Neseniai susibūręs STI pirmadienį paskelbė deklaraciją, kuria pateikė kitokį požiūrį į pandemiją. Kaip rašoma deklaracijoje, susibūrę ekspertai yra susirūpinę dėl Lietuvoje taikomų kovos su koronavirusu priemonių, dalies jų siūlo atsisakyti.
Su STI išsakytomis idėjomis sutinka ne visi sveikatos priežiūros ekspertai. Nors nesistebima, kad toks darinys atsirado, vis dėlto, pasak ekspertų, norėtųsi matyti ne tik STI pateiktas idėjas, bet išgirsti ir platesnius argumentus.
Gyvename demokratinėje valstybėje, tad grupės gali burtis
Kaip sako Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis, nenuostabu, kad atsirado kitokį požiūrį į pandemiją propaguojančių ekspertų. Gyvename demokratinėje valstybėje, kur kiekvienas yra laisvas turėti savo įsitikinimus, jais dalintis ir burtis į įvairias grupes.
Vis dėlto paklaustas, ką mano apie konkrečius STI pateiktus pasiūlymus, profesorius sako kai kur neįžvelgiantis aiškių argumentų. Pavyzdžiui, STI teigia, kad kai kurios taikomos kovos su koronavirusu priemonės gali nešti didesnę žalą nei naudą. Nors STI skelbia, kad taikomos priemonės gali turėti neigiamų medicininių, ekonominių ir socialinių pasekmių, V. Usonis sako pasigendantis aiškesnių argumentų, kodėl STI pozicija yra būtent tokia.
„Aš nesu nuodugniai susipažinęs su to instituto darbu, bet išgirdus „gali nešti daugiau žalos negu naudos“, iš karto kyla klausimas, kaip tai yra pamatuota, kur yra žala ir kokia ji yra. Bet kokiam teiginiui turi būti argumentai, kodėl“, – tv3.lt sako V. Usonis.
Užkrečiamųjų ligų ekspertas, profesorius Saulius Čaplinskas taip pat įžvelgia, kad poreikis tokiam dariniui kaip STI galėjo būti.
„Pavadinimas tegul lieka pavadinimu, bet pats faktas, kad atsirado toks darinys, susivienijo tokia žmonių grupė, parodo, kad tam yra poreikis. Poreikis turbūt kilo dėl to, kad žmonės, viena vertus, jautėsi neišgirsti, kita vertus, negavo atsakymų į jiems rūpimus klausimus arba turi kitokią nuomonę nei bendra valdžios linija“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.
Vertindamas STI iškeltą idėją, kad tam tikros koronaviruso priemonės ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti daugiau žalos nei naudos, S. Čaplinskas sako, jog priemones iš tiesų reikia vertinti laiko perspektyvoje.
„Reikia atskirti, kur yra tolimieji tikslai, kur yra artimesni, kokie uždaviniai kyla, ką reikia įgyvendinti, kad pasiektume pradžioje artimesnius tikslus, o vėliau tolimesnius. Kad kai kurie dalykai buvo daromi chaotiškai, nepagalvotai ar ne iki galo koordinuotai, kur vieną dieną pasakoma viena, o kitą dieną – kita, pripažįsta dauguma Lietuvos žmonių. Iš to kyla susirūpinimas“, – sako S. Čaplinskas.
Nepritaria idėjai neskiepyti vaikų, nėščių ar žindančių moterų
STI teigia, kad žino apie vakcinų veiksmingumą senyvo amžiaus ar rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, tačiau mediciniškai nepateisina vaikų, nėščių ar žindančių moterų skatinimo vakcinuotis. Pasak STI, dar nėra baigti klinikiniai tyrimai minėtų grupių atžvilgiu.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė teigia, kad nėščių ir maitinančių moterų skiepijimas yra plačios diskusijos reikalaujantis klausimas.
„Jeigu pasižiūrėtume į vakcinų patvirtinimo dokumentus, taip – EVA patvirtintų vakcinų indikaciniuose lapeliuose yra parašyta, kad į klinikinius tyrimus nebuvo įtrauktos nėščios ir maitinančios moterys“, – tv3.lt sako A. Žvirblienė.
Vis dėlto žiūrint iš kitos pusės, daug nėščių ir maitinančių moterų jau yra paskiepyta. Jokių nerimą keliančių poveikių nebuvo užfiksuota.
Medikų pozicija vaikų skiepijimo klausimu taip pat kitokia nei STI. Pasak A. Žvirblienės, vakcinos yra registruotos naudojimui ekstremaliomis sąlygomis skiepyti vaikus nuo 16 m. amžiaus.
„Dabar Amerikos Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino galutinę registraciją žmonių nuo 16 m. amžiaus (vakcinavimui – aut. past.). Jei žiūrėsime formaliai, kol kas vaikų skiepijimui vakcinos yra patvirtintos naudoti ekstremaliomis sąlygomis“, – komentuoja profesorė.
Kad medikai pasisako už vaikų vakcinavimą, teigia ir profesorius V. Usonis.
„Kaip vaikų gydytojas galiu pasakyti, kad pasaulyje daugiau nei 25 valstybių profesinės pediatrų draugijos yra išreiškusios savo nuomonę, kad vaikus skiepyti reikia. Lietuvos pediatrų draugija taip pat tokią nuomonę yra suformulavusi ir artimiausiu metu paskelbs“, – komentuoja V. Usonis.
Įvairios tarptautinės organizacijos, atskirų šalių struktūros aiškiai pasisako už vakcinavimo naudą ir skelbia, kad skiepytis reikia.
„Tai nėra absoliučiai ideali ir vienintelė priemonė, bet geresnių neturime. Siekiant suvaldyti pandemiją, priemonės turi būti taikomos. Jeigu yra kita nuomonė, ji turi būti aiškiai pagrįsta“, – teigia V. Usonis.
Nereikėtų teigti, kad vakcina daro žalą sveikatai
STI taip pat siūlo „sukurti ir įgyvendinti skiepijimu sveikatai padarytos žalos atlyginimo mechanizmą“. Kaip sako V. Usonis, užsienyje praktika šiuo klausimu yra įvairi, tačiau pirmiausia atkreiptinas dėmesys į šio sakinio formuluotę.
„Tai jau suponuoja, kad skiepai yra žalinga ir pavojinga priemonė. Noriu pabrėžti, kad egzistuoja daugiapakopė bet kokių medikamentų, vakcinų saugumo sistema tiek nacionaliniu mastu, tiek ES mastu. Tokia sistema funkcionuoja“, – sako V. Usonis.
Įvairiose valstybėse gausu skirtingų idėjų, tačiau paimti ir pritaikyti kitų valstybių sprendimus mūsų šaliai taip pat būtų neteisinga. Pasak profesoriaus, čia reikalinga diskusija.
V. Usonis aiškina, kad egzistuoja tarptautiniai standartai, kaip nepageidaujamos reakcijos į vakcinas yra vertinamos.
„Yra didžiulis sąvadas apibrėžimų, kuriuos rengia tarptautinė nepriklausomų ekspertų grupė. Ten yra aprašomi keli šimtai būklių nuo paprasčiausių – kas yra karščiavimas, paraudimas, patinimas. Vertinant pagal standartinius dalykus, nepageidaujamų povakcininių reiškinių yra nepalyginamai mažiau negu deklaruojama.
Be abejo, bet kokios iniciatyvos, kad mūsų visuomenė naudotų kiek įmanoma saugesnes medicinos priemones, įskaitant vakcinas, yra sveikintinos. Jeigu iš tikrųjų žalos yra, visiškai diskutuotinas dalykas apie kompensaciją.
Tai žymiai platesnis kausimas, lygiai taip pat kompensacija už bet kokius medikamentus – turėtume lyginti su tuo, kas jau dabar yra. Jau dabar yra įstatymais ir poįstatyminiais dokumentais apibrėžtos žalos, kurias žmonės patyrė sveikatos priežiūros įstaigose, ar tai būtų medikamentai, ar veiksmai. Sistema yra ir dabar, be abejo, kad viskas gali būti tobulinama ir gerinama“, – komentuoja V. Usonis.
Profesoriaus S. Čaplinsko nuomone, logiška norėti, kad už galimas žalas dėl vakcinos būtų atlyginta. Tai padėtų žmonėms jaustis saugiau.
„Bet kokia žala, žala be kaltės ir panašiai, turi būti įvertinta. Natūralu, kad žmogus tada turėtų jaustis saugesnis, suprastų, jog visuomenė ir valstybė juo rūpinasi. Niekas jau seniai netrukdo politikams imtis šio sprendimo ir taip padaryti“, – sako S. Čaplinskas.
Skatinti vakcinuotis reikia
Dar vienas STI keliamas reikalavimas – atšaukti galimybių paso naudojimą ir nebeskirstyti pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių žmonių.
Profesorė A. Žvirblienė sako, kad dėl galimybių paso aišku viena – jis paskatino žmones skiepytis. O kuo daugiau žmonių pasiskiepijo, tuo geriau visai visuomenei.
„Platesnis vakcinos naudojimas, daugiau paskiepytų žmonių vis dėlto prisideda prie pandemijos suvaldymo. Šiuo atveju, manau, kad tai yra pateisinama. Čia yra labai daug dalykų, viskas labai susipainioję su politika. Man sunku komentuoti, galiu remtis moksliniais argumentais. Man aiškiausias dalykas – vakcina yra būdas apsisaugoti nuo sunkios ligos ir mirties. Tai liudija ir Lietuvos duomenys ir visų kitų šalių duomenys“, – komentuoja A. Žvirblienė.
Net jeigu ir yra fiksuojami užsikrėtimo atvejai tarp vakcinuotų žmonių, kaip sako A. Žvirblienė, tai nėra naujiena. Iš vakcinų to ir buvo tikimasi, kad jos apsaugos nuo sunkios ligos formos ar mirties.
„Užsikrėtimo atvejai parodo tam tikras vakcinų ribas, bet iš kitos pusės, hospitalizacijos skaičiai nepalyginamai mažesni tarp vakcinuotų ir nevakcinuotų žmonių. Platesnis vakcinų naudojimas visuomenėje apsaugo sveikatos priežiūros įstaigas nuo perkrovimo. Kai kalbame apie naudą sau ir naudą visuomenei, neturime galvoti vien tik apie naudą sau.
Iš tikrųjų galima sutikti, kad jei žmogus nori persirgti, kodėl jam trukdyti. Bet jis tuo pačiu potencialiai turi riziką, kad pateks į ligoninę, į reanimaciją, užims reanimacines lovas, kurios galbūt yra reikalingos kitiems ligoniams“, – sako A. Žviblienė.
STI teigia, kad spaudimas vakcinuotis ir neskiepytų asmenų supriešinimas yra neetiškas. Pasak profesoriaus S. Čaplinsko, vien tai, kad šia tema vyksta diskusija, yra matomas žmonių pasidalinimas į stovyklas, jau yra negerai.
„Apie skiepus buvo ir ateityje bus daug įvairių diskusijų, spėlionių, mitų ir panašiai“, – teigia S. Čaplinskas.
Profesoriaus nuomone, reikia įsigilinti į priežastis, kodėl tokios diskusijos ar susipriešinimai kyla bei ramiai šviesti žmones skiepų tema.
„Problema kyla iš nežinojimo. Jeigu kyla dvejonių, kad kažkas gali būti ne taip, žmogui kyla noras iš viso atmesti. Jeigu nėra 100 proc. garantijos, kad nekils jokių nepageidaujamų reiškinių, galbūt nusprendžia nesiskiepyti. Nuolat reikia diskutuoti, žmonėms aiškinti ir rodyti, ką sako mokslas.
Šnekėkime atvirai, kadangi tai nebuvo padaryta laiku ir kvalifikuotai, todėl dabar turime tokį didelį žmonių susipriešinimą. Pati retorika, kad žmonės skirstomi į vakserius ir antivakserius, veda į aklavietę“, – sako S. Čaplinskas.
Sejonienė: abejotinas ir pavadinimas, ir kompetencijos, ir idėjos
Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Jurgita Sejonienė sako abejojanti STI. Pirma, keista atrodo tai, kad darinys pasivadino institutu.
„Abejoju, ar tokia organizacija institutu turėtų vadintis. Institutas yra mokslinių tyrimų institutas, kuris atlieka mokslo tiriamuosius darbus ir publikuoja jų rezultatus. Ar šie žmonės instituto formate atliks mokslinius darbus, aš abejoju“, – tv3.lt komentuoja J. Sejonienė.
Antra, parlamentarė abejoja STI vienijančių ekspertų kompetencija. Pasak J. Sejonienės, ekspertus, kurių nuomonės yra klausomasi, Vyriausybė pasirenka pati, pagal jų kompetencijas.
„Noras kažkur išsiveržti ir kažką paekspertuoti, kai niekas to neprašo, man yra ne visai suprantamas. Mane pačios kompetencijos verčia abejoti, ar tie žmonės turi COVID-19 valdymo patirties.
Žinau, kad vienas iš narių yra Andrius Kavaliūnas. Jis yra epidemiologas ir straipsnių COVID-19 valdymo tema yra paskelbęs Švedijoje. Suprantu, kad jis turi kompetencijų, kad atskiri žmonės turi supratimą ir profesinių kompetencijų, darbinės patirties vaistų, vakcinų srityje, bet iš esmės, nesuprantu, kam vadintis ekspertu kažkokioje srityje ir veržtis, nors to niekas neprašo“, – sako J. Sejonienė.
Paklausta, ką mano apie STI pateiktus siūlymus, parlamentarė sako, kad jų pateikti siūlymai neturėtų tapti atspirties tašku valdant pandemiją.
Vienas iš STI siūlymų – atsisakyti galimybių paso.
„Įvairių formatų galimybių pasai, kaip yra Lietuvoje, yra naudojami ir kitų pasaulio šalių, daugelyje ES valstybių. Tai yra valstybių pasirinkimas kaip viena iš priemonių. Vadinčiau ne kaip COVID-19 valdymo priemonė, bet kaip motyvacinė priemonė daugiau. Ypatingai, tokio formato, koks galimybių pasas yra Lietuvoje, kad žmonės būtų motyvuojami skiepytis“, – sako J. Sejonienė.
Pasak parlamentarės, skatinti žmones vakcinuotis yra svarbu. Skiepai šiuo metu, nors ir nėra ideali pandemijos valdymo priemonė, tačiau neabejotinai yra viena iš efektyviausių mokslu grįstų priemonių. Todėl vakcinuotis turėtų ir nėščios, ir maitinančios moterys, ir vaikai.
„Yra paviešintas Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos oficialus raštas, kuris remiasi prieinama mokslo informacija. Tai yra tos srities specialistų organizacijos raštas, kuris tikrai ragina skiepytis nėščiąsias. Tai, visų pirma, mažina komplikuoto nėštumo riziką, antra, nėra duomenų, kad turėtų žalingą poveikį vaisiui“, – teigia J. Sejonienė.
J. Sejonienė pabrėžia, kad šiuo metu yra svarbu kuo greičiau paskiepyti kuo didesnę visuomenės dalį, mat plintančios COVID-19 atmainos kelią grėsmę.
STI pateikė deklaraciją
Portalas tv3.lt primena, kad STI pirmadienį paskelbė deklaraciją dėl koronaviruso valdymo priemonių. Pasak STI, šiuo metu yra nesilaikoma teisinės valstybės principų, žmogaus teisių, o taikomos kovos su virusu priemonės ilgalaikėje perspektyvoje esą neša daugiau žalos nei naudos.
STI rašo, kad pripažįsta vakcinų naudą vyresnio amžiaus ir rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, tačiau masinis vaikų, nėščių ir žindančių moterų vakcinavimo skatinimas esą yra mediciniškai nepateisinamas. Pasak STI ekspertų, dar nėra baigti klinikiniai tyrimai, tad nėra žinomas ir veiksmingumo bei nepageidaujamo poveikio santykis.
STI siūlo atsisakyti ekstremalios situacijos ar karantino teisinio režimo taikymo, gerbti žmogaus teises bei laisves ir atsisakyti nebūtinų suvaržymų, atsisakyti galimybių paso, užtikrinti, kad vakcinos būtų prieinamos visiems, bet niekam nebūtų privalomos, sukurti ir įgyvendinti skiepijimu sveikatai padarytos žalos atlyginimo mechanizmą, užtikrinti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą, pacientų teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą bei garantuoti skaidrumą ekspertų tarybose.
