Pietų Afrikos nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas paskelbė įspėjimą apie „C.1.2 atmainą“, sakydamas, kad ji buvo aptikta visose šalies provincijose, tačiau palyginti nedideliu procentu, rašo theguardian.com.
C.1.2 pirmą kartą buvo aptikta gegužę, sakoma įspėjime, tačiau delta vis dar yra dominuojanti atmaina, plintanti Pietų Afrikoje ir pasaulyje.
Iš anksto išspausdintame nerecenzuotame dokumente, kuriame rašoma apie šį variantą, teigiama, kad C.1.2 „nuo to laiko buvo aptikta daugelyje Pietų Afrikos provincijų ir septyniose kitose Afrikos, Europos, Azijos ir Okeanijos šalyse“.
C.1.2 atmaina atkreipė mokslininkų dėmesį, nes, nepaisant negausaus užsikrėtimų šia atmaina skaičiaus, jos genome yra mutacijų, panašių į tas, kurios pastebimos susirūpinimą keliančiuose variantuose, tokiuose kaip delta. C.1.2 atmainoje taip pat randamos papildomos mutacijos.
Ar Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad ši atmaina kelia susirūpinimą?
Nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas ir toliau stebi C.1.2 dažnį ir tiria, kaip atmaina elgiasi. Testavimai, skirti įvertinti jos turimų mutacijų poveikį užkrečiamumui ir atsparumui vakcinoms, vis dar vyksta. Iki šiol atmaina neatitiko PSO kriterijų, kad galėtų būti laikoma keliančia „susirūpinimą“ arba „susidomėjimą“.
Susirūpinimą keliančios atmainos, tokios kaip delta, yra tos, kurios pasižymi didesniu užkrečiamumu, mirtingumu ar klinikinės ligos pokyčiais ir sumažina visuomenės sveikatos ir socialinių priemonių veiksmingumą.
Susidomėjimą keliantys variantai yra tie, kurie lengvai perduodami keliose žmonių grupėse ir kurie buvo aptikti keliose šalyse, tačiau dar nebūtinai pasirodė esą pavojingesni ar labiau užkrečiami.
Kodėl buvo paskelbtas įspėjimas?
Virusologė ir imunologijos bei infekcinių ligų dėstytoja Sidnėjaus universiteto Centrinėje klinikinėje mokykloje dr. Megan Steain teigė, kad įspėjimas paskelbtas dėl konkrečių C.1.2 mutacijų.
„Joje yra nemažai pagrindinių mutacijų, kurias matome kitose atmainose, kurios tapo dominančiomis ar nerimą keliančiomis, – sakė M. Steain. – Kiekvieną kartą, kai matome, kad atsiranda tos konkrečios mutacijos, norime stebėti variantą, kad pamatytume, ką jis darys. Šios mutacijos gali paveikti tokius dalykus, kaip tai, ar atmaina vengia imuninio atsako, ar yra perduodama greičiau.“
Pasak mokslininkės, praeis šiek tiek laiko, kol mokslininkai atliks laboratorinius tyrimus, kad sužinotų, ar atmaina iš tikrųjų yra pavojinga.
„Nors galime sakyti, kad ji turi keletą pagrindinių mutacijų, dėl kurių kitos atmainos yra labiau užkrečiamos, dažnai pastebime, kad mutacijos veikia sinergijoje kartu, o dėl to virusas gali lengviau prisitaikyti arba susilpnėti, – teigė M. Steain. – Visi šie tyrimai laboratorijoje užtrunka gana ilgai. Reikia daug ką padaryti“.
Ar yra tikimybė, kad ši atmaina išnyks?
Taip. Koronaviruso atmainos atsiranda dažnai, tačiau daugelis jų išnyksta, netapusios rimta problema. Dauguma virusų atmainų yra labai silpnos.
Pagrindiniai mutantai yra tie, kurie išgyvena pokyčius, plinta, ir „perauga“ praeities atmainas, ką mes ir matėme su delta.
„C.1.2 turėtų būti gana gera, gana tinkama ir gana greita, kad šiame etape aplenktų deltą, – sakė M. Steain. – Manau, kad mes vis dar esame tame taške, kur ji gali išnykti, paplitimas yra tikrai mažas.“
„Mes tai matėme su beta atmaina ir kitomis susirūpinimą keliančiomis atmainomis, kai atrodė, kad gali kilti problemų. Jos netgi turėjo sritis, kuriose buvo perduodamos ir išplito gana gerai. Tačiau laikui bėgant jos neišliko ir jas aplenkė kitos susirūpinimą keliančios atmainos, galinčios plisti greičiau. Ir todėl jos tiesiog išnyksta, – pridūrė virusologė. – Taip gali atsitikti ir su C.1.2. atmaina.“
Ką turi omenyje mokslininkai, sakydami „tinkamesnė“ atmaina?
Naudojant delta kaip pavyzdį, tai reiškia, kad ji įgijo tam tikrų mutacijų, leidžiančių greičiau daugintis ir efektyviau patekti į ląsteles.
„Mes tai vadiname „afiniškumu“. Tai gebėjimas pagriebti ir prisijungti prie šeimininko ląstelių receptorių, kurie leidžia viruso dalelėms patekti į ląsteles, – aiškino M. Steain. – Atmainos geriau paruoštos ir pasiruošusios patekti į ląsteles ir pradėti infekciją. Ir tada ji taip pat dauginasi greičiau, todėl per trumpesnį laiką susidaro daugiau viruso dalelių.“
Ar vakcinos bus veiksmingos prieš C.1.2?
„Mes galime daryti spėjimą, pagrįstą kai kuriomis jos mutacijomis, nes atmaina panaši į tai, ką matėme kitose atmainose, tokiose kaip beta, taip pat delta“, – teigė virusologė.
„Mes manome, kad galbūt serumas neutralizuos šią atmainą ne taip gerai, kaip neutralizuoja pradinę. Bet kol mes iš tikrųjų neatliekame eksperimentų, tai yra tik spekuliacija. Turime turėti omenyje, kad kol kas atrodo, jog vakcina tikrai labai gerai veikia, padėdama išvengti sunkios ligos ir hospitalizavimo bei mirčių nuo atmainų. Vakcinos tikrai gerai tam užkerta kelią“, – pridūrė ji.
M. Steain sakė, kad nereikėtų panikuoti.
„Tačiau svarbu stebėti kitas egzituojančias atmainas ir matyti, kaip joms sekasi“, – teigė virusologė.
Pietų Afrikos nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas sakė: „Mes atsargiai vertiname šias išvadas. Kol kas renkame duomenis, kad suprastume šios linijos virusą.“
„Remdamiesi savo supratimu apie šios atmainos mutacijas, įtariame, kad ji gali iš dalies išvengti imuninio atsako, tačiau vakcinos vis tiek užtikrins aukštą apsaugą nuo hospitalizavimo ir mirties“, – teigė institutas.
