Koronavirusas COVID-19

Izraelis sekmadienį suteikė leidimą pradėti skiepyti 5–11 metų vaikus vakcina nuo COVID-19, sukurta bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“. „Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius (...) leido vakcinuoti 5–11 metų vaikus“, – sakoma ministerijos pranešime. Izraelis buvo viena pirmųjų šalių, pernai pradėjusių skiepijimo kampaniją, sudaręs susitarimą su „Pfizer“ dėl milijonų vakcinos dozių įsigijimo mainais į duomenis apie preparato veiksmingumą. Skiepijimo kampanija leido 9 mln.

Nuo šiandien, lapkričio 15 d., viešose uždarose patalpose galima dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Kitaip tariant, visos kitos kaukės, veido dangalai ar skydeliai nėra pripažįstami ir gyventojai su jomis įleidžiami į uždaras patalpas nebus. Operacijų vadovo sprendimu numatyta, kad toks reikalavimas įsigalioja nuo pirmadienio. Taip pat nuo gruodžio 1 d. numatyta, kad visi moksleiviai, įskaitant pradinukus, ir ugdymo įstaigų darbuotojai taip pat privalės dėvėti kaukes.

Šią savaitę sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo Arūno Dulkio sprendimu įsigalioja su COVID-19 pandemijos valdymu susiję pokyčiai. Nuo pirmadienio visiems gyventojams privaloma dėvėti tik medicinines kaukes, o nuo trečiadienio keičiasi izoliacijos ir skiepijimo tvarka. Nuo lapkričio 15 dienos, pirmadienio, įsigaliojo įpareigojimas visiems gyventojams dėvėti ne bet kokias, o tik medicinines kaukes ar respiratorius.

Koronavirusas ir dėl jo sutrikusios medicinos paslaugos jau paveikė Lietuvos žmonių gyvenimo trukmę. Pernai labiausiai – maždaug pusmečiu sumažėjo darbingo amžiaus vyrų vidutinė gyvenimo trukmė, sako Valstybės kontrolė (VK).    „Įdomu tai, kad iš esmės Lietuva turi vieną didžiausių vidutinės gyvenimo trukmės praradimų tarp aukštų pajamų šalių“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.

Austrijoje smarkiai padidėjus sergamumui koronavirusine infekcija, kancleris Alexander'is Schallenbergas sekmadienį paskelbė, jog pirmadienį prasidės visoje šalyje galiosiantis karantinas nepasiskiepijusiesiems nuo COVID-19. Austrijoje jau pasiskiepijo apie 65 proc. iš beveik 9 mln. gyventojų ir šis rodiklis yra mažesnis už Europos Sąjungos (ES) 67 proc. vidurkį. Tuo tarpu per parą nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų skaičiai šią savaitę pasiekė rekordinį lygį. „Padėtis yra rimta.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 14 442 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat užregistruota 46 anksčiau užsikrėtusių žmonių mirtis, sekmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną fiksuoti 14 292 nauji COVID-19 atvejai ir 266 pacientų mirtis. Sekmadienio duomenimis, šalies ligoninėse gydomi 13 573 COVID-19 pacientai, iš kurių 1 159 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 8 558 testus patvirtinti 765 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 28 anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 422 naujus užsikrėtimo atvejus ir 51 paciento mirtį. Dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per parą sumažėjo nuo 1 174,5 iki 1 119,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 525 (68,6 proc.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 4 544 testus nustatyta 561 naujas koronavirusinės infekcijos atvejis, taip pat mirė penki anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 993 naujus COVID-19 atvejus ir 6 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 369 žmonės nėra visiškai pasiskiepiję.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 38 823 nauji COVID-19 atvejai, taip pat mirė 1 219 anksčiau užsikrėtusių žmonių, rodo sekmadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo nustatyti 39 256 nauji COVID-19 atvejai ir mirė 1 241 anksčiau užsikrėtęs žmogus – daugiausiai nuo pandemijos pradžios. Naujų COVID-19 atvejų paros skaičius Rusijoje nuo savaitės vidurio laipsniškai mažėja – antrą kartą nustatyta mažiau nei 39 tūkst.

Ukrainoje per pastarąją parą nustatyti 14 490 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 403 anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 23 572 naujus koronavirusinės infekcijos atvejus bei 695 pacientų mirtį.

Praėjusią parą nustatyti 1433 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 612 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 1 tūkst. 917 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1775 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug penkiasdešimčia daugiau nei prieš parą, 150 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 7,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 5 tūkst.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios iki sekmadienio ryto išaiškinta 252 974 580 užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejų, pranešė Merilande įsikūręs Johnso Hopkinso universitetas. Universiteto duomenimis, su COVID-19 siejamų mirties atvejų skaičius padidėjo iki 5 095 564. Po 20 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje.

Nuo pirmadienio leidžiant dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius, farmacininkė paaiškina, kaip atpažinti, ar kaukė medicininė. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad tik iš pačios kaukės išvaizdos, tikėtina, nepavyks nustatyti, ar kaukė medicininė. Pasikliauti tik spalva taip nereikėtų, medicininės kaukės gali būti įvairių spalvų – tiek įprastos mėlynos, tiek ir, pavyzdžiui, juodos. „Informacija apie kaukę visuomet nurodoma ant pakuotės.

Vienkartinę 100 eurų išmoką kol kas turėtų gauti daugiau nei 50 tūkst. nuo COVID-19 pasiskiepijusių senjorų, rodo BNS pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenys. Nuo rugsėjo 1 dienos bent viena vakcinos doze pasiskiepijo kiek daugiau nei 10 tūkst. 75-erių metų ir vyresnių senjorų, 9,3 tūkst. iš jų jau gavo ir antrą skiepo dozę. Dar 42,5 tūkst. šios amžiaus grupės žmonių gavo stiprinančią dozę. Tai, anot SAM, sudaro maždaug 40 proc.

Nusprendus įvesti prievolę dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius vėl kilo gyventojų pyktis. Vieni skundžiasi, kad juos nuo kaukių beria, kiti – kad dusina. Epidemiologai gi tokį sprendimą sveikina ir prie dabartinės situacijos pateisina ir kaukes pradinukams. Be kita ko, tai pat siūlo, kaip dar galėtų pasitarnauti nebepageidaujamos medžiaginės kaukės. Situacijai dėl COVID-19 negerėjant Vyriausybė imasi griežtinti pandemijos valdymo priemones.

Lietuvoje praėjusią parą patvirtinti 2365 nauji koronaviruso atvejai, nuo viruso sukeltos ligos komplikacijų mirė 15 žmonių, šeštadienį praneša Statistikos departamentas. 14 iš nuo COVID-19 mirusių gyventojų buvo nepasiskiepiję. Vienas nuo COVID-19 miręs žmogus buvo pasiskiepijęs, priklausė 90–99 metų amžiaus grupei. Praėjusią parą 3 tūkst. 148 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 13 tūkst. 974 žmonės.

Šią savaitę gamintojai „BioNTech ir Pfizer“ ir „Moderna“ pristatė į Lietuvą dvi COVID-19 vakcinų siuntas – iš viso 69060 vakcinos dozių. Farmacijos kompanija „BioNTech ir Pfizer“ trečiadienį pristatė 67860 „Comirnaty“ vakcinos dozių, „Moderna“ tą pačią dieną atgabeno 1200 „Spikevax“ vakcinos dozių. Naujos siuntos bus saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms skirstomos anksčiau gamintojų pristatytos vakcinos.

Sveikatos apsaugos ministerija revakcinacijai ruošiasi leisti rinktis ir bendrovės „Moderna“ sukurtą vakciną „Spikevax“. Tai numatyta penktadienį registruotame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymo projekte. „18 metų ir vyresni asmenys gali skiepytis sustiprinančiąja doze naudojant pusę COVID-19 vakcinos „Spikevax“ dozės“, – rašoma dokumente. Šį preparatą bus galima pasirinkti ne anksčiau kaip po 180 dienų, baigus skiepijimą pagal pilną vakcinacijos schemą.

Įpareigojus gyventojus dėvėti tik medicinines veido kaukes arba respiratorius dalis gyventojų sujudo, kad tegu jų tokiu atveju valdžia padalina nemokamai. Teisininkai sutinka, kad to reikalauti prielaidų yra, o savivalda savo ruožtu tikina spręsianti visas problemas ir žmogus be kaukės tikrai neliks.

Nuo pirmadienio, lapkričio 15 d., koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo žalioje zonoje lieka viena valstybė – Malta. Iš geltonos į raudoną zoną perkeliama Italija, Prancūzija, Graikijos salos – Rodas ir Santorinis bei Ispanijos sala Maljorka. Iš žalios zonos į geltoną patenka Prancūzijos sala Majotas ir Ispanijos salos Fuerteventūra, Tenerifė bei Gran Kanarija.  Kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia.

Nuo 2021 m. rugsėjo vidurio einant į kai kurias parduotuves, prekybos centrus, pramogų vietas, viešojo maitinimo įstaigas ir t. t., reikalingas galimybių pasas. Tokia tvarka ir kitais ribojimais siekiama suvaldyti situaciją dėl COVID-19 ligos – mažinti naujų užsikrėtimų skaičių.

Sveikatos apsaugos ministerija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo naujausiomis rekomendacijomis, susijusiomis su koronavirusu.  Ministerija atsakė į tokius klausimus:  - Ką reikia žinoti asmenims, kuriems pasireiškia COVID-19 ligai būdingi simptomai? - Kaip nustatyti sąlyčio riziką? - Ką reikia žinoti asmenims, kuriems diagnozuota COVID-19 liga? - Izoliacija: ką svarbu žinoti? - Ką reikia žinoti asmenims, turėjusiems didelės rizikos sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta CO...

Pirmą kartą Lietuvoje gyventojai turės galimybę nuo COVID-19 pasiskiepyti pašto skyriuje – lapkričio 11, 13, 15, 16 dienomis tai bus galima padaryti Jurbarko pašto skyriuje įrengtame mobiliajame punkte. Skiepytis kviečiami visi norintys – pirmąja vakcina ar stiprinančiąja, rašoma Lietuvos pašto pranešime.  „Pandemija reikalauja išskirtinio susitelkimo bei pagalbos vienas kitam. Jeigu tik yra galimybė palengvinti vakcinacijos prieinamumą gyventojams – esame pasiruošę padėti.

Dviem Kazachstano piliečiams gresia maždaug 4 tūkst. eurų bauda už svetimo galimybių paso naudojimą.  Šie ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti šeštadienį. Du Kazachstano valstybės piliečiai T. T. ir A. K. įkliuvo, kai, norėdami patekti į Mažeikiuose esantį prekybos centrą, pasinaudojo svetimu galimybių pasu, pranešė prokuratūra. Bylos duomenimis, 27 ir 33 metų vyrams įėjus į parduotuvę, apsaugos  darbuotojas paprašė jų parodyti galimybių pasus.

Seimui atmetus prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams, opozicinių „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad šio sprendimo pasekmės bus „labai graudžios“. „Jie (valdantieji – BNS) mobilizavosi, jie net į komandiruotes nesiuntė žmonių, bet pasekmės, kurios bus, bus labai graudžios.

Praėjusią parą nustatyti 2641 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 10 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2705 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 13 tūkst. 969 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1792 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug dvidešimčia daugiau nei prieš parą, 144 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,6 tūkst.

Lietuva pritaria bendroms Europos Sąjungos (ES) valstybių narių deryboms su farmacijos kompanijomis „Merck Sharp & Dohme” ir „Pfizer“, kurios pristatė rinkai vaistinius preparatus, skirtus gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus. Šiuos vaistinius preparatus patvirtinus Europos vaistų agentūroje (EVA) ir juos įtraukus į Sąjungos registrą, preparatai galės būti vartojami ir Lietuvoje, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo penktadienio leido aptarnauti daugiau žmonių. Tai numatyta ketvirtadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendime. „(...) uždarose erdvėse esančiose vaistinėse (...) užtikrinti 15 kv. m. prekybos (paslaugų teikimo) vietos plotą“, – rašoma dokumente.

Apgultis pas šeimos gydytojus nesiliauja – gyventojai atakuoja poliklinikas tiek dėl ūmių peršalimo ligų ar lėtinių bėdų, tiek dėl „atleidimo“ nuo skiepų. Nors pastarieji neretai lieka „nieko nepešę“, šeimos gydytojai pastebi, kad dalis gyventojų nesiskiepija ir dėl socialinių priežasčių – bijo sunegalavus pasiimti nedarbingumą ar tiesiog nemoka užsiregistruoti skiepams.  Greitai pas gydytojus nepatenkantiems ar net sunkiai į registratūrą prisiskambinantiems pacientams stebėtis nereikėtų.

Į komandą susibūrusios penkios institucijos lapkritį ir gruodį tikrins, kaip laikomasi šalyje galiojančių ribojimų dėl koronaviruso, ketvirtadienį pranešė Vyriausybė. Komandą sudaro Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir policija. Pirmoji misija vyks lapkričio 12–17 dienomis.

Dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius uždarose viešose vietose nuo pirmadienio tampa privaloma. Kodėl to reikia? Kodėl reikalingos būtent medicininės kaukės? Kodėl net ir pasiskiepiję nuo COVID-19 turi jas nešioti? Į šiuos klausimus atsakė vaistininkas Rimvydas Blynas.

Policija Seimo nariui Dainiui Kepeniui skyrė baudą dėl kaukės nedėvėjimo teatre, pats politikas sako ją sumokėjęs. „Buvo jam surašytas nurodymas dėl baudos sumokėjimo“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Pasak jos, policija kol kas nemato, ar parlamentaras yra sumokėjęs baudą, nes informaciją apie tai gauna vėliau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze ir sako tai padarysianti gruodžio viduryje arba dar anksčiau. „Man pagal kalendorių laikas būtų gruodžio vidury, bet aš, turbūt kad pasinaudosiu galimybe pasitikrinti antikūnų lygį ir padaryti tai anksčiau, jeigu matysiu, kad tikrai reikėtų tą daryti. Tikrai nedelsiu, tikrai neužtruksiu ilgiau, nei šeši mėnesiai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

COVID-19 aukų skaičiai toliau nemažėja. Pranešama ir apie dar vienos jaunos moters mirtį, kuri priklausė 30–39 m. grupei. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, moters gyvybė užgeso lapkričio 9 d. Šilalės rajono gyventoja pasiskiepijusi nebuvo. Iš viso nuo pandemijos pradžios mirė 40 žmonių, priklausiusių 30–39 m. amžiaus grupei, tik viena mirusioji buvo paskiepyta pilna vakcinacijos schema.

Generalinė prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo, jame įtarimai sukčiavimu ir piktnaudžiavimu pateikti buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui.

Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo jis nepritarė, kad neskiepyti darbuotojai už COVID-19 testus nuo gruodžio turėtų mokėti savo arba darbdavio lėšomis. Atmetus veto priimtos pataisos, kuriomis įtvirtinta prievolė darbuotojams už savo testus susimokėti patiems. Valdantieji ketvirtadienį balsų dauguma atmetė G. Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. 73 Seimo nariai balsavo už, 57 – prieš, 4 susilaikė.

Prieš skiepus nuo koronaviruso nusiteikęs panevėžietis menininkas tik sunkiai susirgęs ir pakliuvęs į ligoninę pakeitė nuomonę. Kasdien mirštančiuosius nuo COVID pamatęs vyras dabar medikus vadina didvyriais ir visus skeptikus ragina skiepytis. Po ligos sustiprėjęs menininkas ruošiasi net atidaryti parodą. Besigydydamas ligoninėje fotomenininkas fiksavo šiurpinančių kovidinio skyriaus realybę pro savo palatos stiklą.

Vyriausybė apsisprendė dėl naujų, griežtesnių koronaviruso valdymo priemonių. Nuo gruodžio mėnesio net pradinukai klasėse privalės dėvėti apsaugines veido kaukes. Dalis pasipiktinę tėvų atšauna, kad jų vaikams nepatogu – esą kaukės varžo kvėpavimą, dusina vaikus. Vyriausybė žeria ir daugiau ribojimų – nesiskiepijantiems trečiąja doze negalios ir galimybių pasas, maža to, jis bus privalomas ir vaikams nuo dvylikos metų – kitu atveju jie nepateks į pramogų vietas, prekybos centrus.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valdantiesiems nėra svarbu pasipriešinti prezidento valiai ir atmesti jo veto dėl mokamo testavimo, Vyriausybei svarbiausia yra, kad žmonės skiepytųsi. Ministrų kabineto vadovės teigimu, testų kompensavimas turi būti panaikintas dėl to, kad vakcinos yra prieinamos visiems, o jų gauti nesutinkantys, turėtų už tokį savo pasirinkimą susimokėti iš savo kišenės.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar atmesti prezidento veto ir įvesti mokamą testavimą skiepytis atsisakantiems darbuotojams. Užsienio reikalų ministras ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad vakcinacija yra vienintelis kelias užbaigti pandemiją, o testavimas nėra skiepų alternatyva. Jis taip pat nemano, kad valdantiesiems atmetus G. Nausėdos veto, tai dar labiau pablogins ir taip jau netobulus valdančiosios koalicijos ir šalies vadovo santykius.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kad nevakcinuoti ar COVID-19 nepersirgę darbuotojai nuo gruodžio patys mokėtų už testus. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad valdantiesiems užteks balsų pasipriešinti prezidento valiai. Jos teigimu, tai yra teisingiausias kelias šiuo metu valdant pandemiją, o valdančiųjų noras atmesti veto nesusiję su asmeniškumais.

Praėjusią parą nustatyti 2639 nauji COVID-19 atvejai, mirė 25 žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2158 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 104 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1770 COVID-19 sergančių žmonių – maždaug septyniomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 135 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 15,1 tūkst.

Nuo kitos savaitės, lapkričio 17 d., keičiama izoliavimosi po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 tvarka. Nuo šiol ir dalis pasiskiepijusių asmenų turės izoliuotis arba atlikti testą. Pažymima, kad nors pasiskiepiję asmenys turi gerokai mažesnę riziką užsikrėsti COVID-19 liga, tačiau tikimybė išlieka, todėl nuo šiol pagal pilną skiepijimo schemą paskiepyti žmonės po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga privalės izoliuotis, kol gaus neigiamą tyrimo atsakymą.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui dėl galimybių paso (GP) galiojimo laiko keitimo. Siūloma, kad po pilnos vakcinacijos jis galiotų 7 mėnesius. Taip pat būtų atsisakyta testavimo greitaisiais antigeno testais. SAM šias priemones įsigalioti siūlo nuo gruodžio 1 d. Tam dar pirmadienį turi galutinai pritarti Vyriausybė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį ministerija ligoninėms davė specialius nurodymus, kaip pasiruoši. Vis dėlto ministras nesutiko detalizuoti, apie kokius nurodymus kalbama. „Nenorėčiau detalizuoti, kokie tie konkretūs nurodymai. Bet, kaip suprantu yra tam tikros informacijos pasklidę ir socialiniuose tinkluose.

Vyriausybė dėl Lietuvoje blogėjančios epidemiologinės situacijos kitą savaitę ketina priimti sprendimą, kuriuo grąžintų privalomą nuotolinį darbą tose darbo vietose. Tiesa, toks sprendimas įsigaliotų tik užpildžius tam tikrą COVID-19 gydymui skirtų lovų skaičių ligoninėse. Tokį sprendimą ministrų kabinetas ketina priimti posėdyje pirmadienį. Siūlymą pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. „Nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius.

Vyriausybė pasitarime nusprendė, kad gyventojai jau nuo lapkričio 15 d. būtų įpareigoti dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Tai galiotų ir visiems moksleiviams ir ugdymo įstaigų darbuotojams, tačiau tokia tvarka įsigaliotų kiek vėliau – nuo gruodžio 1 d.  Nurodoma, kad prievolė visiems dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius Operacijų vadovo (OV) sprendimu būtų numatyta jau nuo kitos savaitės – lapkričio 15 d. Taip pat pritarta OV sprendimu nuo gruodžio 1 d. nustat...

Vyriausybė kitą savaitę galutinai apsispręs, kad moksleiviai galimybių pasą galės gauti nebe nuo 16, o nuo 12 metų, net tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. SAM teigimu, toks sprendimas siūlomas, nes sergamumas vaikų amžiaus grupėse yra didelis, o delta atmaina tarp vaikų plinta greičiau nei ankstesnės atmainos. Tiesa, kaip yra sakęs švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, tai nereiškia, kad galimybių pasas moksleiviams bus privalomas ugdymo įstaigose.

Tarp naujausių siūlymų Vyriausybėje siekiant valdyti pandemiją – ir privalomas nuotolinis darbas. Šiuo metu yra tik pateikta rekomendacija, jei įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu. Be kitų ribojimų galimo griežtinimo, ministrų kabinetas turės apsispręsti ir dėl prievolės dirbti iš namų, jei tą leidžia funkcijos.  Pažymima, kad nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius.