Tačiau Migracijos departamentas, kuris gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, per šiuos metus teišsiuntė vos 2 asmenis ir daugiau informacijos apie kitų asmenų galimai keliamą grėsmę neturi.
„2021 metais Migracijos departamentas priėmė 2 sprendimus išsiųsti užsienietį dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui“, – atsakė Migracijos departamento Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Tumalavičienė.
Pasiteiravus, ar iš Lietuvos institucijų yra gauta informacijos dėl kitu užsieniečių, kurie galėtų kelti grėsmę saugumui, bet dėl jų dar nespėta priimti sprendimų dėl išsiuntimo, Migracijos departamento atstovė atsakė neigiamai: „Šiuo metu neturime“.
Šaltinių duomenimis, institucijos labiau stebi kai kuriuos asmenis, bet ne visi stebimi asmenys turi būti išsiunčiami, nes stebėjimo rezultatai pirmines abejones gali ir panaikinti. Stebimas asmuo reiškia, kad institucijos juos susidomėjo ir patikrins nuodugniau.
Pavyzdžiui, jeigu asmuo yra siejamas su Kurdistano darbininkų partija, tai nebūtinai reiškia, kad jis teroristas, reikia žiūrėti jo sąsajas, veiksmus, kalbas ir panašiai. Kurdistano darbininkų partija Turkijoje kovoja už Kurdistano nepriklausomybę, bet pastaruoju metu ši organizacija buvo išstumta į Kurdistaną Irake. Turkija, Europos Sąjunga ir JAV išties Kurdistano darbininkų partiją laiko teroristine organizacija.
Teisininkas: tai atsakas, nes buvo per daug kritikos
Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto docentas, advokatas Laurynas Biekša pareiškimą apie su teroristais siejamus migrantus prilygina Lenkijos politikų ir institucijų veiksmas, kai migrantus imta sąmoningai sieti su pedofilija ir zoofilija, nes vieno asmens telefone rado nuotrauką iš internete klaidžiojančio filmo apie zoofiliją.
Pasak teisininko, gali būti, jog tokios komunikacinės kampanijos imtasi reaguojant į augančią kritiką Lietuvos valstybės institucijoms: veiksmus, neveiklumą arba veiksmų lėtumą kritikuoja Seimo kontrolierių įstaiga, Vaiko teisių kontrolierė, „Frontex“, o Europos Komisijos komisarė Ylva Johansson kviečiasi apie situaciją diskutuoti Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos ambasadorius.
„Mano manymu, yra nemaža galimybė, kad tai standartinis valstybių reagavimas tose situacijose, kai pažeidinėjamos prieglobsčio prašytojų teisės ir bandoma tuos žmones negatyviai įvairiai pavaizduoti. Tas terorizmo aspektas labai dažnai naudojamas. Lenkijoje bandė ir pedofilais, ir zoofilais pavaizduoti. Pas mus vieną dieną atsirado trylika ar keturiolika teroristų. Aš neturiu informacijos, kokiu pagrindu tas teiginys išsakytas, bet pagal visą įvykių logiką matyčiau, kad čia yra galimybė, jog vykdoma komunikacijos kampanija. Kadangi šiuo metu vis daugiau tarptautinių organizacijų patvirtina, jog vykdomi žmogaus teisių pažeidimai. Tai čia tokia kontr-komunikacija: žiūrėkit, kokie jie blogi žmonės“, – sako L. Biekša.
Lietuvoje sistema veikia taip: migrantas iš pradžių pateikia prašymą gauti prieglobstį, atliekama pirminė apklausa bei sudaroma byla. Migrantas turi pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su prieglobsčio prašymo motyvais, taip pat, jei turi, asmens dokumentus, kelionės bilietus, paimami pirštų antspaudai, atliekamas pirminis pažeidžiamumo vertinimas.
Toliau jau vyksta išsamesnis nagrinėjimas. Migracijos departamentas gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento dėl asmens galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui, o iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos – apie galimą grėsmę viešajai tvarkai. Jeigu gaunama informacija apie grėsmę saugumui – asmens prašymas išnagrinėjamas labai skubiai ir tuomet asmuo priverstinai išsiunčiamas iš Lietuvos.
Laurinkus: pasitikėti reikia institucijomis, ne politikais
Buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus pripažįsta, kad su migrantų banga visuomet gali atsirasti ir asmenų, kurie siejami su terorizmu. Bet pašnekovas siūlė labiau pasitikėti valstybės institucijų, o ne politikų žodžiais.
„Reikia tikėti tuo, ką sako valstybės institucijos, o tai, ką sako politikai, dažniausiai yra interpretacijos. Todėl vis dėl to atsiremti reiktų į valstybės institucijas“, – sako M. Laurinkus.
Pasak pašnekovo, labai gerai, kad valstybės institucijos nuodugniai tikrina atvykusius migrantus, keičiasi informacija su partneriais, nes grėsmė yra reali, ją reikia valdyti.
Valstybės saugumo departamentas atsisakė pateikti skaičius, kiek asmenų sukėlė įtarimų dėl galimų sąsajų su teroristinėmis grupuotėmis ar organizacijomis.
„Kaip ir numatyta pagal teisės aktus, yra tikrinami į Lietuvą patekusių užsienio piliečių galimi ryšiai su įvairiomis teroristinėmis ir ekstremistinėmis organizacijomis. Tai yra įprasta praktika ir ji yra atliekama dėl nacionalinio saugumo interesų, informacija teikiama sprendimus priimančioms institucijoms. Nustačius ryšius su teroristais ar ekstremistais atliekami tolimesni veiksmai dėl tokių asmenų išsiuntimo. Tačiau plačiau komentuoti detaliu ir konkrečių atveju mes negalime“, – atsakė Valstybės saugumo departamento atstovai.
