Iš esmės Rusija rengiasi kovoti naujos kartos karuose ir naudoti naujos kartos ginkluotę. Taip ji prisitaiko prie kitų pasaulio galybių – JAV ir Kinijos. Visos šios trys valstybės prieš dvi dešimtis metų pradėjo revoliuciją karyboje, mat technologijų kaita ypatingai keičia karybos metodus.
Apie tai Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studentams dėstė analitikas, saugumo ekspertas, atsargos majoras Daivis Petraitis.
Kaip pasikeitė Rusijos karinės pajėgos?
Pasak analitiko, politinės ir karinės gairės, kokia turėtų būti Rusijos ateities kariuomenė, buvo išdėstytos prieš dvidešimt metų vadinamoje „Ivanovo doktrinoje“. Pati Rusijos karinių pajėgų reforma pradėta 2008 metais, o jos pabaiga turėjo būti praėjusiais metais. Rusijos politikai apie reformos pabaigą paskelbė šiemet, o saugumo ekspertas D. Petraitis sako, kad iš esmės įgyvendinta 75-80 proc. to, kas užsibrėžta.
Pirmuoju reformos etapu norėta pasiekti, kad Rusija iškart be jokio pasirengimo galėtų kariauti du su puse karo. Įgyvendinus tai, tikslas yra ruoštis kovai globaliu lygmeniu, o jau tuomet galima mąstyti apie kovas su bet kokiu priešininku, kad ir iš kur jis atsirastų, bet po mobilizacijos ir kitokio pasirengimo. Rusijos Generalinis štabas ėmė rengti konkrečius planus, kai kurias idėjas pasiskolindami iš amerikiečių.
„Jie pasakė: geriausiai tai gali padaryti operacinės pajėgos, tai yra tos pajėgos, kurios ima ir kariauja. Ir reikia turėti institucines pajėgas, kurios, esant reikalui, aprūpina operacines pajėgas. Ir štai kažkur apie 2010 metus pas juos atsirado operacinės pajėgos, kurios apėmė tris skirtingus lygmenis – strateginį, operacinį ir taktinį. Viršuje yra jungtinės strateginės vadovybės, kadangi jungtinumas tuo metu ir dabar yra esminis. Operacinis lygmuo yra savotiškai Rusijos variantas, kadangi tai susieta su didelėmis teritorijomis ir kontinentine orientacija. Na, ir taktinis lygmuo vėl buvo pasiskolintas iš amerikiečių, tai yra pasiimta brigada kaip optimaliausias taktinis vienetas“, – pasakojo D. Petraitis.
„Jie turi jūrines, oro, ir sausumos atitinkamas vadavietes, tai yra kariavimo struktūros. Labai svarbu suprasti, kad tai, kas yra vadinama jungtine strategine vadovybe, yra operacinės pajėgos, tai yra tos, kurios kariauja“, – pridūrė analitikas.
Anot jo, operacinės vadavietės yra truputį žemesnio lygmens, jos turi konkrečias misijas ar užduotis.
Kadangi operacinės pajėgos yra stiprios tiek, kiek jos aprūpinamos institucinių pajėgų, tai pagal amerikiečių pavyzdį Rusija pertvarkė visą savo karinę organizaciją, konkrečiai Gynybos ministerijai pavaldų segmentą.
„Ir sukūrė kažką panašaus, kas Amerikoje yra Army, Navy, Air Force, Marines ir Coast Guard. Rusai turi sausumos pajėgas, oro pajėgas, laivyną, branduolines pajėgas ir greitojo reagavimo pajėgas. Tai institucinės pajėgos, jos nekariauja, nors tie patys kariškiai atrodo būtų, bet jie atsako už visą parengimą: švietimą, ideologinį parengimą, už visus perginklavimus, testavimus, standartizavimus ir už visas kitas aprūpinimo funkcijas“, – sako analitikas.
„Koks yra Rusijos ypatumas? Kadangi, kaip sakiau, ši šalis turi kitokią karinę kultūrą, centralizacija ir vienvaldystė yra labai stipriai akcentuojama Rusijoje. Todėl, norėdamas viską suvaldyti, Generalinis štabas, pasirūpino įsteigti veikiantį valdymo punktą, pavadinimu Nacionalinės gynybos valdymo centras“, – pasakojo D. Petraitis.
Tačiau šis centras irgi yra operacinių pajėgų dalis, nes jo struktūra iškart tinka ir karo metui: nereikia jokios mobilizacijos, jis dirba visus metus 24/7 režimu.
Nacionalinės gynybos valdymo centras turi tris padalinius. Vyriausiojo vado padalinys valdo branduolines pajėgas, kurios yra atskirtos. Karinio valdymo padalinys valdo visas ginkluotąsias pajėgas, tai yra ne tik pavaldžias Gynybos ministerijai, bet iš esmės visas.
„Rusija turi apie 20 institucijų, kurios turi karius, kurie gali kariauti“, – pažymi D. Petraitis.
Gynybos aprūpinimo padalinys valdo viską, kas lieka: „Ir kai sakau viską, kas lieka, tai šiuo momentu, remiantis atvirais šaltiniais, tai 158 federalinės institucijos ir apie 1300 įvairiausių kompanijų, įmonių ir panašiai. Visa tai iš to centro yra valdoma esant reikalui“.
Rengia apie 15 000 karininkų
Norint transformuoti ginkluotąsias pajėgas, reikia investuoti ir į karių bei karininkų rengimą, aprūpinimą, ideologinį švietimą.
„Rusijai reikėjo pakeisti karinio rengimo sistemą. Senoji tarybinė netiko todėl, kad per ilgai nebuvo karo ir per daug atsirado pulkininkų, kurie niekada nebuvo lauke ir nematė kareivių“, – sako D. Petraitis.
Pasak jo, rengimo sistema Rusijoje nėra kažkuo ypatinga, buvo pritaikyta šiek tiek modifikuota amerikietiška sistema, sumažintas karinio rengimo mokyklų skaičius, pakoreguotos programos, bet Rusija išsiskiria tuo, kad nesirūpina supažindinti karininkų su plačiojo pasaulio aktualijomis, mokyti kalbų, kol karininkas netapo karinio elito dalimi.
„Pašaliniai dalykai, ypač pastaraisiais metais, kaip rusų kalba ar ten kultūra, nueina į antrą planą. Vienas generolas neseniai pasakė – tie leitenantai, kurie išgyvens, tie ir išmoks gerai kalbėti. Man reikia paruošti, kad kuo daugiau jų išgyventų. Ir iš esmės jie prie to pasiliko“, – sako D. Petraitis.
„Bet pasakyti, kad pas juos nesirūpinama platesniu karininkų švietimu negalima. Tiesiog vėl kultūros ypatumas yra tas, kad Vakaruose mes karininkus rengiame plačiai ir supažindiname iš karto su viskuo – ir su savais, ir su svetimais. Rusijos kultūra sako, kad kol tu netapai kariniu elitu, tai yra Generalinio štabo tarnybos karininku, tau apie Vakarus žinoti nieko nereikia. Tol, kol tu esi ne elito narys, tau reikia išmokti gerai kariauti su savais ginklais ir nesukti galvos apie kosmosus ir kitus dalykus. Ateis laikas, išmokys“, – paaiškino analitikas.
Anot D. Petraičio, Rusija rengia tikrai daug karininkų: iš esmės tiek pat, kiek ir visa Sovietų Sąjunga, tai yra apie 15 tūkst. O kadangi to tarsi nepakanka, atkūrė karines katedras civiliniuose institutuose ar universitetuose.
„Kadangi karininkų dėl neaiškių priežasčių akivaizdžiai reikės labai daug, yra dar kitokios papildomos programos, kurios leidžia kariui, kuris buvo kontraktininkas, tapti karininku pagreitinta tvarka“, – pažymi studentams dėstęs saugumo ekspertas.
Kapelionai šaudo, o vienas net laimina ore
Bet kurioms karinėms pajėgoms svarbi ir karių bei karininkų motyvacija, jų moralinė būklė. Rusijoje nuspręsta, kad karius geriausiai motyvuoja sportas, todėl šioje valstybėje vyksta daugybė karinių varžybų. Pasak D. Petraičio, praktiškai kariuomenėje jau nebėra jokios specialybės, kurios atstovai negalėtų dalyvauti karinėse varžybose. Pavyzdžiui, rengiamos net karinių kepėjų ar virėjų varžybos.
Moralės srityje vakuumą užpildė religija, kariniai kapelionai. Tačiau dauguma jų yra ne paprasti dvasininkai, o karininkai.
„76-os oro desanto divizijos kapelionas yra Afganistane dalyvavęs, ordinais apsikabinęs kapelionas, kuris kiekvieną kartą, kai būna šauktiniai, užsideda parašiutą, išleidžia visus, šokančius pirmą šuolį, pats iššoka, krisdamas laisvu kritimu kiekvieną palaimina, išskleidžia parašiutą ir apačioje pašventina“, – pasakoja D. Petraitis.
Kadangi kapelionų neužtenka, Rusijos provoslavų cerkvė deleguoja į kariuomenę naujus klierikus, kurie pabaigia 9 mėnesių kapeliono rengimo programą, iš kurių pusė metų praleidžiama ne šventuosius raštus skaitant, o laukuose.
„Jie puikiausiai žino ne tik kaip šaudyti, bet ir į kurią pusę“, – pažymi analitikas.
Rusija taip pat labai investuoja į nacionalinio patriotizmo stiprinimą ir iškart mąsto apie pamainą, todėl ten veikia kadetų mokyklos, kas iš esmės reiškia, kad vaikai mokosi mokyklose su karine pakraipa. Rusijoje tokių institutų yra apie 50, jie paruošia apie 10-15 tūkst. vaikų, iš jų apie 90 proc. tampa kurios nors karinės organizacijos nariais.
O kad nepritrūktų žmonių, pasiryžusių susisieti su karinėmis struktūromis, Sergejus Šoigu prieš porą metų įkūrė Jaunosios armijos judėjimą. Anot analitiko, tai kažkas panašaus į Hitlerjugendą.
Rusijos karinės pajėgos transformavosi ir kitais aspektais: kadangi labai ypatingai akcentuojamas efektyvumas, tai buvo pakeista visa aprūpinimo sistema, peržiūrėtas amunicijos saugojimas, nuo amerikiečių nukopijuota aktyvaus rezervo sistema.
„Jos esmė yra tokia: atitarnavęs karys pasirašo kontraktą, gauna savo konkrečią vietą, konkrečiame dalinyje, kartą ar du per mėnesį eina į savo dalinį, kartą per metus mėnesiui išvažiuoja į laukus, už tai jis gauna atlyginimą, už tai jis gauna lengvatas, už tai ji gauna pensiją“, - paaiškino D. Petraitis.
Kas įdomu, kad rusai netgi sukūrė visiškai atskirą karinę finansinę sistemą, kuri būtų naudojama tikro karo atveju. Ji išbandyta karinėse pratybose „Vostok 2018“.
„Tai yra tai, apie ką mes Vakaruose mažai galvojam. Pas juos atskiru punktu yra išskirta, kaip bus mokami pinigai tikro karo atveju. Dažniausiai Vakaruose mes kariaujame ekspedicinius karus. Tai reiškia, kad finansinė sistema, likusi metropolijoje ar toliau, gali užtikrinti mokėjimus. O prūsiška sistema, kuria remiasi Rusija, yra truputį kitokia ir jie galvoja, kaip jie mokės pinigus kariams, kai viskas sugrius. Todėl yra sukurta atskira karinė bankų sistema pradedant elektronika, kuri yra visiškai apsaugota, baigiant mobiliais bankomatais, važinėjančiais šarvuotuose kamazuose, kur kareivis, jeigu nori, gali ir išsigryninti“, – pasakoja analitikas.
Kamufliažo dūmai uždengė visą Murmanską
Ginkluotės srityje Rusija atsirinko geriausius sovietinius ginklus ir parengė jų modernizavimo programas. Ši modernizacija vykdoma papildant egzistuojančias platformas ugnimi, manevro galimybėmis ir valdymu bei ryšiais.
Rusijoje labai dirbama ir vystant nacionalinę kosminės palydovinės navigacijos sistemą „Glonass“, kuri yra kaip alternatyva GPS: „Iš esmės ji yra baigta ir praktiškai visi Rusijos ginklai gali dirbti su dviem sistemomis – tai yra su GPS ir „Glonass“.
Kadangi amerikiečiai Irake 2003 metais pademonstravo elektroninės karybos pranašumus, rusai irgi labai vysto savo pajėgumus šioje srityje, o ateitis, kaip manoma, yra dirbtinis intelektas ir nuotolinės platformos. Dėl to rusai vysto ir savo techninę bei programinę įrangą, nes, jei naudotų priešininko įrankius, pralaimėtų bet kokią kovą. Ir nors, tarkime, robotai apsaugai, kovinei paramai, logistikai naudojami senokai, bet ateityje pereinama prie kovinių robotų.
„Kovinis robotas tai geležies gabalas, bet jį galima atskirti. Tačiau vienas iš tokių out of the box mąstymo pavyzdžių, kad jie labai daug dirba prie standartinių kovinių mašinų, kurios valdomis iš nuotolio. Taigi iš esmės važiuos du tankai, viename yra ekipažas, kitame – ne. Kuriame yra, kuriame ne – atskirti neįmanoma“, – teigia D. Petraitis.
Analitikas pasakojo ir apie kamufliažo tobulinimo subtilybes. Pavyzdžiui, rusai eksperimentuoja su kamufliažiniais aerozoliais, kurie neleidžia naudoti nei termovizorių, nei kitų priemonių.
„Jų vertinimu, pasiekimai nedideli, nes sugeba uždengti kvadratinius kilometrus. Sakykime Murmanske sugebėjo uždengti visą Murmanską netyčia. Uždenginėjo bazę, bet tris dienas Murmanskas buvo rūke“, – sako analitikas.
Egzistuoja ir elektroninis kamufliažas, tai yra mobiliųjų telefonų tinklų pagrindu dirbanti sistema: „Ji paima GPS signalą ir jį draugiškai perneša sakykim 30 kilometrų į kairę. Tai reiškia, kad bet koks GPS signalu valdomas sviedinys, raketa ar lėktuvas įskridęs į tą teritoriją atsidurs neaišku kur“.
Pasižymi prūsiška karybos filosofija: Vakarai to nesupranta
Mąstydami, kaip pertvarkyti karines pajėgas ir prisitaikyti prie naujų iššūkių, Rusijos politikai ir kariškiai kai ką kopijavo nuo amerikiečių, tačiau rusų karybos filosofija yra visiškai kitokia nei toji, kuri būdinga Vakarams, ir jie jos keisti nežada. Ši karybos filosofija buvo būdinga Prūsijai, bet Vakaruose buvo sunaikinta, o Rusijoje ji puoselėjama.
Rusijos perimta karybos kultūra, kurios mes net nesuprantame: šioje valstybėje vyksta įdomūs dalykai
„Ji yra orientuota į rezultatą. Antras dalykas, orientuota į aukštą profesionalumą ir elitą. Tai yra filosofija, kuri sako: yra lygūs žmonės ir yra lygesni žmonės. O elitas atsako už rezultatą“, – pasakoja D. Petraitis.
Prūsiškoje filosofijoje toks elitas yra formuojamas iš geriausių karininkų. Todėl prūsų feldmaršalas von Moltke vyresnysis netgi yra suskirstęs karininkus į keturias grupes pagal intelektualumą ir iniciatyvumą – Generalinį štabą sudarydavo tik patys geriausi.
Rusijoje karinio elito nariais yra ne tik Generalinio štabo karininkai, bet visi vadai. Tačiau įdomu tai, kad tapti elito nariu gali ne kiekvienas ir noro čia nepakanka: elitas pats atrenka, kas taps jų kolegomis. Ir būtent atrinkti kandidatai įgyja kur kas platesnį išsilavinimą, kuris išeina už karinės srities ribų. Kadangi karinio elito nariai yra rengiami vienodai, jie vienas kitą supranta praktiškai be žodžių.
Tačiau tai dar ne viskas. Kadangi vienas iš principų yra, jog karą kariauja ne tik kariškiai, bet visa valstybė, tai karinės organizacijos elementai ir veikimo principai yra įsodinami į visą valstybės valdymą.
„Visos valdymo sistemos yra tarsi karinės organizacijos dalis. Rusija tai iš esmės yra karinė valstybė. Kažkas tokio kaip šiuolaikinė Sparta, nes viskas skirta tarnauti valstybei, suverenui, vadovui ir viskas orientuota į efektyvumą. Kai buvo susitvarkyta karinėje sistemoje, paleista žalia šviesa judėti toliau“, – sako analitikas.
Kitaip tariant, kariniai mechanizmai buvo pritaikyti civilinių reikalų tvarkymui. Pavyzdžiui, buvo sukurta Civilinė valstybės valdymo akademija, kurioje visos dėstomos metodikos ir valdymo principai nelabai kuo skiriasi nuo Generalinio štabo akademijoje dėstomų tiesų. Pasak D. Petraičio, įdomu tai, kad daug aktyvistų ir opozicionierių taip pat yra baigę šią civilinę akademiją.
Paleisti ir specialūs projektai, tokie kaip „Rusijos lyderiai“. Į šį projektą gali registruotis, kas tik nori, bet po daugybės atrankų išlieka tik patys intelektualiausi, iniciatyviausi ir geriausi, kurie apmokomi ir patenka į prezidento kadrų rezervą. Kai prezidentui prireikia „pastatyti“ kokį nors valdininką, jis atsisuką į šį rezervą. Tokie pat konkursai rengiami ir norintiems tapti politikais. Tai iš esmės reiškia, kad bet kas, kas patenka į valdymo ar politinę sistemą, pereina tą patį filtrą, gauna tokius pačius mokymus, todėl nebelieka didelių mąstymo skirtumų, o valstybėje niekas nekvestionuoja egzistuojančios sistemos.
Dar vienas iš įdomesnių Rusijos išskirtinumų, kad aukšto lygmens karininkai rotuojami į svarbias valstybines civilines pareigas, tampa guberantoriais, regionų prezidentais ir panašiai. Tai reiškia, kad karinė organizacija savo čiuptuvus jau suleido praktiškai visur: „Taip po truputį, po truputį ir tampama viena didele kariaujančia valstybe“, – teigia analitikas.
