Redakcija rekomenduoja

Iš Lietuvos pakilęs, kelias valstybes perskridęs ir Bulgarijoje nutūpęs orlaivis mūsų šalyje buvo parduotas trims atvykusiems bulgarams, iš kurių vienas savo šalyje yra teistas. Orlaivis buvo parduotas už apytiksliai 24 tūkst. eurų, nors jo techninė apžiūra pasibaigusi 2014 metais, pats orlaivis buvo įkeistas, rodo portalo tv3.lt surinkti neoficialūs duomenys.

Opozicijos pasiūlytas antiinfliacinis planas Nr. 2 šiuo metu nėra reikalingas, nes dabartiniai gyventojų vartojimo tempai rodo, jog žmonės gana gerai prisitaiko prie augančių kainų ir į infliacijos šoką žvelgia nelabai baimingai. Tokios nuomonės laikosi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečią kartą skaito metinį pranešimą Seime, kuris šia proga užmiršo savo nesutarimus – valdantieji ir opozicija metinio pranešimo susirinko paklausyti į vieną salę, nors pastaruoju metu posėdžiavo atskirose vietose. Savo kalbą šalies vadovas pradėjo nuo didžiausių iššūkių, kurių sulaukė Lietuvos gyventojai, o pirmieji akordai neapsėjo be Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje, mat tai sudrebino Europos saugumo pamatus.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Seime vykstanti kova tarp valdančiųjų ir opozicijos įgauna vis liūdnesnes formas. Vieni boikotuoja darbą parlamento salėje ir komitetuose, kiti kaltina opoziciją paralyžiuojant visą parlamentą ir reikalaujant nerealių dalykų. Politologai sako, kad vyksta galios žaidimai ir opozicija nori parodyti rinkėjams, kad turi stuburą, o valdantieji, kaip ir daugelis prieš tai, ignoruoja politinę mažumą ir lipa jiems ant galvos.  Opozicijai išėjus į parlamentinius apkasus stringa darbas Seime.

Karas Ukrainoje iš namų išgynė daugiau, kaip septynis milijonus žmonių. Jie išsibarstė visoje Europoje. Priimti, apgyvendinti ir išleisti nuo karo bėgančius vaikus į mokyklą, o jų tėvams rasti darbą nėra lengva užduotis, būtent apie tai buvo kalbėta Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje konferencijoje Vilniuje.  Ukrainos kaimyninės šalys, tokios, kaip Lenkiją, Čekija ar Moldova sulaukė didžiausio pabėgėlių antplūdžio, Lietuva taip pat priėmė apie 60 tūkstančių ukrainiečių.

Ne visi gyventojai išėję į pensiją palieka darbus. Dalis jų nori prisidurti prie pensijos, tad toliau dirba. Savarankiškai dirbantys gyventojai piktinosi, kad nėra aišku, ar jie turi ir toliau mokėti „Sodrai“ mokesčius, ar yra nuo jų atleidžiami. Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.

Specialistai gerų žinių neturi – narkotikų vartojimas Lietuvoje auga. Nors itin daug nerimo šiandien kelia naujosios psichoaktyvios medžiagos, kurios šiandien platinamos ir saldainių pavidalu, gydytojai konstatuoja, kad šalyje stebimas „tradicinių“ narkotikų atgimimas. Be kita ko, ypač jaunų žmonių atžvilgiu alkoholio draudimai duoda savo „vaisių“ – vis daugiau jų į toksikologijos skyrius pakliūna su rimtomis psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmėmis.

Reaguodami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamą gydymo įstaigų reformą šeimos gydytojai kaip reikiant nuogąstauja, kad pacientams bus apribota galimybė gauti jiems reikiamas sveikatos paslaugas. Medikai įspėja, kad jei reformos architektų planai taps realybe, eilės tik ilgės, o paslaugų kokybė prastės. Gydytojai pabrėžia pritariantys, kad pokyčiai sveikatos sistemoje yra reikalingi, tačiau planuojama reforma, jų manymu, turi rimtų trūkumų ir kelia daug klausimų.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ekspertai siūlo kol kas nepanikuoti ir nedramatizuoti. Visgi siunčia perspėjimą – pigių pinigų era baigėsi. Tačiau, atrodo, lietuviams tai nė motais. Kol kitų euro zonos valstybių gyventojai jau galvoja, kaip būtų galima taupyti infliacijai mušant rekordus, mūsų tautiečiai vasarą ketina leisti per pandemiją sukauptas lėšas dideliems pirkiniams.

Nors ministerija dar tik ruošiasi detaliau braižyti Seime judančios sveikatos įstaigų pertvarkos eskizus, gyventojai skundžiasi jau dabar atsiduriantys beviltiškoje situacijoje. Štai vilnietė Rūta negali atsistebėti, kad po vyrui atliktos stuburo operacijos sanatorinis gydymas jam nepriklauso, o į būtinas procedūras siūloma važiuoti troleibusu. Rūta (vardas pakeistas ir žinomas, – aut. past.

„Ostpolitik“ dabar yra „Lostpolitik“. Daugelį metų Vokietija buvo neginčijama bloko lyderė bloke, tai yra Europos Sąjungoje. Berlynas buvo Vidurio ir Rytų Europos tautų balsas ir raumenys, vieta kur jie ieškojo globos, patarimų ir kartais aiškių nurodymų, rašo Politico.  Dažnai, kai Briuseliui reikėdavo sukioti rankas, būtent Vokietija įtikindavo Lenkiją, Vengriją ar kitas šalis dalyvauti „programoje“ ir neišsišokti.

Karas Ukrainoje grasina pasauliniu badu, bet kai kurių Vakarų pasaulio vadovų širdžių ir protų – nepasiekia. Jiems, pasak politikos apžvalgininkų, Ukraina yra vis dar tolima šalis, kurios karas kainuoja brangiai, grasina nestabilumu, bet neskauda tiek, kad nesiūlytų jo baigti su dideliais teritorijų praradimais arba „išsaugotu Putino veidu“. Savo ruožtu Rytų ir Vidurio Europos valstybės karą jaučia labai aštriai ir jo alsavimas verčia imtis ne tik skubių sprendimų, pagalbos Ukrainai, bet ir nes...

Pacientai jau patys daro savo reformą – 50 proc. jų didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių, ypač mažų ir vidutinių, sveikatos paslaugų išvažiuoja į kitas gydymo įstaigas. Taip kritiką dėl aistras keliančių ruošiamų permainų sveikatos sektoriuje atremia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis pažymi, kad negalima būti akliems skaičiams ir laukti, kol ligoninės užsidarys pačios.

Nors persiplėšk. Taip būtų galima apibūdinti Vakarų valstybių dilemą. Paskelbti Europoje embargą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo vertybiškai teisingas sprendimas, bet naftos kaina dėl to nekris, o gal net ir kils. Jeigu kils – tuomet Rusijai bus visai neblogai, nes daugiau pinigų pateks į jos biudžetą. Bet bent jau Europa nefinansuos ukrainiečių žudymo.

Mumyse dar daug sovietmečio, bet jo likučius bandome išpurtyti kas kaip mokame. Vieni griebiasi smurto ar savidestrukcijos, kiti – vėliavų, kryžių ir mitingų už kažką, ko tiksliai nesupranta, na, o treti rašo knygas ir stengiasi suvokti dalykus, kurių beveik neprisimena. Pasak mokslininkų, tyrinėjančių sovietmečio atspindžius dabartyje, mes jau suprantame savo žaizdas ir pamažu atsiveriame, nors kelias iš sovietinių pinklių ir nėra lengvas.

Pandemijos metu tik augęs gyventojų nerimas duoda savo „vaisių“ – lietuviai ne tik neatsisakė „velnio lašų“ ir atvykdavo į ligoninę sunkios būklės po ilgalaikio alkoholio vartojimo, bet ir toliau augo raminamųjų vaistų vartojimas. Gydytojai įspėja, kad ši priklausomybė itin klastinga, mat išsivysto greitai, o atsikratyti jos ne taip paprasta. Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje.

Rusijai pareiškus, kad ji nori atšaukti prieš daugiau nei trisdešimt metų pasirašytą sutartį dėl Lietuvos nepriklausomybės, teisės ekspertai ir istorikai patikino, kad norų – neužtenka. Sutartis, kuri yra pasirašyta su Lietuva, yra paprasčiausiai neatšaukiama, o istorijos atgal atsukti ir atgaivinti Sovietų Sąjungą taip pat negalima.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenantis migrantas savaitę laiko fiksavo, ką gauna valgyti kiekvieną dieną. Iš nuotraukų galima spręsti, kad maisto kiekis nėra pakankamas, sočiai pavalgyti migrantams neišeina, o parduotuvės šiame registracijos centre nėra, papildomai nusipirkti maisto neįmanoma. Kad maisto de facto už grotų laikomiems žmonėms gali nepakakti, neoficialiai patvirtina ir Pabradės užsieniečių registracijos centro atstovai.

Vaiko priežiūros sistemos kaita, kai tėčiai bus pastūmėjami mažiausiai du mėnesius eiti vaiko priežiūros atostogų be vaiko mamos, nes, priešingu atveju, šeima neteks išmokų už tuos du mėnesius, lygių galimybių ekspertų yra vertinama iš esmės teigiamai. Taip norima pro truputį mažinti moterų atsakomybę už šeimą ir didinti vyrų įsitraukimą.

Fašizmas, kaip idėja, niekada nebuvo nugalėtas. Tai neracionalumo ir smurto kultas, kurio negalima nugalėti argumentais. Kol nacistinė Vokietija atrodė stipri, europiečiai ir visi kiti buvo gundomi fašizmu, „NY Times“ nuomonių skiltyje rašo Jeilio universiteto profesorius ir knygų apie fašizmą bei totalitarizmą autorius Timoty Snyderis.  Fašizmas buvo nugalėtas tik Antrojo pasaulinio karo mūšio laukuose.

Karas Ukrainoje gali iššaukti badą pasaulyje, bent taip mano specialistai stebėdami kylančias grūdų kainas ir užminuotus kelius jiems išvežti. Turtingos valstybės, tokios kaip Kinija, superka grūdus ir dar labiau kelia jų kainą, o mažiau išteklių turinčios ir nuo grūdų importo priklausomos, su neviltimi stebi kasdien vis blogėjančią situaciją.  Tiesa, įtampą grūdų rinkoje ir daugelio šalių visuomenėse būtų galima sumažinti iš Ukrainos išgabenus ten užstrigusius 20 mln.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas interviu naujienų portalui tv3.lt teigė, kad jo nejaudina nei kritika naujam partijos logotipai, nei raginimai išmesti iš partijos vadinamuosius agroliberalus. Politikas tikina, kad nors Lietuva per 32 nepriklausomybės metus padarė labai daug dėl įvairių gyventojų grupių gerovės didinimo, visiškai nieko nepadarė dėl nesusituokusių porų, tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių.

Karas Ukrainoje priminė senai žinomas tiesas – partizanų veiksmai labai erzina okupantus. Ukrainiečiai prisimindami senųjų partizanų kovas prieš sovietus Vakarų Ukrainoje ir pritaikydami naujas taktikas baugina priešą Chersone, Melutopolyje ir kituose rusų okupuotose miestuose. Ukrainiečiai, kaip ir lietuviai, tikrai žino, ką reiškia kovoti su okupantais, kovotojų  istorijos iki šiol gyvos ir pasakojamos, o dabar ir kaip niekada aktualios.

Dar 1991 m. buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis siekė sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei užkirsti kelią Ukrainos ir Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimui, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Šios detalės minimos naujai paskelbtose bylose, kurios buvo paimtos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo.

Pandemijos atgarsius lydinti baimė dėl karinių neramumų, naujos sveikatos reformos vėjai, grįžę sunkesnių būklių pacientai ir išliekančios eilės – įvardydama tik dalį šiandienos rūpesčių Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė Jelena Kutkauskienė neslepia, kad įtemptas laikotarpis nesibaigia. „Deja, bet dabartiniai infrastruktūriniai pajėgumai riboja mūsų galimybes teikti paslaugas“, – sako ji.

Karas Ukrainoje jau tris mėnesius nedingsta iš televizijos ekranų ir politikų kalbų, visgi kasdien jam skiriama vis mažiau dėmesio. Žmonės, pasak specialistų, nuo karo ima pavargti. Nuovargis kankina tiek ukrainiečius, tiek karą per televiziją stebinčius vakariečius. Bet užvis labiausiai, regis, pavargo kai kurie Vakarų politikai, raginantys atiduoti Rusijai tai, ką ši okupavo ir baigti šį karą. Bent kuriam laikui.

Taivano egzistavimas ilgą laiką buvo pagrįstas strateginiu neapibrėžtumu: Kinija salą laiko savo dalimi, bet de facto Taivanas veikia kaip nepriklausoma valstybė, tik neturi plataus diplomatinio pripažinimo pasaulyje.

Kaip žmones paveiktų, jeigu jie už nieką, be jokių išankstinių sąlygų gautų po 500 eurų per mėnesį – kiekvienas pensininkas, vaikas, dirbantis žmogus, bedarbis, turtuolis ar vargšas? Vieni mano, kad tai paskatintų kūrybingumą ir verslumą, kiti – kad ištvirkintų žmones, o treti laikosi pozicijos, jog po kurio laiko tie 500 eurų žmonėms atrodytų tarsi 0 eurų. Bazinių socialinių pajamų idėja kartas nuo karto išlenda kaip viena galimybių išsivysčiusiose visuomenėse panaikinti skurdą, bei atskirtį.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Rusijos autokratą Vladimirą Putiną galima sustabdyti tik mūšio lauke dviem būdais – arba tiesiogiai įsitraukiant, arba tiekiant Ukrainai modernią ginkluotę. Šiuo metu Vakarai yra pasirinkę antrąjį variantą, tačiau procesas vėluoja, todėl Rusija lėtai graužiasi priekin ir abi pusės, tarp jų ir Ukraina, patiria didžiulius žmogiškuosius ir technikos nuostolius. „Prasidėjus karui derybos nevyksta, vyksta karas.

Finansų ministerijos pasiūlytas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis buvo pristatytas itin keistai, tai yra kaip galimybė padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, tačiau visuotinis mokestis neatneštų daug lėšų savivaldybėms, o turtingiausi nekilnojamojo turto savininkai netgi išloštų – tai yra mokėtų mažiau nei dabar.

Maisto kainos glumina dažną užsukusį į parduotuvę, bet gaunantiems mažiausias pajamas jos gali sukelti isteriją. Siaučianti infliacija ir didėjančios kainos skaudžiausia kerta tam penktadaliui Lietuvos, kuris gyvena ant skurdo ribos arba visiškame skurde. Pensininkai, bedarbiai ir vienišos mamos ne tik negali įpirkti mėsos ar žuvies, bet taupo būtiniausiems poreikiams.  Skanesnis maisto kąsnis ar vaiko ekskursija daliai lietuvių tampa prabanga, kurios jie sau negali leisti.

Lietuvoje jau leidus kai kuriems gyventojų pasiskiepyti ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kai kurie suskubo domėtis, ar tokia galimybė bus sudaryta ir platesniam žmonių ratui. Kol ministerija tikslesnių planų atskleisti negali, mokslininkai pažymi, kad ketvirtasis skiepas greičiausiai nebus skirtas plačiajai visuomenei. Nors pandemija ir kartu spaudimas sveikatos sistemai atslūgo, daliai silpniausios sveikatos gyventojų jau gali būti skiriama ketvirtoji vakcinos dozė.

Kai Baltarusija pasiuntė į Lietuvos pusę tūkstančius migrantų, šie ilgam įstrigo mūsų šalyje. Lietuva apsisprendė mažiausiai 12 mėnesių apriboti daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų judėjimo laisvę, bet net ir paskui 5 metus neleisti dirbti, tikriausiai tikėdamasi, kad jie išsilakstys.

Reabilitacijos įstaigų atstovai ir pacientai griebiasi už galvos – medicininės reabilitacijos tvarka jau ir dabar ne be trūkumų, o ruošiama reforma gali viską dar pabloginti. Pažymima, kad prioritetą teikiant ambulatorinei reabilitacijai ir į šoną nustumiant stacionariąją kyla pagrįstas nerimas dėl kurortinio gydymo ateities. Kitaip sakant, vis mažiau pacientų gali tapti prieinamas sanatorinis gydymas.

Jei vieną dieną atrodo, kad išlipote iš lovos „ne ta koja“, labai tikėtina, kad prie to gali būti prisidėję ir orai. Gydytojai patvirtina – tiek orų permainos, tiek geomagnetinės audros turi įtakos žmogaus fizinei būklei ir psichologiniam nusiteikimui. Ypač šaltą pavasarį lydintys orų kontrastai turėtų versti pasisaugoti jautresnės sveikatos žmones. Šilumos nedosnus, permainingų orų lydimas pavasaris dalį tautiečių net tik jau spėjo „apdovanoti“ peršalimu.

Apokalipsė yra tai, kas pranašauja pasaulio pabaigą. Visgi originalo kalba apokálypsis reiškia apreiškimą arba atskleidimą. Politikams visame pasaulyje besikaunant dėl didėjančių maisto kainų ir nepatenkintų žmonių, imama suprasti, kad ši krizė gali būti didesnė nei manyta, gal net apokaliptinio dydžio.

Seimas žengė pirmą žingsnį link nesusituokusių porų santykio reglamentavimo. Civilinę sąjungą galėtų sudaryti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poros. Viena projekto autorių J. Sejonienė tikina, kad civilinė sąjunga tikrai skiriasi nuo partnerystės, o galimybė ją sudaryti bus aktuali ne tik LGBT poroms.

Vienas iš dalykų, kurį supratau apie rusų oligarchus mokydamas jų vaikus, yra tai, kad jiems nerūpi aplinkiniai, „The Economist“ pasakoja asmuo, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės. Istorijos autorius gyvena Rusijoje, bet kai kurios detalės yra specialiai pakeistos, siekiant išlaikyti autoriaus anonimiškumą.

Kylančios kainos ir didėjantis karo nuovargis dalį Lietuvos visuomenės verčia piktintis valdžia. Girdisi bruzdėjimai esą valdantieji labiau rūpinasi užsienio, bet ne vidaus politika, o infliacijos išgasdinti tautiečiai paliekami likimo valiai. Tiesa, pasak ekspertų, tokių nepatenkintų balsų nėra daug, o ir tikėtis jų buvo galima.

Specialistai skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo rodikliai Europoje pasiekė epidemijos mastą ir toliau didėja. Koks lėkštės turinys padėtų išvengti šios ligos ir ar vegetarams negresia susirgti nutukimu, pasakoja gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. Tai – antroji interviu dalis. Pirmame interviu aptarėme pagrindines nutukimo priežastis ir ligos gydymą, kodėl daug žmonių vėl susiduria su ligos atkryčiu, tekstą galite skaityti paspaudę čia. Pakalbėkime apie pačią mitybą.

Pastaraisiais mėnesiais registruotas nedarbas šiek tiek mažėja, nedarbo kreivė grįžta prie įprastesnio savo pavidalo, bet gali būti, kad taip vyksta ne tik dėl įsidarbinančių asmenų, bet ir dėl to, jog Užimtumo tarnyba pradeda intensyviau „braukyti“ nedirbančiuosius iš bedarbių sąrašų. Marijampolietė Laimutė yra trijų mokyklinio amžiaus vaikų vieniša mama. Anksčiau ji yra dirbusi siuvėja, o pastaruoju metu ieškojosi darbo būdama Užimtumo tarnybos klientė.

Lietuvoje fiksuojamas didžiulis kainų šuolis. Balandį infliacija Lietuvoje buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, prieš tai ne vieną mėnesį mūsų šalis tvirtai laikėsi pirmojoje vietoje. Ekonomistai sako, kad tai lėmė ir sparčiai pastaraisiais metais augusios lietuvių pajamos, ir verslo noras užbėgti įvykiams už akių ir branginti savo prekes dar prieš kylant žaliavų kainoms.

Gerus 18 metų neįsivaizdavęs galintis gyventi be cigaretės Nikita Maliutinas šiandien didžiuojasi išsikapstęs iš varginančios priklausomybės. Jis neslepia, kad jei ne paties valingas nusiteikimas atsikratyti rūkymo, tą padaryti būtų buvę labai sunku. Specialistai antrina jam pažymėdami, kad opi problema išlieka ne tik vis dar gili stigma, bet ir nekompensuojami vaistai norint pagyti nuo šios priklausomybės.

Nors Rusija pradėjo visaapimantį karą Ukrainoje ir vis daugiau žmonių Rusijos visuomenėje bei režimo viduje tam nepritaria, tačiau Vladimiras Putinas yra saugus – jo niekas nenuvers, nes tai paprasčiausiai neįmanoma. Taip mano Aleksejaus Navalno bendražygis, opozicionierius Vladimiras Milovas.  „Aš dirbau Vyriausybėje šešerius metus ir asmeniškai pažįstu daug žmonių, kurie ten dirba aukštose pozicijose. Dauguma jų, apie 90 proc., yra visiškai sugniuždyti to, kas nutiko.

Ukrainą užpuolę Rusijos kariai kaltinami ne tik žmonių žudymu, prievartavimu ar terorizavimu, bet ne kartą buvo pastebėti grobiantys ukrainiečių turtą ir nebūtinai brangenybes. Kai kurie Rusijos kariai bandė išsigabenti iš Ukrainos unitazus ir tai nustebino daugelį ukrainiečių ar komentatorių – na, negi Rusijoje nėra unitazų? Toks klausimas iškilo ir Ukrainos delegacijos atstovei NATO Parlamentinėje Asamblėjoje Solomiai Bobrovskai.

Taikos derybos su Rusija yra istorija apie tai, kaip Ukraina per 70 karo dienų išgyveno visą jausmų spektrą: nuo karo nevilties iki suvokimo, kad yra stipri ir turi stiprius sąjungininkus sau už nugaros, rašo Pravda.ua. „Jei pirmąją karo dieną mums būtų leista pasirašyti tokią taikos sutarties versiją, kokią siūlo pasirašyti dabar, būtume tai padarę nieko negalvodami.

Ukrainai jau daugiau kaip tris mėnesius drąsiai priešinantis Rusijos agresijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia šiuo metu turintis daugiau kausimų nei atsakymų tiek dėl karo eigos, tiek dėl dabartinio NATO sąjungininkų atsako į Rusijos agresiją. Kalbėdamas NATO šalių parlamentarams Vilniuje politikas pabrėžė, kad kai kuriose Aljanso šalių sostinėse mąžta ryžto izoliuoti Rusiją ar sustiprinti NATO karinius pajėgumus rytiniame flange.