nemažą glėbį pasiūlymų. Kol vieni žada rūpintis žmogaus teisėmis ir gyventojų pajamomis, kiti ties kelią, kad Vyriausybės pasiūlymai rastų pritarimą Seime. Tarp pastarųjų – automobilių taršos mokestis ir pokyčiai rinkimų sistemoje. Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.

Susibūrę medicinos ir teisės ekspertai siūlo kitokį požiūrį į pandemiją. Pirmadienį pristatę savo deklaraciją ir siūlymus dėl COVID-19 valdymo jie įspėjo, kad šiuo metu Lietuvoje taikomos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti didesnę žalą nei naudą. Anot specialistų, valdžios ruošiami ribojimai akivaizdžiai segreguoja bei diskriminuoja žmones.

Ties Lenkijos ir Baltarusijos siena atvirame ore gyvena tarp abiejų šalių įstrigę migrantai, bet Lietuvoje apie tai negirdėti. Ir tam yra konkreti priežastis. Šaltinių teigimu, Lietuvos pasieniečiai taiko specialią taktiką: jeigu baltarusių pareigūnai prievarta stumia migrantus į Lietuvos teritoriją, mūsų šalies pasieniečiai juos surenka, suteikia maisto, vandens ar kitų būtinų priemonių bei pavėžėja ties siena ten, kur baltarusių pasieniečių nėra. Ir paskatina grįžti atgal į Baltarusiją.

Dar liepos pabaigoje staiga pradėjęs augti sergamumas COVID-19 šiuo metu, panašu, stabilizavosi. Tačiau ekspertai neslepia, kad būtų naivu tikėtis nesulaukti naujo atvejų protrūkio, nors ir sutinka, kad tokio juodo scenarijaus kaip praėjusį rudenį greičiausiai pavyks išvengti.

Nors veikloms, kur dalyvauja ar aptarnaujami tik galimybių pasą turintys žmonės, nuo rugsėjo 13 d. (o kai kur – ir anksčiau) numatyta leisti nusimesti kaukes ir nesilaikyti kitų iki šiol įprastų ribojimų, ekspertai tai linkę vertinti rezervuotai. Jie ragino išlikti sąmoningais pažymėdami, kad kaukių dėvėjimo nauda uždarose patalpose akivaizdi. Anot jų, juo labiau tai būtina vis dar nežinant, kaip toliau vystysis pandemija.

Dešimtys tūkstančių žmonių, po beveik du dešimtmečius trukusios JAV ir sąjungininkių trukusios karinės operacijos, bando palikti Afganistaną po to kai Talibanas perėmė šalies kontrolę. Kol kas didžiausią srautą „susirenka“ kaimyninės šalys, tačiau kaip galimas migrantų srautas yra minima ir Turkija, iš kurios pabėgėliai per Baltarusiją galėtų pasiekti ir Lietuvą. Talibų režimo besibaiminančių žmonių srautas, prisideda prie jau dabar šalį palikusių 2,2 mln. žmonių ir dar 3,5 mln.

Teokratinis Irano režimas garsėja žmogaus teisių pažeidimais, tačiau pasauliui retai tenka susipažinti su tiesioginiais įrodymais, kas tiksliai vyksta už uždarų durų. Vis tik neseniai anoniminiai programišiai įsilaužė į politiniams kaliniams skirto Evino kalėjimo stebėjimo sistemą ir nutekino vaizdo įrašus, kurių viename matomas pareigūnų mušamas žmogus, kituose – kieme alpstantis kalinys, kurį vėliau prižiūrėtojai tempia kaip šiukšlę per laiptus, nes pats žmogus paeiti nebegali.

Susidūrę su Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo, artimųjų įsitikinimu, aplaidžiu elgesiu po močiutės mirties šeima nusprendė netylėti. Jie sako pasibaisėję dalies įstaigos medikų darbu po to, kai įtarimą apie moterį ištikusį insultą pareiškė jos dukra, o ne ją tuo metu prižiūrėję specialistai. Ligoninė gi tvirtina, kad artimųjų skundai yra subjektyvūs, o sunkiai sirgusiai pacientei jau niekuo nebuvo galima padėti.

Nors skiepijimosi nuo COVID-19 tempai šalyje pastaruoju metu suintensyvėjo, šeimos gydytojai apgailestauja matantys plūstančius koronavirusu sergančius nesiskiepijusius pacientus. Jie pabrėžia, kad dažnu atveju tai – jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie ar tai „nespėjo“ pasiskiepyti, ar ruošėsi tą daryti artėjant žiemai.  Nors pandemijos pagreitis šalyje pastarosiomis savaitėmis ir gerokai sulėtėjo, vertinant epidemiologinį žemėlapį, Lietuva įsitvirtino raudonojoje C3 zonoje.

Baltarusija į Lietuvą siunčia migrantus, kuriuos pavertė gyvuoju ginklu. Mūsų šalis šiuos žmones apgręžia atgal į Baltarusijos pusę, bet kol toks metodas nebuvo sugalvotas į Lietuvą pateko net 4140 migrantų, kurių kai kurie vis dar gyvena apgailėtinomis sąlygomis.

Nors jau antrus metus didžiausias dėmesys tenka koronavirusinei infekcijai, artėjant šaltajam sezonui gydytojai įspėja, kad gripas niekur nedingo. Nors ir gali būti „nurungtas“ dabar plintančio COVID-19, neatmetama, kad ši liga gali grįžti „su trenksmu“. Neatsitiktinai šeimos gydytojai jau dabar svarsto, ar neteks išskirti dar vieno pacientų srauto. Be to, jau kitą savaitę galima tikėtis ir pirmųjų skiepų nuo gripo.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės – tokius ir dar daugiau pasiūlymų Vyriausybė šį rudenį ketina teikti Seimui. Vyriausybė parengė pluoštą jau pateiktų ir numatomų pateikti įstatymų, kuriuos siūlo Seimui įtraukti į rudens sesijos darbų programą. Darbų projektą Vyriausybė galutinai patvirtins trečiadienio posėdyje.

Į paciento vietą šįkart atsistojusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė piktinosi sunkumais vien tik bandant prisiskambinti į gydymo įstaigos registratūrą talonėliui pas gydytoją specialistą gauti. Artimąjį pas oftalmologą norėjusi užregistruoti moteris pasakoja, kad bergždžiai teko skambinti net 200 kartų. Gydytoja socialiniame tinkle pasidalino žinute, kaip nuo pat ryto nesėkmingai bandė „sužvejoti“ talonėlį gydytojo oftalmologo konsultacijai LSMU Kauno klinikinėje ligoninėje.

Nors Vyriausybė gerokai iš anksto paruošė ribojimus dar vienam rudeniui su COVID-19 pandemija, neaišku, ar ribojimų išties prireiks, o gal atvirkščiai – jie taps griežtesni. Deja, gausiai besiskiepijančių užsienio valstybių pavyzdžiai Lietuvai nežada nieko gero – net ir spartus vakcinavimas neužkerta kelio įvairiems ribojimams Izraelyje.

Lietuvai nusprendus įkurti sostinėje Taivano vardo atstovybę ir taip užsiutinus Kiniją, kuri Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, Vilniaus ir Pekino ryšiai reikšmingai pablogėjo. Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Anony J. Blinkenas išsakė „geležinį solidarumą“ su Lietuva.

Dekriminalizavusi narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms Lietuva pasiųs žinutę narkotikų vartotojams, platintojams bei gamintojams, kad valstybė į šią problemą žvelgia paprasčiau ir laisviau. Tokia politika tik paskatins narkotikų vartojimą, mano generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Vidaus reikalų ministerija stiprina savo pajėgas ir steigia ketvirtąją viceministro pareigybę. Šaltinių teigimu, ketvirtuoju ministrės Agnės Bilotaitės pavaduotoju turėtų tapti dabartinės premjerės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Lančinskas.

Baltarusija paskelbė šalia NATO rytinių sienų vyksiančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2021” scenarijų. Maskva ir Minskas teigia, kad pratybų scenarijus yra gynybinio pobūdžio, bet Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, jog apkeitus veikėjus galima puikiausiai įžvelgti sąsajų su priemonėmis, kurios šiuo metu naudojamos Lietuvos atžvilgiu.

Paerzinti Kiniją ir pažiūrėti, kas bus. Lietuva nusprendė išbandyti būtent tokią užsienio politiką Pekino atžvilgiu, kai paskelbė atidarysianti Taivano vardo atstovybę Vilniuje. Paprastai daugumoje pasaulio šalių, tarp jų ir Jungtinėse Valstijose, taivaniečių atstovybės yra vadinamos Taipėjaus vardu taip pripažįstant vienos Kinijos principą. Lietuva šį principą netiesiogiai kvestionuoja.

Europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei tapus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke, ši politinė jėga per keletą mėnesių daugiau nei du kartus išaugino savo populiarumą. Ekspertai tikina, kad ne tik naujoji lyderė yra socialdemokratų sėkmės priežastis, tačiau jei artimiausiais metais pavyks šią populiarumo bangą išlaikyti, socialdemokratai rimtai kėsinsis ne tik į Seimą, bet ir į prezidento postą.

Verslo konsultacijomis užsiimanti Silvinija Simonaitytė pasakoja esanti siaubingai nusivylusi ir pasipiktinusi Vyriausybės daromu spaudimu skiepytis nuo COVID-19, todėl planuoja kurį laiką pagyventi Dominikos Respublikoje. Iš pradžių moteris ketina išvykti kelioms savaitėms, bet jeigu ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms išliks, o testavimas galimybių pasui netaps nemokamas – tuomet ir kur kas ilgesniam laikui.

Po pirminio migrantų antplūdžio sukelto šoko, Lietuva ėmėsi priemonių, kaip atremti Minsko režimo sukeltą hibridinę ataką. Politikų teigimu, Lietuvos veiksmai privertė Europos Sąjungą permąstyti turimus instrumentus atremti nelegalios migracijos krizę, tačiau perspėja, kad ateityje iššūkių gali tik daugėti, o prie to prisidėti gali ir neramumai Afganistane.

Vakarų šalių fiasko Afganistane, kai ypatingai dosniai finansuotos afganų karinės ir policijos pajėgos be jokios kovos pasidavė Talibanui, parodė, jog ilgus metus Vakarų visuomenės buvo maitinamos klaidinga informacija, esą Talibanas yra silpnas ir neturi didelės įtakos. Pasirodė, kad Talibanas yra stiprus ir labai palaikomas Afganistano gyventojų. Taip teigia Vidurio Rytų ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

Panašu, kad COVID-19 situacija Lietuvoje ir toliau nežada nieko gero. Mokslininkai ir virusologai skaičiuoja, kad kasdienių užsikrėtimų šuolį išvysime jau netrukus – rugsėjo viduryje. O šaltasis sezonas su virusu gali būti dar sudėtingesnis nei pernai.  COVID-19 užsikrėtimų kreivėje matyti, kad nuo liepos vidurio Lietuva išgyveno naujų susirgimų šuolį.

Migrantų ir niekaip nesibaigianti COVID-19 krizė sudavė stiprų smūgį valstybės vadovų reitingams. Tačiau, galbūt smūgis būtų buvęs mažesnis, jei prezidentas ir premjerė į iššūkius būtų reagavę kitaip? Vertindami reitingus, politologai ir sociologai išskiria pamokas, kurias turėtų išmokti prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.  Per pastarąjį mėnesį smuko G. Nausėdos ir I. Šimonytės palaikymas. G. Nausėdą teigiamai vertina 55,2 proc.

Baltarusijos režimui praleidžiant migrantus, Lietuvos pasieniečiai jau kuris laikas yra tarsi priešakinė šalies gynybos linija: pareigūnai buvo atšaukti iš atostogų, tenka dirbti viršvalandžius. Portalui tv3.lt pasienietis Artūras, kurio pavardės pažadėjome neatskleisti, pasakojo, kad pačios kvailiausios dienos buvo iškart po to, kai vidaus reikalų ministrė ir ekstremalių situacijų operacijų vadovė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo migrantai turėjo būti apgręžiami atgal į Baltarusiją.