karinės pajėgos

Europos kariuomenių lyderiai jau kurį laiką žinojo, kad žemynui grėsė didelio intensyvumo karinio konflikto ar plataus masto karo pavojus. Tai liudija laipsniškas Europos persiginklavimas, kurį karas Ukrainoje tik dar paspartino. Būtų neteisinga sakyti, kad Europos lyderiai neįvertino kylančių grėsmių, tačiau jie padarė klaidą manydami, kad grasinimams atremti užteks tik geležies, rašo „Foreign Policy“. Ginkluotė tėra tik vienas Europos problemos aspektų.

Alexas Drueke ir Andy Tai Huynhas kelias valandas bėgo nuo Rusijos pajėgų. Kad liktų nepastebėti, jie slinko per Ukrainos pušynus ir pelkes. Šie Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų veteranai liko užnugaryje (nors, kaip sakė patys kariai, jie buvo „palikti“) po to, kai buvo užpultas jų dalinys. Jie nusprendė, kad saugiausia išeitis, leisianti išgyventi, yra pėsčiomis grįžti į jų bazę Charkive. Šį jų sprendimą sekė kančių ir baimės pilnos 104 dienos nelaisvėje.

Pirmadienį Lietuvos teritoriniuose vandenyse prasidės tarptautinės pratybos „Baltijos bikinis 2022“. Jose treniruosis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos karinių oro pajėgų kariai, pranešė kariuomenė. Per mokymus bus tikrinamos ir vykdomos įvairios procedūros orlaivio avarijos atveju, o karinių oro pajėgų skraidantis personalas mokysis tinkamai reaguoti nelaimės atveju bei tobulins išsilaisvinimo iš orlaivio įgūdžius vandenyje.

Ukrainiečių oro gynybos sistema „Buk-M1“ sekmadienį numušė rusų karinį droną „Ptero“, kuriuo buvo renkama žvalgybinė informacija. Oro gynybos atstovų socialiniame tinkle taip pat buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip okupantų dronas yra numušamas. „Šiais metais saulėgrąžos vėl kvepia karu, tačiau jos savo gražumu įkvepia, kad būtų pasiekta pergalė“, – priduriama prie patalpinto vaizdo įrašo.

Lietuvoje pirmą kartą dislokuota Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) vadavietė, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Nuolatinis jungtinių pajėgų štabas (angl. The Standing Joint Force HQ, SJFHQ) šalyje dislokuojamas mėnesiui – iki gegužės 31 dienos. Pirmą kartą Lietuvoje dislokuoto štabo pagrindinis uždavinys yra tarptautinės vadaviečių pratybos.

Dabar prie Ukrainos pajėgų tiek, kad Rusija galėtų pradėti didelio masto karinę operaciją, teigė Laurynas Kasčiūnas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė, kad Rusija taip pat galėtų bandyti išplėsti okupuotas teritorijas. L. Kasčiūną kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Ukraina ir mūsų NATO partneriai vis rimčiau įspėja, kad šią žiemą Rusija gali užpulti Ukrainą.

Žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos karinės pajėgos buvo ypatingai nustekentos, tačiau tai jau seniai praeitis. Rytų kaimynė iš esmės sugebėjo įgyvendinti didžiąją dalį suplanuotos ginkluotųjų pajėgų reformos, o tai reiškia, kad šalia rytinių NATO sienų yra valstybė, kurios pajėgos gali be jokio ypatingo pasiruošimo iškart kariauti du su puse karo ir kuri jau sukūrė atskirą karinę finansinę sistemą, kad galėtų mokėti atlyginimus kariams tikro karo atveju.

Rusijai būdinga prūsiška karybos kultūra, kuri yra visiškai nebūdinga Vakarams, todėl mes dažnai nesuprantame Maskvos užmačių ir veikimo būdo. Tokiai kultūrai natūralu orientuotis vien į tikslą. Jeigu atsiranda kažkas, kas trukdo siekti tikslo, tas „kažkas“ turi būti pašalintas. Taip Rusijos karinį ir politinį veikimo stilių apibūdina atsargos majoras, nepriklausomas analitikas Daivis Petraitis. Vakarų kariniams ir politikos veikėjams taip pat įprasta mąstyti „win-win“ kategorijomis.

Likus vos minutei iki vidurnakčio iš Kabulo oro uosto pakilo paskutiniai JAV kariniai lėktuvai ir taip baigėsi kone 20 metų trukęs Vašingtono ir NATO Aljanso karas Afganistane. Karo pabaigą vieni vadina pralaimėjimu, kiti – neišvengiamumu. Kabulo oro uoste jau drąsiai vaikšto talibų lyderiai, aidi džiaugsmo šūviai.  O apie įspūdžius iš operacijos Kabule prabilo ir vertėjus vaduoti padėjusi Lietuvos diplomatė.

Tėvo per Sausio 13-osios įvykius netekęs vilnietis Robertas Povilaitis ketina bylinėtis su buvusiu sovietų sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu dėl jam padarytos žalos. Civilinį Ieškinį planuojama pateikti Lietuvos teismui šių metų rudenį. „Baudžiamojoje byloje M. Gorbačiovas nefigūruoja, jo atžvilgiu institucijos nevykdė jokių persekiojimo veiksmų, jo vaidmuo ir atsakomybė nėra įvertinti“, – BNS sakė R. Povilaitis.

  Karinę uniformą į susitikimą su kariais apsivilkęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog taip nori būti arčiau jų.   „Aš noriu būti visa savo esybe kartu su mūsų kariais ir jeigu aš atvažiuočiau čia pasidabinęs lakuotais batais arba kostiumu ir bandyčiau gauti informaciją būdamas visiškai už tos kariuomenės ribų, vargu, ar tai darytų gerą įspūdį“, – žurnalistams antradienį sakė prezidentas.

JAV pasiuntė papildomų karo laivų į Vidurio Rytų regioną, tvyrant padidėjusiai įtampai tarp Vašingtono ir Irano, pirmadienį pranešė amerikiečių karinės jūrų pajėgos. Karinio laivyno pranešime sakoma, kad amfibinių atakos operacijų laivas „USS Boxer“, plaukiojanti amfibinių laivų bazė „USS John P. Murtha“ ir jūrų desanto laivas „USS Harpers Ferry“ atvyko į 5-ojo laivyno atsakomybės zoną. Laivynas nepateikė tikslesnės operacijos, kur plaukioja šie laivai.

Norvegijoje vyksta didžiausios nuo Šaltojo karo laikų NATO pratybos, kuriose dalyvauja dešimtys tūkstančių karių iš trijų dešimčių Aljanso valstybių. Pirma planuota, kad didžiausiose per tris dešimtmečius NATO karinėse pratybose Norvegijoje dalyvaus 35 tūkst. karių, bet prie pratybų prieš porą savaičių prisijungus JAV lėktuvnešiui „USS Harry Truman“, kontingentas išaugo iki 40 tūkst.

Latvija penktadienį gavo visas iš Danijos įsigytas oro erdvės gynybos raketų sistemas „Stinger“, naujienų agentūrai BNS pranešė Gynybos ministerija. „Dabar esame istoriniame etape, kai Latvija gauna iš sąjungininkų įvairios ginkluotės, atliekančios svarbų vaidmenį stiprinant gynybos pajėgumus. Danijos pristatyta raketų sistema „Stinger“ atveria naujų galimybių ginant mūsų valstybė“, – pareiškė gynybos ministras Raimondas Bergmanis.

Šiaurės šalių grupės gynybos ministrai trečiadienį Hagoje susitarė dėl supaprastinto karinių pajėgų judėjimo tarp šių šalių. Tarpusavio supratimo memorandumas dėl karinio tranzito supaprastinimo turėtų būti pasirašytas per kitą susitikimą rudenį, praneša Krašto apsaugos ministerija. „Supaprastintas karinių pajėgų judėjimas tarp Šiaurės šalių ir Baltijos regiono valstybių gali tapti realybe dar šiemet.

Jungtinės Valstijos dislokavo Sirijos pietuose mobiliąsias salvinės raketų ugnies sistemų, siekiant apginti Tanafo bazę, kur amerikiečiai apmoko su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS) kovojančias pajėgas, ketvirtadienį patvirtino Pentagonas. Pareigūnai nesakė, kiek reaktyvinės artilerijos įrenginių HIMARS buvo pasiųsta į tą bazę.

Pirmadienį Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje prasideda tarptautinė ir didžiausia šiais metais Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos bei nukenksminimo operacija „Atvira dvasia 2016“. Dešimt dienų vyksiančią operaciją organizuoja Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos.

Balandžio 6 d. Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido trys mokomieji reaktyviniai lėktuvai L-39 „Albatros“, kuriuos Lietuvos karinės oro pajėgos išsinuomojo iš Latvijos kompanijos „Wings 4 Sky Group SIA“. Lietuvos karinių oro pajėgų ir Latvijos kompanijos orlaivių nuomos sutartis sudaryta 3 metams.

Besitęsiant Ukrainos-Rusijos kariniam konfliktui, 2014-aisiais metais ir Lietuvoje susirūpinta gynybos išlaidomis: nors būdama NATO nare, Lietuva įsipareigoja gynybai skirti bent 2 proc. metinio BVP, tačiau pastaraisiais metais šis rodiklis nesiekė nė 1 proc. Pastarąjį dešimtmetį išlaidų gynybai santykis su BVP vis mažėjo, ir pagal šį rodiklį Lietuva šiuo metu atsilieka nuo savo artimiausių kaimynių.

Justė Petkevičiūtė Britų princas Haris po mėnesio darbo su Australijos karinėmis pajėgomis prieš kelionę namo atsisveikino su savo gerbėjais. Čia princas ne tik sulaukė netikėto pasiūlymo tapti žavios australės sutuoktiniu, bet ir buvo apdovanotas jos bučiniu. Sidnėjaus oro uoste ugniaplaukis britų princas Haris atsisveikina su šimtais gerbėjų po mėnesį trukusios komandiruotės Australijos gynybos pajėgose. Princas stabteli prie merginos, kuri laiko plakatą su užrašu, kviečiančiu ją vesti.

 Rusijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško įspėja, kad NATO gynybos ministrų sprendimai steigti štabus Rytų Europoje ir kurti greitojo reagavimo pajėgas privers peržiūrėti Rusijos gynybos planus ir tai neigiamai atsilieps Europos saugumui. „Mes susirūpinę tuo, jog NATO ir toliau vykdo Velso viršūnių susitikimo sprendimus dėl Aljanso Rytų flango apsaugos prieš vadinamąją grėsmę iš Rytų.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO gali dislokuoti savo pajėgas ten, kur panorės. Tai naujasis aljanso generalinis sekretorius pareiškė savo vizito į Lenkiją išvakarėse. Atvykęs į Varšuvą Jensas Stoltenbergas pakartojo – Aljanso įsipareigojimai saugoti savo rytinį flangą yra tvirti. Pirmas vizitas į – Lenkiją, bet garantija – visam regionui.

Tarptautines specialiųjų pajėgų pratybas „Liepsnojantis kalavijas“ Klaipėdoje stebėjusi JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah A. McCarthy balsas.lt pasakojo, kad lietuvių kariai yra labai gerai pasiruošę, o jų indėlis NATO yra itin reikšmingas. – Kaip vertinate Klaipėdoje surengtas tarptautines pratybas? – Galiu pasakyti, kad pirmą kartą apsilankiau Klaipėdoje.

Sunku patikėti, tačiau nuo II pasaulinio karo pabaigos praėjus 67 metams vokiečiai vis dar negali naudotis savo aukso atsargomis. Pasirodo milijardines aukso atsargas kaip užstatą saugo antihitlerinės koalicijos sąjungininkai, o tiksliau Jungtinės Amerikos Valstijos! O štai NATO, savo ištakų pradžioje, net nebuvo kuriamas gintis nuo Tarybų Sąjungos.

Irano kariškiai teigia rytinėje šalies provincijoje numušę nepilotuojamą JAV lėktuvą. „Irano kariai numušė besiveržiantį RQ-170 tipo JAV lėktuvą“, – valstybinė televizijos stotis „al-Alam“ sekmadienį citavo neįvardytą kariuomenės atstovą.

Ketvirtadienį per konferenciją Paryžiuje dėl Libijos ateities buvo nuspręsta, jog NATO oro operacijos bus tęsiamos, kol Muammaro Gaddafio) keliama grėsmė bus pašalinta, pranešė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. „Mes susitarėme pratęsti NATO oro antskrydžius, kol M. Gaddafis ir jo šalininkai nebekels pavojaus Libijai“, – teigė N. Sarkozy po susitikimo.

Libijoje įvykiai ėmė rutuliotis sparčiu tempu: jau pirmadienio rytą sukilėliai pranešė kontroliuojantys 80 ar net 95 proc. Tripolio, ir susišaudymas vyko aplink M. Gaddafio rezidenciją, maždaug už kilometro į pietus nuo Žaliosios aikštės – vietos, kur nuo opozicijos išpuolių pradžios vasarį rinkdavosi režimo šalininkai, reiškę jam paramą. Gali būti, kad iki šio straipsnio pasirodymo M. Gaddafio režimas galutinai pasiduos.

Sukilėliai apsupo paskutinę lyderio Muammaro Gaddafio pajėgų tvirtovę Vakarų Libijos kalnuose ir tikisi greitai ją užimti. Sukilėlių tankai apšaudė bazę, kurioje apsistoję apie 500 vyriausybės karių. Sukilėlių vadas informavo, Gadd jie apsupo bazę ir ketina šeštadienį ją užimti. Nepaisant prastesnės ginkluotės ir patirties trūkumo, sukilėliams šią savaitę pavyko užimti keletą miestų ir kaimų šalies vakaruose esančiuose kalnuose, kur buvo įsikūrę vyriausybės kariai.

Pirmadienį Libijos sostinėje Tripolyje, Bab el Azizijos kvartale, kur yra Muammaro Gaddafio rezidencija, nugriaudėjo du galingi sprogimai. Tai pranešė televizijos kanalas „Al Arabiya“. Pasak mačiusiųjų, sprogimai buvo girdėti šalia viešbučio, kuriame apsistoję užsienio žurnalistai. Šiame rajone į orą kyla juodų dūmų kamuoliai. Anot vietos gyventojų, padange vis pralekia NATO naikintuvai. Miesto gatvėse matyti greitosios pagalbos automobilių.

Už 80 kilometrų į pietryčius nuo sostinės Tripolio Libijos sukilėliai susirėmė su Muammaro Gaddafio pajėgomis, praneša BBC. Sukilėlių atstovas informavo, kad kova intensyvi, ir teigia, kad sukilėliai stumiasi Tripolio link. Pasak vieno mediko, mūšyje žuvo du sukilėliai. Sukilėliai teigia, kad vyriausybės neteko daug daugiau karių, bet ši informacija nepatvirtinta. Tuo tarpu Libijos lyderis M. Gaddafio sutiko nedalyvauti derybose dėl konflikto pabaigos, teigia Afrikos šalių vadovai.

120 Libijos ginkluotųjų pajėgų karininkų nusprendė nebetarnauti Muamarui Gaddafiui ir paliko šalį. Tai pirmadienį Italijos sostinėje per netikėtai sušauktą spaudos konferenciją pareiškė vienas iš bėglių, generolas Miloudas Massudas Halasi. Pasak generolo, Džamahirijos lyderiui „liko ne daugiau kaip 20 procentų jo armijos“. „Šalia M. Gaddafio tėra tik keli šimtai kareivių, o generolų – ne daugiau kaip dešimt“, – teigė jis.

Po „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno nužudymo kitas taikinys kovoje su terorizmu turėtų būti Talibano lyderis Afganistane Mullah Mohammedas Omaras, teigė Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini, praneša „RIA Novosti“. Sekmadienio naktį buvo paskelbta, kad JAV karinės pajėgos nužudė O. bin Ladeną. „Mūsų nuomone, kitas taikinys turėtų būti M. M. Omaras, tačiau mūsų, tarptautinės sąjungos prieš terorizmą, tikslas yra pašalinti visus teroristų centrus“, – teigė F. Frattini.

Tunisas pasipiktino Libijos sukilėlių ir pulkininko Muammaro Gaddafio pajėgų susirėmimais, kurie išplito iki sienos su Tunisu ir už jos.Tunisas teigė pranešęs Libijai apie šalies pasipiktinimą, praneša BBC. Sukilėliai, prieš savaitę įveikę M. Gaddafio pajėgas, užėmė Vazino perėją prie sienos su Tunisu.

Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio pajėgos pradėjo pulti miestelius Vakarų Libijos kalnuose, tebesitęsia kovos ir prie apsiausto Misratos miesto, praneša „Reuters“.Antradienį NATO pajėgoms užpuolus M. Gaddafio būstinę sostinėje, Libijos pareigūnai tokį poelgį įvertino kaip bandymą nužudyti diktatorių, mėginantį susidoroti su sukilėliais. Daugiau nei mėnesį trunkantys Vakarų oro išpuoliai nekeičia beviltiškos konflikto situacijos Libijoje.

Prancūzija ir Italija pažadėjo nusiųsti nedideles kariškių grupes padėti Libijos sukilėliams, siekiantiems nuversti pulkininką Muammaras Gaddafis, praneša BBC. Italija ketina nusiųsti į Libiją dešimt pareigūnų, iki dešimties kariškių atvyks iš Prancūzijos. Antradienį Jungtinė Karalystė pareiškė, kad panašiai tiek britų kariškių bus nusiųsti į Bengazio miestą.

Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio pajėgos po daug dienų trukusių mūšių prasiveržė iki Misratos centro. Šis miestas yra vienintelis šalies vakaruose, dar esantis sukilėlių rankose, praneša agentūra AP. Anot duomenų, vyriausybinės pajėgos naudojo sunkiąją ginkluotę, jas rėmė snaiperiai. Vien tik sekmadienį žuvo 17 žmonių, 74 buvo sužeisti. Vyriausybės atstovas Mussa Ibrahimas sekmadienį atmetė kaltinimus, kad M. Gaddafio pajėgos Misratoje naudoja kasetines bombas.

Atokioje dykumos vietovėje Libijos pietvakariuose dislokuoti Prancūzijos specialiųjų pajėgų daliniai, kur, kaip manoma, surengė reidą prieš „Al Qaeda“ maištininkus ar ginklų kontrabandininkus, skelbia Alžyro dienraštis „El Khabar“. Dienraštis cituoja Alžyro karinius šaltinius, kurie tvirtina, kad bepiločiai Prancūzijos lėktuvai kelias dienas ieškojo grupelės Prancūzijos specialiųjų pajėgų karių, dingusių dykumoje.

Nuo oro antskrydžių Libijoje pradžios prieš daugiau nei dvi savaites sunaikinta trečdalis Muammaro Gaddafio „karinių pajėgų“. Tai antradienį Briuselyje paskelbė NATO generolas Markas van Uhmas, kurį cituoja agentūra AFP. Kartu jis pripažino, kad, M. Gaddafio pajėgoms pakeitus taktiką, atakuoti taikinius Libijoje yra vis sunkiau.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad jo šalis padėjo tiems, kurie siekia laisvės Libijoje, ir „sustabdė Muammaro Gaddafio įsibėgėjusias atakas“. Jis pridūrė, kad JAV ir toliau sieks Libijos lyderio atsistatydinimo, pranešė „RIA Novost“. „Daugiau nei keturis dešimtmečius Libijos žmones valdė tironas M. Gaddafis . Jis atėmė iš šalies žmonių laisvę, savanaudiškai išnaudojo jų turtą, žudė oponentus šalyje ir užsienyje ir terorizavo žmones visame pasaulyje, įskaitant amerikiečius, kuriuos n...

Prancūzijos karo lėktuvai sunaikino Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio pajėgų vadavietę, informuoja „RIA Novosti“. NATO perėmė vadovavimą karinei tarptautinių pajėgų misijai Libijoje sekmadienį. Misijos tikslas – užtikrinti, kad virš Libijos galiotų neskraidymo zona ir ginklų embargas. Antskrydžiai, kurios atliko du Prancūzijos naikintuvai „Rafale“, vadavietę sunaikino sekmadienį. Ji buvo įsikūrusi apie 10 kilometrų už Tripolio miesto.

Situacija Libijoje, kur revoliucionieriai bando nuversti M. Gaddafio režimą, o Vakarų koalicija vykdo karinę operaciją ore, siekdama apginti taikius gyventojus, plėtojasi pagal nenuspėjamą scenarijų. Sąjungininkai kol kas negali nuspręsti, kam JAV turi perduoti vadovavimą ir kokie galutiniai operacijos tikslai ir terminai. Paslaptimi išlieka tiek M. Gaddafio ir jo aplinkinių planai, tiek tolimesni sukilėlių veiksmai.

Libijos vadovybei paskelbus apie „lemiamą mūšį“ prieš sukilėlius, valstybinė televizija pranešė, kad vyriausybiniai daliniai priartėjo prie sukilėlių bastiono Bengazio. Muammaro Gaddafio pajėgos stovi „prie Bengazio vartų“, paskelbė stotis „El Libya“, kurią cituoja agentūra AFP. [papildyta 18:10] Daug dienų artėjusi prie sukilėlių bastionų, Libijos armija paskelbė laikinai nutrauksianti kovinius veiksmus. Pajėgos nuo sekmadienio vidurnakčio vietos laiku (nuo šeštadienio 23.00 val.

Realią ankstyvo šiemetinio potvynio grėsmę pajutusio Kauno rajono valdžia šaukiasi kariškių pagalbos. Kauno rajone, Neries upėje, susidarė ledų sangrūdos ir kilo didelis potvynio pavojus Radikių, Naujasodžio, Pelenių, Rykštynės ir kitų kaimų gyventojams. Savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius paprašė kariuomenės pagalbos ledams Neryje sprogdinti. Ketvirtadienį rajono savivaldybėje šaukiamas Ekstremalių situacijų centro valdymo komisijos posėdis.

Naujasis Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas P14 su 25 karių įgula, vadovaujama kapitono leitenanto Jono Vyšniausko, praėjusį penktadienį prisišvartavo Karo ir kruizinių laivų terminale Klaipėdoje, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Tai - trečias tokio tipo Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas, kuris vykdys patruliavimo jūroje, paieškos ir gelbėjimo bei kitas užduotis. Laivo inauguracijos ir vardo suteikimo ceremonija planuojama kovo 12-ąją.

Latvijos sostinėje Rygoje Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Latvijos gynybos ministras Imantas Liegis ir Estijos gynybos ministras Jakas Aviksas (Jaak Aaviksoo) pasirašė bendrą komunikatą ir kitų metų trišalį bendradarbiavimo planą. Komunikate pabrėžiama, kad dalyvavimas NATO operacijose Afganistane yra visų trijų šalių prioritetas.