Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, daugiau nei pusšimtį restoranų ir picerijų valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis BNS sakė, kad restoranai jau yra išmokę dirbti su galimybių pasu, todėl tikisi, jog darbas vyks sklandžiai.
„Jau buvo galimybių pasas pavasarį, jis galiojo restoranuose, bet buvo ne visuotinis, mažai kas jį turėjo, mažai kas naudojo. Mes jau esame išsibandę, tokių srautų nebuvo tada, bet viskas vyko sklandžiai. Programa pakankamai gerai veikia, pakankamai viskas aišku“, – sakė G. Balnis.
„Pavasarį galimybių pasas galiojo tik savaitę, ir tada buvo nepatogumas, savaitė praeina, žmogus parodo ir jis jau negalioja, reikia iš naujo išsiimti. Bet dabar per du mėnesius, bus paprasčiau“, – pridūrė jis.
Pasak G. Balnio, galimybių pasus tikrins restoranų ir kavinių darbuotojai prieš aptarnaujant klientus.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė BNS sakė, kad kurį laiką kilo daug neaiškumų dėl visų taisyklių ir apribojimų.
„Tas paaiškinimas, kas galės atvykti į grožio saloną ar kirpyklą, buvo plakinys, mes jį išsigryninome su juristų pagalba. (...) Turėtų pateikti nurodymus, kurie turėtų lengvą vartojimą, bet gauni nurodymus, ir dar turi pasikliauti juristais, kad paaiškintų, kaip gi čia dirbsime“, – BNS sakė J. Mačiulienė.
Pasak jos, grožio specialistai nerimauja, kad neteks dalies klientų, nes ne visi turės galimybių pasus ir ne visi turintys jais norės naudotis.
„Daug pas žmones skaudulių, jie supranta, kad negalės visų klientų aptarnauti, nes yra pasakiusių, kad tikrai neturės galimybių paso, nesitestuos, kai kurie nesiskiepys“, – sakė J. Mačiulienė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė BNS teigė, jog prekybininkai nerimauja dėl eilių, galimų konfliktų, jei žmonės ateis į parduotuves be galimybių paso ar jų turimas dokumentas netiks.
„Labiausiai baiminamasi eilių ir konfliktų, nesusipratimų, kuomet žmonės gali būti pernelyg įsitempę, jautrūs, kai jiems reikės šiek tiek luktelėti, arba tas dokumentas nenusiskanuos sklandžiai, ar netiks, tokių dėl didelio žmonių srauto susidarančių konfliktų“, – sakė R. Vainienė.
Asociacijos vadovė taip pat pažymėjo, jog prekybininkai neturi galimybės pasiremti jau egzistuojančia praktika, nes užsienyje patekimas į maisto prekių parduotuves, anot jos, ribojamas tik Kipre ir kai kuriais atvejais – Prancūzijoje.
„Mes visą laiką žiūrime į kitas šalis geros praktikos pavyzdžių, kaip sklandžiai įgyvendinti, bet dėl galimybių paso prekyboje mes neturime tokių pavyzdžių. Vienintelė šalis, kurioje galimybių pasas taikomas įskaitant ir maisto prekių parduotuves, yra Kipras, taip pat Prancūzijoje, bet tik parduotuvėse, kurios yra virš 20 tūkst. kvadratų, apskrityse, kur epidemiologiniai rodikliai prasti, ir teismas tai sustabdęs, todėl mes neturime į ką atsiremti“, – kalbėjo R. Vainienė.
Prekybininkų atstovė prognozavo, kad nesklandumai dėl galimybių paso patikros su laiku turėtų išnykti, tačiau eilės išliks, o žmonės yra pripratę ateiti į maisto parduotuves apsipirkti greitai.
„Galbūt tie nesklandumai, kai žmonės skirtingai suprato, nesuprato, išnyks, tokie dalykai yra pirmos savaitės-dviejų klausimas, bet eiles mes prognozuojam (ir ateityje), tik neturim pavyzdžių, mes būsim pirmieji, kurie tai darom“, – sakė R. Vainienė.
Prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, jog įsigaliojus naujiems reikalavimams prie įėjimų į parduotuves durų stovės specialias liemenes dėvintys darbuotojai, kurie skenuos galimybių pasų QR kodus ar tikrins kitus dokumentus, prilyginamus galimybių pasui.
„Stengsimės, kad galimybių pasų patikra vyktų kuo sparčiau ir labai tikimės savo klientų supratingumo ir geranoriškumo, jei teks lukterėti eilėje“, – pranešime sakė „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Pasak jos, dokumentus tikrinantys darbuotojai turi teisę paprašyti pirkėjo kartu pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Planuojama, kad piko valandomis prie parduotuvių dirbs po du darbuotojus.
Nuo rugsėjo 13-osios galimybių pasui reikalingų kriterijų neatitinkantys žmonės gali apsipirkti tik parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, ir jų prekybos plotas turės būti mažesnis nei 1,5 tūkst. kv. metrų.
Imuniteto neturintys žmonės taip pat negalės lankytis grožio salonuose, viešojo maitinimo įstaigose, pramogų vietose, renginiuose, išskyrus atvirose erdvėse vykstančius renginius, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 500 žmonių.
Ribojimai nebus taikomi žmonėms, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ir įgiję imunitetą, persirgę koronavirusu, kai tai patvirtinta PGR, antigeno testais arba serologiniu antikūnų tyrimu, turi neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 valandas, ir vaikams iki 16 metų.
