„Mes susirūpinę tuo, jog NATO ir toliau vykdo Velso viršūnių susitikimo sprendimus dėl Aljanso Rytų flango apsaugos prieš vadinamąją grėsmę iš Rytų. Šiandieniame susitikime buvo priimti kai kurie nauji sprendimai, kurie įtvirtina šią Europos saugumui negatyvią tendenciją vykdant karinį planavimą ir įkūnijant jį „geležimi“, – penktadienį Briuselyje žurnalistams sakė A. Gruško.
„Galbūt kai kam gali susidaryti įspūdis, kad kalbama apie gana santūrius sprendimus, susijusius su greitojo reagavimo pajėgų „smaigalio“ sukūrimu brigadoje, kuri kritiniais momentais bus pajėgi būti dislokuota Aljanso zonos pietuose ir rytuose“, – pridūrė Rusijos diplomatinės misijos NATO vadovas.
Tačiau jis tvirtino, jog žvelgiant į NATO pajėgų „karinio aktyvumo visumą“ tampa akivaizdu, kad vyksta „labai rimti karinės-politinės situacijos pasikeitimai, pirmiausia Rusijos Federacijos pasienyje“.
Anot Rusijos atstovo, per pastaruosius metus pastebimas NATO pajėgų suaktyvėjimas Juodosios ir Baltijos jūrų akvatorijose, kur esą dislokuotos NATO pajėgos bus nuolatos. Jis atkreipė dėmesį ir į NATO pajėgų rotaciją Lenkijoje bei Baltijos šalyse ir svarsto galimybę kurti čia „pažangias bazes“ bei perkelti karinę techniką.
A. Gruško taip pat pareiškė, kad 2013-aisiais šalia Rusijos oro erdvės NATO orlaivių skrydžių padvigubėjo, – jų esą užfiksuota per 3 tūkst., taip pat buvo sustiprinta Aljanso oro policijos misija Baltijos šalyse, dislokuotų naikintuvų skaičių padidinant nuo prieš tai buvusių 4-ių iki 12-os. Rusijos atstovas susirūpinimą išreiškė ir dėl JAV karinių pajėgų nuolatinės rotacijos Lenkijos Lacko karinių oro pajėgų bazėje.
„Jei pridėtume dar ir priešraketinės gynybos objektus Lenkijoje bei Rumunijoje, tai paveikslas visiškai aiškus: NATO perkelia karinius pajėgumus arčiau Rusijos sienų, ir tai yra labai rimtas karinių pajėgų struktūros bei karinės-politinės situacijos pasikeitimas Europoje. Tokia politika ir karinis planavimas yra įvertintas mūsų karinėje doktrinoje, kur karinės infrastruktūros priartėjimas prie Rusijos sienų laikomas grėsme Rusijos saugumui“, – pareiškė A. Gruško.
Ketvirtadienį NATO gynybos ministrai susitikime Briuselyje sutarė, kad nedelsiant būtų steigiamos šešios bazės Rytų Europoje ir suformuotos 5 tūkst. karių itin greito reagavimo pajėgos, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad bazės bus steigiamos Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje. Itin greito reagavimo pajėgas, kurių steigimo imtis pirmiausia sutiko Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Didžioji Britanija, krizės atveju bus galima dislokuoti per savaitę. Priešakiniai pajėgų būriai bus visiškai pasirengę veikti per dvi paras.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
