Centro BNS pateiktais pirmadienio ryto duomenimis, iš viso su šiais 42 protrūkiais siejami 126 atvejai, devyni iš dešimties yra pirminiai, t.y. kai užsikrėtė vaikai ar darbuotojai, likusi dalis – šeimų nariai.
Izoliuotas 1021 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, siejamas būtent su šiais protrūkiais. Dar 230 asmenų, vertinama, turėjo mažos rizikos sąlytį.
NVSC teigimu, protrūkiai tiek mokyklose, tiek darželiuose nėra skaitlingi – didžiojoje dalyje jų registruota po 2-3 susijusius atvejus.
Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, jų registruota beveik visose apskrityse, gausiau – Šiaulių, Kauno, Klaipėdos apskrityse.
„Dauguma atvejų ugdymo įstaigose nustatyta tarp vaikų. Tai galima sieti su tuo, jog daugiau nei 80 proc. švietimo darbuotojų jau yra pasiskiepiję. Ir tai yra labai svarbu, kai kalbame apie visų mūsų tikslą, jog vaikai būtų ugdomi klasėse“, – BNS informavo NVSC atstovė Justina Petravičienė.
Pasak jos, aktyvaus skiepijimosi įtaka gerai matoma vertinant gydymo ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų rodiklius – šios įstaigos kurį laiką buvo „išnykusios“ iš protrūkių žemėlapio, o šiuo metu, net ir prastėjant epidemiologinei situacijai, didelių protrūkių, lyginant su situacija prieš metus, taip pat išvengiama.
Ugdymo procesas nuo rugsėjo visose švietimo įstaigose vyksta kontaktiniu būdu, moksleiviams būti pasiskiepijus ar turėti COVID-19 neigiamą testą neprivaloma, tik rekomenduojama.
Sergamumas COVID-19 pastaruoju metu Lietuvoje auga. Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą nustatyti 489 nauji koronaviruso atvejai, mirė 19 žmonių. Bendras dviejų savaičių naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 385,6 atvejo, savaitės teigiamų testų dalis – 6,4 procento.
