Koronavirusas COVID-19

Ukrainoje per pastarąją parą patvirtinti 773 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 18 anksčiau užsikrėtusių žmonių, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 2 693 naujus COVID-19 atvejus ir 45 pacientų mirtį.

Nuo pirmadienio atvykusiems iš Kroatijos bei Slovėnijos ir neturintiems imuniteto nuo COVID-19 teks izoliuotis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad šios šalys paveiktų šalių sąraše iš geltonos pateko į raudoną zoną, todėl iš jų atvykusiems nuo COVID-19 nepaskiepytiems ar šia liga nepersirgusiems asmenims taikoma 10 dienų izoliacija.

Užsienyje gyvenantiems lietuviams kyla klausimų dėl vakcinacijos nuo COVID-19 sistemos. Ką daryti, jei vieną vakcinos dozę gavau užsienyje, o kitą norėčiau gauti Lietuvoje? Kaip abiem šalims įrodyti, kad tikrai esu paskiepytas dviem dozėmis? Bėda ta, kad šiuo metu dar nėra bendros sistemos, kad ir užsienio šalys, ir Lietuva galėtų vienoje vietoje matyti informaciją apie žmogaus vakcinaciją skirtingose šalyse.

Naujai susikūręs sveikatos ekspertus vienijantis Sveikatos teisės institutas (STI) pirmadienį pasidalino savo siūlymais, kaip reikėtų valdyti pandemiją. Institutas siūlo panaikinti galimybių pasą, ekstremaliąją situaciją ir nebeskatinti masinės vakcinacijos. Kiti sveikatos priežiūros specialistai oponuoja STI išsakytoms idėjoms ir sako, kad vienas iš pagrindinių kovos su koronavirusu priemonių yra vakcinacija, be to, STI idėjose trūksta argumentacijos.

Lietuvai gegužę prisijungus prie europinio artumą su užsikrėtusiuoju COVID-19 fiksuojančių programėlių tinklo, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tikisi, kad lietuviškąją „KoronaStopLT“ programėlę žmonės ims naudoti aktyviau. „Europos šalyse prastėjant epidemiologinei situacijai, tikimės, kad programėlės naudotojų, ypač keliautojų, skaičius išaugs“, – BNS informavo NVSC kompiuterių sistemų administratorius Viktoras Bumšteinas.

Didžiausius COVID-19 iššūkius per pastaruosius pandemijos metus aptarusių VUL Santaros klinikų specialistų neaplenkė ir vaikų skiepijimo nuo koronaviruso klausimai. Gydytojai konstatavo, kad nors sunkių ligos formų ar mirties atvejų tarp vaikų yra gerokai mažiau, kuo didesnis jų vakcinavimas būtinas siekiant kolektyvinio imuniteto nuo COVID-19. Medikai visų pirma džiaugėsi, kad sunkių COVID-19 ligos atvejų tarp vaikų yra labai mažas kiekis.

Jau gerą pusmetį Lietuvos gyventojai, politikai ir visuomenininkai kolegų, giminių, ir įvairiausių formatų diskusijų rateliuose sprendžia kone egzistencinį klausimą – skiepytis ar nesiskiepyti nuo kovido, kaip priversti neskiepytus skiepytis ar kaip to skiepo išvengti. Todėl ne veltui Lietuva yra labai susipriešinusi – žmonės vieni kitus įžeidinėja, o internete plinta begalės melagingos informacijos. Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Kasdien pacientų kovą tarp gyvenimo ir mirties matantis gydytojas doc. dr. Tomas Tamošuitis sako prieš gerą pusmetį sunkiai galėjęs įsivaizduoti dabartinę situaciją. Anot jo, dar neseniai ypač medikai laukė COVID-19 vakcinos kaip išgelbėjimo, o dabar prasidėję prieštaravimai skiepams jam atrodo sunkiai paaiškinami. Nors COVID-19 atvejų augimas šalyje kiek stabilizavosi, gydymo įstaigos su nerimu stebi augančius pacientų, dėl koronaviruso patenkančius į ligonines, skaičius.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 2 tūkst. 86 žmonės: 1403 iš jų gavo pirmąją, 683 – antrąją skiepo dozę, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 676 tūkst. 537 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 533 tūkst. 419. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 581 naujas koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 5 žmonės, 2 iš jų – paskiepyti, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė po vieną žmogų, priklausiusį 50–59 m., 60–69 m., 70–79 m., 80–89 m., 90–99 m. grupėms. Mirusieji buvo nevakcinuoti, išskyrus asmenis virš 60 ir virš 70 m. Šalyje per praėjusią parą atlikti 4683 molekuliniai (PGR) ir 4497 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Nors didžioji pasaulio dalis vis dar laukia pirmųjų vakcinos nuo koronaviruso dozių, daugelis turtingesnių šalių planuoja pradėti skiepyti skatinamosiomis dozėmis. Turtingesnės šalys jungiasi prie populiarėjančio skatinamųjų dozių judėjimo.  Iš pradžių tik Izraelis ir Vengrija paskelbė apie planus skiepyti trečiosiomis vakcinos dozėmis šią vasarą, tačiau dabar daugelis didžiausių Europos šalių, taip pat ir JAV, nurodė, kad rudenį siūlys stiprinti apsaugą.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 833 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Du mirusieji buvo vyresni nei 80-ies, taip pat mirė po vieną vyresnį nei nei 50, 60, 70 ir 90 metų žmogų, visi mirusieji buvo nepasiskiepiję. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 309,5 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 5,8 procento.

Kaip elgtis mokykloje patvirtinus koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) atvejį ar nustačius, jog vaikas ar darbuotojas turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju – svarbiausi klausimai, į kuriuos atsakymus būtina pasikartoti tam, kad infekcijos išplitimo rizika mokyklų bendruomenėse būtų kuo mažesnė, rašoma pranešime spaudai.

Per praėjusią savaitę, lyginant su ankstesne, pasiskiepijusių nuo koronaviruso pirmąja doze buvo 17 tūkst. mažiau nei savaite prieš tai, rodo BNS ir Statistikos departamento surinkti duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio pirmąjį skiepą nuo COVID-19 gavo 24,7 tūkst. žmonių arba vidutiniškai 3,5 tūkst. žmonių per dieną. Ankstesnę savaitę šie skaičiai siekė atitinkamai 41,6 tūkst. ir 5,9 tūkst. – šie skaičiai taip pat buvo mažesni nei ankstesnių savaičių. Bent 70 proc.

Iš galinčiųjų pasiskiepyti bent vieną vakcinos dozę nuo koronaviruso Lietuvoje gavo daugiau nei du trečdaliai gyventojų, rodo Statistikos departamento duomenys. Vyresnių nei 12 metų asmenų amžiaus grupėje mažiausiai vieną vakcinos dozę gavo 68,1 proc. gyventojų. Aktyviausiai skiepijosi vyresnio amžiaus žmonės – 65–69 ir 70–74 metų grupėse ši dalis siekia po 78,3 procento. Mažiausias skiepijimosi aktyvumas tarp pačių vyriausių ir jauniausių žmonių.

Kelinta para iš eilės Lietuvoje nustatomų naujų užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiai priartėja prie tūkstančio, kasdien auga į ligonines paguldomų pacientų kiekis. „Juodžiausiu“ pagal epidemiologines zonas išlieka Vakarų regionas. Tiesa, situacija Ignalinos rajone pagerėjo ir jis iškrito iš juodosios D zonos. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pagal naujų atvejų skaičius „lyderiu“ tapo Rietavas – čia tenka 683 naujų atvejų 100 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 819 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 9 žmonės, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 300,6. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 301 tūkst. 167 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 7621 asmenys. Pasveikusiųjų – 282 tūkst.

Šiandien, penktadienį, vilniečiai turės galimybę skiepą nuo COVID-19 gauti atvykę prie „Lidl“ parduotuvės Vilniuje, Naujojoje Vilnioje, adresu Pramonės g. 17A. Prie parduotuvės visų norinčiųjų nuo 16 iki 20 val. lauks Vilniaus miesto savivaldybės skiepų autobusiukas. Norintys gauti skiepą, kviečiami stoti į gyvą eilę, iš anksto registruotis nereikia, užteks tik su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Iš viso pasiskiepyti galės apie 300 norinčiųjų.

Koronaviruso atvejų skaičius kasdien vis daugėja. Taip pat nuo viruso miršta ir žmonės. Vilniuje rugpjūčio pabaigoje mirė vaikinas, kuris sirgo koronavirusu. Panevėžiečiui buvo vos 18 metų. Panevėžio visuomenės sveikatos centro darbuotoja Dovilė Brajinskienė tikina, kad mirties priežastis – ne ši liga. Žinoma tik tiek, kad vaikinas užduso, praneša naujienų portalas panskliautas.lt.

Skandalingais pasisakymais dėl LGBT pagarsėjęs buvęs Pranciškonų gimnazijos kapelionas  kunigas Paulius Vaineikis vėl kursto aistras. Šįkart – dėl vakcinacijos. Savo socialiniuose tinkluose kapelionas ragina priešintis neva valdžios vykdomai beprotybei ir neleisti skiepyti vaikų bei jaunimo, abejoja vakcinų patikimumu. Dar metų pradžioje dėl priešiškumo LGBT bendruomenei skandalą internete sukėlęs P. Vaineikis vėl garsėja savo pasisakymais.

Nors gerokai sparčiau plintanti koronaviruso delta atmaina jau tapo vyraujanti pasaulyje, nerimą kelia atsirandančios naujos viruso atmainos. Ką reikia žinoti apie delta atmainą, dalinasi Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof, habil. dr. Julius Kalibatas.

Nuo COVID-19 revakcinuoti numatoma visą visuomenę, pradedant vyriausiais ir prioritetinių grupių gyventojais, sako sveikatos viceministrė Živilė Simonaitytė. Bet ar to pakaks, kad išvengtume karantino? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su onkoimunologu Mariumi Strioga ir PSO specialiuoju pasiuntiniu Vyteniu Povilu Andriukaičiu.

Nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų Lietuvai prireikė kiek daugiau nei aštuonių mėnesių, tačiau triumfą dėl šio pasiekimo temdo nerimas. Anksčiau vyravusį mokslininkų konsensusą, kad suvaldant pernai prasidėjusią pandemiją pakaks paskiepyti apie 70 proc. gyventojų, sugriovė delta atmaina – greičiau plintantis ir vakcinoms atsparesnis koronaviruso variantas.

Praėjusią parą vakcinavus 9972 žmones, Lietuvoje bendra mažiausiai viena doze paskiepytų pilnamečių gyventojų dalis pasiekė 70,1 procento, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Anksčiau mokslininkai vylėsi, kad pasiekus šią ar panašią ribą, pavyks suvaldyti pandemiją. Tačiau sparčiai plintančios viruso atmainos pakoregavo šias prognozes.

Pokyčiai epidemiologiniame COVID-19 šalies žemėlapyje. Vakarų Lietuvoje iš viso net 5 savivaldybės „nusidažė juodai“ – prie Klaipėdos miesto ir Rietavo, ketvirtadienio duomenimis, prisijungė ir Telšiai, Plungė, Šilalė. Likusios šalies dominuojanti spalva – raudona. Šiuo metu bent pagal naujus užsikrėtimų virusu, tenkančių 100 tūkst.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 807 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė trys vyresni nei 80 metų, du – vyresni 60 metų ir po vieną vyresnį nei 70, 50 ir 40 metų žmogų. Pilnai paskiepyti buvo tris iš jų. Tai – abu vyresni nei 60 metų ir vienas vyresnis nei 80 metų žmogus. Visi likusieji – neskiepyti. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

„Moderna“ ir jos partnerė Japonijoje atšaukia daugiau kaip 1,6 mln. šios JAV vaistų gamintojos skiepų nuo COVID-19 dozių, patvirtinusios, kad į Japoniją išsiųstoje skiepų partijoje, apie kurios užteršimą buvo pranešta praėjusią savaitę, aptikta nerūdijančio plieno dalelių. Už „Moderna“ skiepų pardavimą ir platinimą Japonijoje yra atsakinga „Takeda Pharmaceutical Co.

Visiškai paskiepytais nuo koronaviruso Lietuvoje ir toliau bus laikomi žmonės, gavę dvi arba vieną vakcinos dozę, bet šios taisyklės gali keistis, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. „Kol kas pokyčių šioje srityje nebus. Tikrai galimybių pasai, sertifikatai bus išduodami, pasiskiepijus dviem dozėmis“, – BNS teigė Jurgita Grebenkovienė. Vis dėlto ji pabrėžė, kad besikeičianti epidemiologinė situacija gali pakeisti šią poziciją.

Dominuojančiai tapus delta koronaviruso atmainai specialistai ėmė reikšti nuogąstavimus, kad greičiausiai 70 proc. imunitetą virusui turinčios populiacijos nepakaks ir šie skaičiai turėtų siekti net 90 proc. Apie tokį siekį neseniai pasisakė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto pabrėžiama, kad kol kas pagrindine visuomenės imuniteto „funkcija“ reikėtų laikyti mirčių skaičiaus nuo COVID-19 mažinimą, bet ne plitimo užkardymą.

Ketvirtadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė lankysis Lietuvos pašto skyriuje Vilniaus centre, kur pirmieji išbandys nuo šio ketvirtadienio startuojančią popierinio galimybių paso atsiėmimo paslaugą. Gyventojams atsiveria daugiau galimybių patogiai ir nemokamai atsiimti galimybių pasą – nuo rytojaus tai bus galima padaryti visuose Lietuvos pašto skyriuose, „Sodros“ padaliniuose ir vaistinėse.

Remiantis britų akademiniame žurnale „The Lancet“ paskelbtu tyrimu, koronaviruso delta atmaina beveik padvigubina hospitalizacijos riziką, palyginus su alfa variantu. Tyrime daugiausia dėmesio buvo skirta žmonėms, kurie nebuvo pasiskiepiję.

Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei siūlo pakeitimus nuo rugsėjo 13-osios turintiems įsigalioti ribojimams. Tarp jų – pasiūlymai praplėsti sąrašą vietų, kur galėtų būti aptarnaujami asmenys be galimybių paso.

Naujieji mokslo metai prasidėjo, tačiau jie yra kupini nerimo ir nežinios dėl COVID-19. Ekspertai neslepia, kad būtų naivu tikėtis rudenį nesulaukti naujo atvejų protrūkio, o jo augimui įtakos neišvengiamai turės pasikeitusi žmonių elgsena ir moksleivių grįžimas į ugdymo įstaigas. Tai kas vis tik laukia mūsų šiemet? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ŠMSM kancleriu Juliumi Lukošiumi ir užkrečiamųjų ligų specialistų Sauliumi Čaplinsku.

Jau rugsėjo viduryje ketinama pradėti medicinos sektoriaus darbuotojų, slaugos ir globos įstaigų gyventojų bei vyresnių nei 65 m. grupių asmenų pakartotinį skiepijimą nuo COVID-19. Kaip teigia ministro Arūno Dulkio patarėja, platesnės visuomenės skiepyti trečia vakcinos doze dar nenumatyta. Be to, sustiprinantis skiepas kol kas nebus privaloma sąlyga galimybių pasui gauti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad stebi naują koronaviruso variantą – vadinamąją miu atmainą, pirmąkart aptiktą Kolumbijoje sausį. Miu padermė, mokslininkų vadinama B.1.621, priskirta prie „susidomėjimą keliančių atmainų“, sakoma antradienį paskelbtame PSO savaitiniame biuletenyje dėl pandemijos. „Miu atmaina turi plejadą mutacijų ir tai rodo potencialias savybes išvengti imuninio atsako“, –nurodoma biuletenyje.

COVID-19 atvejų augimas toliau nesiliauja. Trečiadienio Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje fiksuojamos keturios į juodąją D epidemiologinę zoną patekusios savivaldybės – prie Klaipėdos ir Ignalinos rajono prisijungė Birštonas ir Rietavas. Šiuo metu blogiausia situacija išlieka Klaipėdos mieste – čia pasiskiepijusių apimtys siekia vos kiek virš 50 proc., o naujų atvejų rodiklis – 617,9. Ignalinoje šis rodiklis mažesnis (205,3), tačiau teigiamų tyrimų procentų dalis siekia 11,2 proc.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 695 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė trys vyresni nei 70 metų žmonės, ir po vieną vyresnį nei 50, 60 ir 90 metų žmogų. Pilnai paskiepytas buvo vienas iš jų, šiam žmogui buvo daugiau nei 70 metų. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 288,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 5 procentus.

Nuo COVID-19 revakcinuoti numatoma visą visuomenę, pradedant vyriausiais ir prioritetinių grupių gyventojais, sako sveikatos viceministrė Živilė Simonaitytė. „Šiuo metu mes startuosime nuo tų grupių, nuo kurių startavome, kuriems jau yra praėję pusė metų“, – LRT radijui trečiadienį sakė Ž. Simonaitytė. Vėliau, pasak jos, bus pereinama ir prie likusios visuomenės. Ar ji bus skaidoma smulkesnėmis grupėmis, ar revakcinuojama pagal amžiaus grupes, paaiškės vėliau.

Mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose trečiadienį prasideda mokslo metai. Vyriausybės sprendimu, šiemet mokslo metai, nepaisant tvyrančio nerimo dėl COVID-19 plitimo, prasideda kontaktiniu būdu. Premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad pagrindinis siekis yra išlaikyti mokinius klasėse ir auditorijose, „kaip įmanoma ilgiau“, todėl mokymo procesas vyks laikantis tam tikrų ribojimų.

Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui savaitgalį pranešus, kad susirgo COVID-19, nors ir pasiskiepijo dviem vakcinos dozėmis, žmonės suskubo svarstyti, kodėl taip nutiko. Medikai savo ruožtu tokiais atvejais siūlo nesistebėti ir pažymi, kad su laiku imunitetas blėsta. VUL Santaros klinikų antradienį surengtoje konferencijoje nuskambėjus klausimui, kas lėmė, kad meras susirgo ir po pilnos vakcinacijos schemos, klinikų direktorius medicinai doc.

Dar prieš 2 metus mažai kas galėjo pagalvoti, kad netrukus pasaulį užklups pandemija, pasiglemžianti milijonus nekaltų žmonių gyvybių. Nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios šis virusas labai stipriai pasikeitė – išplito jo atmainos, keliančios didžiulį nerimą ir baimę. Mokslininkai, atlikę daugybę tyrimų numato keturis scenarijus, kaip ši pandemija gali klostytis ateityje. Tiesa, didžioji dalis prognozių – gąsdinančios.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologai praėjusią savaitę koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivėje fiksavo nepalankias tendencijas. Lyginant su savaite prieš tai, aktyvių protrūkių išaugo penktadaliu, jų augimas fiksuotas beveik visos srityse. NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, tokie pokyčiai protrūkių kreivėje vertinami kaip rimti pavojaus signalai.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, kad esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo daugelis, tarp jų ir politikai. I. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. O ką apie kalbą gali pasakyti pats I. Vėgėlė? Ko jis siekė sakydamas kalbą apie COVID-19? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Advokatų tarybos pirmininku Ignu Vėgele ir advokatu Gintautu Bartkumi.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį sakė, kad Europos Sąjungoje nuo COVID-19 jau visiškai paskiepyta 70 proc. suaugusiųjų, todėl blokas pasiekė sausį išsikeltą tikslą tiek žmonių paskiepyti iki vasaros pabaigos. „Šiandien pasiekėme svarbią savo vakcinavimo kampanijos ribą. 70 proc. suaugusiųjų ES jau yra paskiepyti“, – sakoma internete paskelbtame U. von der Leyen vaizdo įraše.

Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos 2021 m. rugpjūčio 30 d. pasitarime pateiktos rekomendacijos vakcinuoti nustatytoms grupėms priklausančius asmenis trečiąja (sustiprinančiąja) vakcinos nuo COVID-19 doze. Rekomendacijos pateiktos įvertinus tyrimo rezultatus dviejose (medikų ir slaugos bei globos įstaigų gyventojų) grupėse, kurie parodė sumažėjusį antikūnų kiekį žmonių kraujyje praėjus 6 mėnesiams po vakcinacijos.

Jau daugiau nei pusantrų metų gyvenant su COVID-19 infekcija ir jos keliamais iššūkiais Santaros klinikų medikai atvirai papasakojo, kaip šią pandemiją nuo jos pradžios išgyvena patys sveikatos priežiūros specialistai. Gydytojai taip pat atskleidė, kada visuomenė gali tikėtis revakcinacijos nuo COVID-19. Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu gydytojai kelis kartus akcentavo, kad situacija ligoninėse ir darbo su COVID-19 pacientais specifiką stipriai keičia turimos vakcinos.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos rengia nuotolinę spaudos konferenciją „COVID-19 infekcija: iššūkiai, patirtys ir ateities perspektyva“.   Spaudos konferencijoje skirtingų pandemijos periodų ypatumus, Santaros klinikų inovacijas sprendžiant kilusius iššūkius, naujausius duomenis apžvelgs direktorius medicinai doc. Valdas Pečeliūnas.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 646 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė po du vyresnius nei 60-ies ir 70-ies metų žmones, keturi mirusieji buvo vyresni nei 80-ies. Nė vienas iš jų nebuvo pilnai paskiepytas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 285,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 5 procentus.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį pranešė, kad šalies gyventojų skiepijimas trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze turėtų būti pradėtas artimiausiomis savaitėmis. „Jis turėtų būti pradėtas artimiausiomis savaitėmis“, – LRT radijui sakė ministrė pirmininkė. Pasak jos, trečiąja doze bus skiepijama praėjus pusmečiui po antrosios.