Neatsitiktinai šeimos gydytojai jau dabar svarsto, ar neteks išskirti dar vieno pacientų srauto. Be to, jau kitą savaitę galima tikėtis ir pirmųjų skiepų nuo gripo.
Nors pernai daug kas stebėjosi, kad gripo tarsi visai neliko, specialistai tai visų pirma aiškino tuo, jog naujasis koronavirusas tiesiog „nurungė“ mums įprastesnį gripą ir tapo dominuojančiu virusu.
Kitas dalykas – visų virusų plitimą stabdyti padėjo pradėtos taikyti padidintos higienos priemonės, dėvimos kaukės ir kt.
Tačiau medikai pabrėžia, kad gripas niekur nepasitraukė, todėl ir saugotis jo reikia kaip kasmet nepamirštant skiepytis. Negana to, įspėjama, kad vienu metu susirgus ir gripu, ir COVID-19, galima sulaukti itin skaudžių pasekmių.
Galima laukti susirgimų gripu protrūkio?
Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas portalui tv3.lt patvirtino, kad nėra jokių prielaidų galvoti, jog vėl nebus gripo atėjus šaltajam sezonui.
„Gripas yra sezoninė infekcija, kuri cirkuliuoja visuose žemynuose. Gripą platina ne tik žmonės. bet ir įvairūs gyvūnai, paukščiai ir panašiai.
Kitas klausimas, kad kai cirkuliuoja konkuruojantys tarpusavyje, kvėpavimo takus pažeidžiantys virusai, atsiradus „agresyvesniam“ koronavirusui jis savotiškai „išstūmė“ gripą. Kita vertus, kai pagrindinis dėmesys buvo sukoncentruotas į COVID-19, tikėtina, kad kai kurie susirgimai gripu buvo praleisti, t. y. nediagnozuoti“, – pastebėjo jis.
Specialistas pažymėjo, kad artėjant šaltajam sezonui ne mažiau svarbu pasiskiepyti kuo daugiau žmonių ne tik nuo koronaviruso, bet ir gripo. Tai ypač svarbu tiems, kurie juo pernai nesirgo, tam, kad būtų įgiję imunitetą.
„Priešingu atveju bus labai didelė bėda, kad jei bus didelis virusui imlių žmonių skaičius, šaltuoju sezonu galima tikėtis susirgimų pakilimo. Apie tai perspėja ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai – jei buvo mažai susirgimų gripu vienais metais, tai gali būti, kad kitais metais bus didelis jų protrūkis“, – įspėjo S. Čaplinskas.
Susirgus ir gripu, ir COVID-19 – sunkios pasekmės
Pašnekovas kartu atkreipė dėmesį, kad žmogus vienu metu gali užsikrėsti ir keliais kvėpavimo takus pažeidžiančiais virusais, tačiau to pasekmės gali būti labai sunkios.
„Jei žmogus suserga ir kovidu, ir gripu, klinikinė eiga neabejotinai yra daug sunkesnė. Tyrimų duomenys rodo, kad tokie žmonės vėliau daug dažniau patiria sunkias komplikacijas – infarktus, insultus ir taip toliau“, – sakė S. Čaplinskas.
Kaip nurodė jis, remdamasis „PLOS One“ paskelbtu tyrimu, pacientams, kurie nuo 6 mėn. iki 2 sav. prieš COVID-19 diagnozės nustatymą buvo pasiskiepiję nuo gripo, rečiau buvo diagnozuotas sepsis, insultas, giliųjų venų trombozė, jie rečiau buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių.
Dėl šios priežasties profesorius ragino artėjant šaltajam sezonui neužmiršti apsaugos ir nuo gripo. Ji – iš dalies tokia pati kaip ir saugojantis kovido: pakankamos higienos, atstumų laikymasis, kaukių dėvėjimas ir pan.
Stokoja gripo diagnostikos
Laukiančio sunkaus rudens nuojauta gyvena ir šeimos gydytojai. Anot Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Almos Astafjevos, visai realu, kad šaltuoju metu turėsime abi infekcijas – tiek kovidą, tiek gripą.
„Pernai visi laikėsi labai griežtų ribojimų, buvo dideli suvaržymai – kaukės, nuotolinis darbas, ko dabar nebesitikima, kad išliks. Dalis žmonių vis tiek aktyviai kontaktuos, vaikai grįš į kolektyvus, tai gripas šiemet greičiausiai „išlįs“ visu savo „grožiu“.
Be to, prie mažesnio COVID-19 plitimo prisidėdavo ir įpareigojimas izoliuotis grįžus iš užsienio, nes dažniausiai gripo virusą ir gauname iš keliautojų. Taigi tikrai nebus taip, kad išvengsime gripo kaip pernai“, – sakė ji.
Anot gydytojos, nelengvą laikotarpį galimai turės tiek šeimos gydytojai, tiek priėmimo skubios pagalbos skyriaus darbuotojai, tiek infektologai ir kiti specialistai, kai bus labai sunku diferencijuoti susirgimus.
„Nes jei COVID-19 atveju turime diagnostiką, galimybes nusiųsti pacientą į mobilų punktą, tai nemokamos gripo diagnostikos šiuo metu šeimos gydytojai neturi. Taigi bus labai įtemptas laikotarpis ir po kelių mėnesių matysime, ar išsipildė tos sąlygos“, – neslėpė šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė.
Pasigenda informacijos apie skiepijimą nuo gripo
Antrindamas S. Čaplinskui, kad būtina nepamiršti pasiskiepyti nuo gripo, gydytojas infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis kiek stebėjosi, kodėl viešojoje erdvėje vis dar tylima apie skiepijimąsi nuo gripo.
„Šiais metais buvo nupirkta vakcina, jau reikėtų pateikti ir kažkokią informaciją gydymo įstaigoms. Tad man keista, kad mūsų Sveikatos apsaugos ministerija tyli, lyg to gripo nebūtų. Virusas niekur nedings, jis buvo ir bus, tik jei mes į jį nekreipsime dėmesio, tai jis vis tiek parodys savo dantis. Tad gal kokią informaciją reikėtų teikti“, – kalbėjo jis.
Gydytojas pabrėžė nenorintis tikėti, kad virusas šaltuoju metų laiku necirkuliuotų.
„Taip, dar ir praeitais metais kalbėjome apie virusų interferenciją, kada stipresnis nugali silpną. Tačiau bent kokia informacija iš PSO turi būti arba reikia jos užklausti. Taigi yra labai keista, nes jau rugpjūčio pabaiga, rugsėjis – kol pasiruoš, o spalį jau pradėdavo skiepyti. Neaišku, ir koks štamas vyrauja šiemet“, – sakė A. Laiškonis.
Jis teigė apskritai nesuprantantis politikos, tarytum dabar visos kitos ligos yra išnykusius, išskyrus COVID-19.
Tarp skiepų padaryti bent 2 savaičių pertrauką
Paklaustas, ar dabar daug aktualesnė COVID-19 vakcina kaip nors „nesikirs“ su skiepu nuo gripo, gydytojas išskyrė tik vieną pagrindinę taisyklę.
„Kadangi tai yra du skirtingi virusai, jokių problemų dėl to nėra. Bet kadangi antikūnų gamyba maždaug baigiasi per dvi savaites, rekomenduojama tokio laiko pertrauką tarp skirtingų skiepų ir padaryti“, – kalbėjo A. Laiškonis.
Anot jo, įprastos taisyklės čia per daug nesikeičia – vyresniems žmonėms siūloma neskubėti skiepytis nuo gripo iškart rugsėjį, o kiek vėliau tam, kad įsibėgėjus žiemai ir gripo sezonui imunitetas „neišsibarstytų“.
Pirmųjų vakcinų laukia jau kitą savaitę
Valstybinė ligonių kasa savo ruožtu informavo, kad 2021–2022 m. gripo sezonui pradėjo ruoštis kaip niekada anksti – dar kovo mėnesį nupirko 257 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių.
„Tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai. Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) pirkinys atsiėjo kiek daugiau nei 2,2 mln. eurų“, – informavo VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev.
Pažymima, kad pagal nusistovėjusią tvarką vakcina į Lietuvą, kaip ir į kitas Europos šalis, pristatoma etapais, paprastai rugsėjo ir spalio mėnesiais.
„Laukiama, kad pirmoji gripo vakcinos siunta Lietuvą pasieks jau kitą savaitę. Vadovaujantis Nacionaline imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programa, šiemet, kaip ir pernai, nupirkta keturvalentė gripo vakcina“, – sakė VLK atstovas.
PSDF lėšomis įsigyta vakcina skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Rizikos grupėms priklausantys gyventojai dėl skiepo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Lietuvoje rizikos grupių žmonės PSDF lėšomis skiepijami nuo 2008-ųjų.
Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, mokamų skiepų nuo gripo kitą savaitę tikisi sulaukti ir kai kurios privačios gydymo įstaigos.
