Koronavirusas COVID-19

COVID-19 situacija prastėja. Praėjusią savaitę naujų koronaviruso atvejų skaičius perkopė tūkstantį, kasdien nuo COVID-19 miršta keliolika žmonių. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos skelbia, kad šiuo metu yra užimta 90 proc. visų reanimacinių lovų. Sergamumo COVID-19 rodikliai auga. Šeštadienį pranešta apie nustatytus 1064 naujus koronaviruso atvejus, pirmadienį pranešta apie 19 nuo infekcijos mirusių žmonių.

Nuo rugsėjo registruoti 42 protrūkiai ugdymo įstaigose, apie 90 proc. jų – mokyklose, dešimtadalis – darželiuose, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro BNS pateiktais pirmadienio ryto duomenimis, iš viso su šiais 42 protrūkiais siejami 126 atvejai, devyni iš dešimties yra pirminiai, t.y. kai užsikrėtė vaikai ar darbuotojai, likusi dalis – šeimų nariai. Izoliuotas 1021 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, siejamas būtent su šiais protrūkiais.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 3 963 testus nustatyti 268 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė vienas anksčiau užsikrėtęs asmuo, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 194 asmenys nėra pasiskiepiję, likusieji – baigę vakcinavimo kursą. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 329 naujus COVID-19 atvejus ir dviejų pacientų mirtį.

Valdančiųjų svarstoma iniciatyva leisti nušalinti nuo darbo skiepytis atsisakančius kai kurių profesijų darbuotojus turi panašų rėmėjų ir priešininkų skaičių. Portalo 15min.lt užsakymu „Norstat LT“ atliktos apklausos metu tokioms priemonėms pritarė 44,6 proc.,  prieš buvo 48,1 proc. apklaustųjų. 19 proc. pasirinko atsakymą, kad visiškai pritartų, 25 proc. – labiau pritartų. Įstatymui labiau nepritartų 17 proc., o visiškai nepritartų – 32 proc. apklaustųjų.

Situacija dėl COVID-19 darosi vis labiau įtempta. Šalyje skaičiuojama vis daugiau „juodųjų“ savivaldybių – tokių šalyje jau 15. Joms apimant vis daugiau ploto geltonų taškų epidemiologiniame žemėlapyje teliko tik 3. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per savaitgalį dar ne viena savivaldybė „nusidažė“ juodai – į D zoną papuolė Alytaus miestas ir rajonas, Akmenės, Pasvalio, Jurbarko rajonas.

Per praėjusią parą buvo nustatyti 489 nauji koronaviruso atvejai, mirė 19 žmonių, pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Daugiausiai mirusiųjų priklausė 70–79 ir 80–89 metų amžiaus grupėms – po šešis mirusiuosius, taip pat mirė keturi 90–99 metų amžiaus grupės žmonės, vienam mirusiajam buvo nuo 60 iki 69 metų, dviem – 40–49 metai. Iš mirusiųjų 16 buvo nepaskiepyta, trys – paskiepyti, pastarieji buvo 70 metų ir vyresni. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojant naujiems ribojimams neturintiems galimybių paso žmonėms, restoranų atstovas tikisi, kad darbas vyks sklandžiai, grožio salonai baiminasi, jog neteks dalies klientų, tuo metu prekybininkai nerimauja, jog parduotuvėse susidarys eilės, kils konfliktų.

Nors pirmadienį įsigaliojantys griežtesni reikalavimai lankymuisi įstaigose pristabdys koronaviruso plitimą, didesnį poveikį tam turėtų skiepijimosi apimtys, sako Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė. „Tai šiek tiek galbūt pristabdys, bet didžiausias pristabdymas būtų tada, jeigu mes turėtume didesnes skiepijimo apimtis“, – LRT radijui pirmadienį sakė L. Ašoklienė.

Nuo pirmadienio paveiktų šalių sąraše žalią zoną palikus Slovakijai ir Vengrijai, čia liko dvi valstybės – Lenkija ir Čekija, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tai reiškia, kad atvykus iš Slovakijos ir Vengrijos nepasiskiepijusiems ar nepersirgusiems COVID-19 asmenims praėjus trims–penkioms dienoms nuo atvykimo reikės darytis pakartotinį PGR tyrimą.

Nuo pirmadienio galimybių paso neturintys žmonės nebegalės gauti kai kurių nebūtinų paslaugų, bus apribotos jų galimybės lankytis prekybos ir viešojo maitinimo vietose. BNS pateikia svarbiausių pasikeitimų, įsigaliojančių nuo pirmadienio, apžvalgą. Prekyba ir paslaugos Turintiems galimybių pasą žmonėms netaikomi jokie apribojimai, tačiau jiems ir toliau rekomenduojama laikytis saugumo priemonių, pavyzdžiui, dezinfekuoti rankas, išlaikyti atstumą, dėvėti kaukes.

Rugsėjo 13-ąją, pirmadienį, šalyje įsigalioja apribojimai galimybių paso neturintiems asmenims. Jiems užveriamos didelės parduotuvės, taip pat kavinės, barai, grožio salonai, dideli renginiai ir pasilinksminimo vietos. Nuo rugsėjo 13 d., visos kontaktinės paslaugos bus teikiamos ir ūkinės veiklos vykdomos bei renginiai organizuojami (išskyrus nustatytas išimtis) tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus.

COVID-19 situacija ir toliau kaista. Pastarosiomis dienomis nustatoma bent pusė tūkstančio naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, sparčiai pildosi COVID-19 pacientams skirtos lovos, o vakcinacijos rodikliai lėtėja. Duomenų mokslininkas pasakoja, kad absoliuti dauguma šiuo metu koronavirusu užsikrečiančių, papuolančių į ligonines ir mirštančių žmonių yra nepasiskiepiję, tad norint suvaldyti pandemiją, ko gero, reikės paskiepyti visus galinčius skiepytis gyventojus.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 10 437 testus patvirtinti 393 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė du anksčiau užsikrėtę asmenys, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 419 naujų užsikrėtimo atvejų ir penkių pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 314 yra nepasiskiepiję ar nebaigę skiepijimosi kurso, o 79 yra pilnai pasiskiepiję.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 4 704 testus nustatyti 329 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę asmenys, sekmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 253 asmenys nėra pasiskiepiję, likusieji – baigę vakcinavimo kursą. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 493 naujus COVID-19 atvejus ir vieno paciento mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 403,92 atvejp 100 tūkst.

Sparčiai didėjant sergančiųjų skaičiui ir COVID-19 lovų užimtumui ligoninėse, pirmadienį, rugsėjo 13 d., baigsis pereinamasis laikotarpis ir įsigalios patvirtintos papildomos pandemijos valdymo priemonės, rašoma pranešime spaudai. Visi Lietuvos gyventojai turi galimybę pasiskiepyti norima vakcina. Norintieji pasiskiepyti kviečiami skambinti telefonu 1808 arba registruotis savo vakcinai adresu www.koronastop.lt.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 1896 žmonės: 1220 iš jų – pirmąja, 676 – antrąja vakcinos doze, sekmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 699 tūkst. 661 žmogus, visiškai vakcinuota – 1 mln. 567 tūkst. 912 asmenų. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Ukrainoje per pastarąją parą nustatyti 2 196 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 22 anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 3 869 naujus COVID-19 atvejus ir 69 pacientų mirtį.

Per praėjusią parą nustatyta 810 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 16 žmonių, sekmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Daugiausiai mirusiųjų priklausė 70–79 metų amžiaus grupei – septyni, taip pat mirė penki 80–89 metų amžiaus grupės žmonės, dviem mirusiems buvo nuo  60 iki 69 metų, po vieną žmogų mirė 50–59 ir 30–39 metų amžiaus grupėse. Iš mirusiųjų 11 buvo nepaskiepyti, o penki – paskiepyti, pastarieji buvo vyresnio amžiaus.

Į portalą tv3.lt kreipėsi alytiškė Eglė (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.), teigianti patyrusi itin retą reakciją į COVID-19 skiepą. Moteris sako, kad po skiepo jai sutino krūtis ir sutriko menstruacinis ciklas. Specialistai patvirtina gavę ne vieną panašų skundą, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti ryšio su skiepu negali. 27-erių Eglė teigė esanti sunerimusi dėl savo sveikatos ir pasidalindama savo istorija nori įspėti kitas jaunas moteris.

COVID-19 vakcinas tebegaubia daug mitų, dėl kurių dalis gyventojų nusprendžia nesiskiepyti. Lietuvoje ir pasaulyje fiksuojant naujas viruso atmainas, skiepų priešininkai tvirtina, kad prie to prisidėjo būtent vakcinos. Savo ruožtu mokslininkai teigia, kad tiesos tame labai mažai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rugsėjo 1-ąją paskelbė stebinti naują COVID-19 atmainą, kuriai suteikė miu pavadinimą. Ji pirmąkart aptikta Kolumbijoje sausį.

Nors atsiranda vis daugiau medikamentinių būdų, kaip pagelbėti sunkiau COVID-19 sergantiems pacientams, gydytojai ragina prisiminti svarbiausią taisyklę, kuri kitą kartą gali padėti išgelbėti ir gyvybę. Pabrėžiama, kad vis dar gyvenama pandemijos sąlygomis, todėl bet kokie peršalimo simptomai turėtų skatinti išsitirti, kreiptis į medikus ir prireikus kuo anksčiau pradėti gydymą. Kalbėdamas apie COVID-19 pacientų gydymą Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr.

Per liepą skiepijimo centruose išpiltas rekordinis kiekis vakcinų nuo koronaviruso – 20,5 tūkst. dozių, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Didžiausias vakcinų kiekis buvo utilizuotas liepos mėnesį – 20,5 tūkst. dozių. Rugpjūtį šis skaičius siekė 3,7 tūkst. Aiškesnė tendencija bus matoma įvertinus rugsėjo mėnesio duomenis“, – BNS trečiadienį sakė ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.

64 proc. gyventojų yra linkę laikyti skiepus nuo COVID-19 pilietine pareiga, rodo penktadienį paskelbti Eurobarometro duomenys. Su teiginiu, kad „visi turėtų pasiskiepyti nuo COVID-19, nes tai – pilietinė pareiga“ visiškai sutinko 37 proc. apklaustųjų Lietuvoje, dar 27 proc. buvo linkę su tuo sutikti. 13 proc. apklaustųjų buvo linkę nesutikti, o 23 proc. – visiškai su tuo nesutinka. Visoje ES su šiuo teiginiu sutinka ar linkę sutikti daugiau apklaustųjų – 66 proc.

Jau antrą savaitę iš eilės matomas didėjantis nusižengimų viešajame transporte skaičius, pastebi ekstremalios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę vykdančios institucijos. Kaip penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), dauguma pažeidimų yra susiję su kaukių dėvėjimu. Tuo tarpu nusižengimų įmonėse ar įstaigose, aptarnaujančiose tik asmenis, turinčius galimybių pasą, nenustatyta.

Respublikinė Šiaulių ligoninė skelbia dėl COVID-19 pacientų daugėjimo pradedanti riboti planines operacijas, penktadienį pranešė LNK žinios. COVID-19 pacientams skirtų lovų ligoninėje yra 86, šiuo metu čia gydomi 78 pacientai, 12 iš jų – reanimacijoje. Ligoninė skelbia, jog daugėjant šios ligos pacientų plečiami jiems skirti skyriai ir perorganizuojamas planinis darbas: laikinai ribojamos planinės chirurgijos paslaugos.

Nuo pirmadienio įsigaliojus naujiems ribojimams, kavinėse, baruose ar restoranuose lauke bus galima lankytis ir be galimybių paso, BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiu atveju prie vieno staliuko galės sėdėti ne daugiau nei penki asmenys, išskyrus šeimos narius. Tuo metu į kavinių vidų patekti bus galima tik turintiems galimybių pasus.

Nors anksčiau valdžia numatė neleisti galimybių paso neturintiems asmenims naudotis viešuoju transportu, šių veiksmų dabar atsisakė. Per vadinamąjį „neskiepytųjų karantiną“, kuris prasidės nuo rugsėjo 13 d., viešuoju ir tarpmiestiniu transportu galės naudotis visi gyventojai, nepriklausomai, ar yra pasiskiepiję nuo koronaviruso. Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojantys reikalavimai numato, kad naudojantis viešuoju transportu galimybių paso nereikės.

Nuo pirmadienio paveiktų šalių sąraše žalią zoną palikus Slovakijai ir Vengrijai, čia liko dvi valstybės – Lenkija ir Čekija, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tai reiškia, kad atvykus iš Slovakijos ir Vengrijos nepasiskiepijusiems ar nepersirgusiems COVID-19 asmenims praėjus trims–penkioms dienoms nuo atvykimo reikės darytis pakartotinį PGR tyrimą.

Statistikos departamentas pradėjo skelbti naujas švieslentes apie tai, kokia dalis moksleivių ir studentų yra pasiskiepijusi kurioje švietimo įstaigoje. Statistikos departamento penktadienį paskelbtais duomenimis, daugiausia studentų bent viena doze paskiepyta Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje – 97,1 proc., mažiausiai, 34,5 proc., Balstogės universiteto filiale. Taip pat skelbiama pasiskiepijusiųjų statistika pagal konkrečias studijų kryptis kiekvienoje aukštojoje mokykloje.

Kauno klinikų Reabilitacijos klinika atliko tyrimą,  kurio metu įvertinti pacientų, persirgusių COVID-19 liga, liekamieji reiškiniai. Šių metų gegužės-liepos mėnesiais surinkti beveik 1300 respondentų duomenys. Pirminiai duomenys parodė, kad 9 proc. sergančiųjų išsivystęs pokovidinis sindromas, kai COVID-19 ligos simptomai išlieka daugiau nei keturias savaites. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kas dešimta ūminė COVID-19 liga pereina į lėtinio susirgimo eigą.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose planinės medicinos paslaugos kol kas dar nėra stabdomos, nors ligoninėse koronavirusu užsikrėtusių pacientų daugėja, BNS informavo gydymo įstaigų atstovai. Klaipėdos regione, kur epidemiologinė situacija yra prasčiausia šalyje, šiuo metu COVID-19 pacientams gydyti skirta kiek daugiau nei pustrečio šimto aktyvaus gydymo lovų, dar maždaug pusšimtis skirtas gydymui reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.

Naujų koronaviruso atvejų skaičius Naujojoje Zelandijoje ir toliau mažėja, o tai yra daug žadantis ankstyvas požymis, kad šalyje vykdomas griežtas karantinas pasiteisina ir paskutinis protrūkis yra kontroliuojamas. Šalis antradienį paskelbė apie 49 naujus atvejus – jų skaičius mažėja jau antrą dieną iš eilės, palyginti su 53 atvejais pirmadienį ir 83 sekmadienį. Tai mažiausias šalyje užregistruotų naujų atvejų skaičius per šešias dienas, rašo theguardian.com.

Šią savaitę medicinos sektoriaus darbuotojus pradėjus skiepyti trečiąją COVID-19 skiepo doze savo įžvalgomis dėl to pasidalino ir onkoimunologas dr. Marius Strioga. Pažymėjęs, kad kuo daugiau antikūnų – tuo geresnė apsauga, specialistas visgi įspėjo patiems neskubėti interpretuoti antikūnų tyrimų.

Nuo pirmadienio mokyklos, negalinčios užtikrinti kiekvienos klasės atskyrimo, galės formuoti didesnius mokinių srautus nei buvo nustatyta iki šiol. Tai numatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos vadovo Arūno Dulkio sprendime, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot ministerijos kanclerio, daug mokinių turinčios mokyklos negalėjo užtikrinti reikalaujamų srautų dydžių.

Koronaviruso C.1.2 atmaina atkreipė mokslininkų dėmesį, nes jos genome yra mutacijų, panašių į tas, kurios pastebimos nerimą keliančiuose variantuose, tokiuose kaip delta. Pietų Afrikoje aptiktas naujas koronaviruso variantas pateko į antraštes visame pasaulyje.  Pietų Afrikos nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas paskelbė įspėjimą apie „C.1.2 atmainą“, sakydamas, kad ji buvo aptikta visose šalies provincijose, tačiau palyginti nedideliu procentu, rašo theguardian.com.

Per šią savaitę, lyginant su ankstesne, skiepijimosi tempai liko panašūs: per parą pirmąją skiepo dozę vidutiniškai gavo po 3,3 tūkst. žmonių, kai ankstesnę šis vidurkis siekė 3,5 tūkst., rodo BNS ir Statistikos departamento penktadienį surinkti duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio Lietuvoje pirmąjį skiepą gavo iš viso 22,8 tūkst. žmonių. Prieš savaitę šis skaičius siekė 24,7 tūkst. Prieš tai kelias savaites skiepijimo tempai lėtėjo. Bent 70 proc.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 44 118 testų patvirtinti 489 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė keturi anksčiau užsikrėtę asmenys, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 490 naujų užsikrėtimo atvejų ir trijų pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 395 yra nepasiskiepiję ar nebaigę skiepijimosi kurso, o 94 yra pilnai pasiskiepijęs.

Penktadienį Statistikos departamentas skelbia liūdną statistiką – nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, vienas iš jų priklausė 20–29 m. amžiaus grupei. Kaip nurodoma, jaunas vyras nebuvo skiepytas. Atviruose departamento pateikiamuose duomenyse nurodoma, kad rugsėjo 9-ąją miręs vyras buvo Akmenės rajono gyventojas. Taip pat praėjusią parą mirė ir 40–49 m. grupei priklausęs asmuo, jis irgi nebuvo pasiskiepijęs.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 6 446 testus nustatyta 540 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę asmenys, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 395 asmenys nėra pasiskiepijęs, likusieji – baigę vakcinavimo kursą. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 467 naujus COVID-19 atvejus ir taip pat dviejų pacientų mirtį.

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka su Šeimų sąjūdžio reikalavimais atšaukti ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims. Vyriausybės vadovė teigė, kad žmonės turi teisę ne tik nesiskiepyti, bet ir būti neužkrėsti ar gauti visas sveikatos paslaugas, kurios, anot premjerės, dėl blogėjančios pandeminės situacijos gali būti ribojamos. Lietuvos šeimų sąjūdis penktadienį prie Vilniaus arkikatedros rengia mitingą prieš ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims.

Kinta epidemiologinis šalies COVID-19 žemėlapis – juoda spalva praktiškai įsitvirtino Vakarų Lietuvoje, jau apimdama ir Klaipėdos rajono savivaldybę. Mažėja ir „geltonųjų“ savivaldybių – tokių teliko tik keturios.

Kitos alternatyvos nuo pirmadienio įvedamiems griežtiems ribojimams nepasiskiepijusiems ir COVID-19 nepersirgusiems asmenims sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemato. Paklaustas, kaip jaučiasi šiandien, kai tvyro tokios įtampos dėl nuo pirmadienio priimamų ribojimų, ministras teigė, kad kito pasirinkimo suvaldyti pandemijai dabar nėra.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 12 tūkst. 252 žmonės: 4576 iš jų gavo pirmąją, 7676 – antrąją skiepo dozę, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 693 tūkst. 402 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 560 tūkst. 457 asmenys. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 922 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Jauniausias praėjusią parą miręs žmogus priklausė 20-29 metų amžiaus grupei, jis nebuvo skiepytas. Praėjusią parą taip pat mirė keturi 70-79 metų žmonės, kitiems mirusiesiems buvo nuo 40 iki 69 bei nuo 80 iki 99 metų. Visi jie irgi nebuvo paskiepyti. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

Jau netrukus galimybių paso neturintiems šalies gyventojams gauti anksčiau įprastas prekes ir paslaugas bus sunkiau. Nuo rugsėjo 13-osios jiems bus užvertos didelės parduotuvės, taip pat kavinės, barai, grožio salonai, dideli renginiai ir pasilinksminimo vietos. Ribojimų išvengs nuo COVID-19 pilnai pasiskiepiję asmenys, taip pat tie, kurie įgijo imunitetą persirgę koronavirusu arba turintys per pastarąsias 48 val. atliktą neigiamą PGR testą, arba greitąjį antigeno tyrimą.

Nuo rugsėjo 13 d. ruošiami ribojimai galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems žmonėms, tikimasi, padės valdyti pandemiją ir paskatins vakcinaciją. Tačiau jau dabar pasigirsta dvejonių, kiek tai veikia ir kokių dar priemonių reikėtų imtis. Be kita ko, neatmetama, kad blogėjant situacijai gali prireikti ir griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, karantino visiems.

Lietuvoje nuo praeitos savaitės vidurio stebime naujų atvejų šuolį – jų skaičius auga daugumoje Lietuvos savivaldybių. Tarp naujų atvejų toliau daugėja vyresnio amžiaus asmenų ir tai lemia spartų ligoninių užimtumo augimą – tiek stacionaro, tiek reanimacijos lovų apkrova artėja prie ribos, nuo kurios bus atsisakoma dalies planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, rašoma Vyriausybės atsiųstoje duomenų apžvalgoje.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pareiškė, kad koronaviruso atmaina, žinoma kaip miu variantas, gali kelti susirūpinimą, nors kol kas nėra duomenų, rodančių kad jis išstums dominuojančią delta padermę.

Šiemet vasarą išlydėjome ir rudenį pasitikome išaugusiu sergamumu COVID-19, nors paprastai tikimės, kad saule ir maudynėmis pastiprinę imunitetą dar kurį laiką galėsime negalvoti apie ligas. Visgi COVID-19 pandemijos atveju, atrodo, šios taisyklės negalioja. Jau nuo liepos mėnesio matome, kaip COVID-19 atvejų kasdien vis daugėja.