Koronavirusas COVID-19

Praėjusią parą nustatyti 1707 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2718 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 19 tūkst. 217 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1662 COVID-19 sergantis pacientas – maždaug trisdešimčia mažiau nei prieš parą, 147 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,3 tūkst.

Prekybininkų organizuojamus išpardavimų savaitgalius premjerės patarėja vertina skeptiškai. Tačiau Živilė Gudlevičienė nesiūlo jų atšaukti, o ragina prekybininkus užtikrinti, kad nebūtų spūsčių.   „Epidemiologinė situacija dar nėra ta, kad galėtume tokio dydžio, tokio masiškumo tas akcijas  organizuotai“, – penktadienį LRT pareiškė premjerės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais.

Karantino režimas Lietuvoje, Vyriausybės sprendimu, galėtų būti įvedamas pasiekus kritinį – 240 – COVID-19 gydymui skirtų lovų reanimacijoje užpildymą. Vis dėlto šalies ligoninių vadovai, nors nesiryžta prognozuoti, ar šio sezono COVID-19 pikas jau praeityje, sako, kad situacija stabili ir karantino gali pavykti išvengti. Vyriausybė yra nustačiusi du etapus dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių.

Naujienų portalas tv3.lt sulaukė 29 m. Sonatos laiško, kuriame ji dalinasi savo sudėtinga situacija. Laukdama gydytojų verdikto, ar gali skiepytis nuo COVID-19, moteris sako besijaučianti „nei pakarta, nei paleista“, mat kol mina poliklinikų slenksčius, už testavimąsi galimybių pasui turi susimokėti iš savo kišenės. Negana to, nuo gruodžio kas 7–10 dienų ji tą privalės daryti ir norėdama eiti į darbą.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) skelbtas COVID-19 testavimo sistemų ir reagentų pirkimo konkursas gali būti tęsiamas, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos teismas lapkričio 12 dieną atmetė vienos konkurso dalyvių bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics” ieškinį – įmonė ginčijo kai kurias konkurso sąlygas. Teismas panaikino jo paties rugsėjį pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių buvo sustabdytos konkurso procedūros.

Vyriausybė ėmėsi griežtesnių koronaviruso pandemijos valdymo priemonių. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus ir vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Savų pasiūlymų, kaip kovoti su virusu, turi ir opozicija.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 12 708 testus patvirtintas 1 221 naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, taip pat mirė 26 anksčiau užsikrėtę žmonės, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Trečiadienį buvo skelbta apie 1 501 naują užsikrėtimo atvejį ir 79 pacientų mirtį – daugiausiai nuo pandemijos pradžios. Vis dėlto dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per parą sumažėjo nuo 994,4 iki 935 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo iki šiol. Vaistinių atstovai ragina nesiųsti į vaistines vienų vaikų ir jų galimybių pasais pasirūpinti tėvams. Nuo gruodžio 28 d. vaikams nuo 12 m. bus reikalingas galimybių pasas norint patekti į prekybos vietas ar gauti paslaugas, kurioms šiuo metu reikalaujamas galimybių pasas. Šio dokumento nereikės norint patekti į ugdymo ar neformalaus švietimo įstaigas.

Lapkričio 18-ąją minimą Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šią proga Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pasakoja apie tai, kokios ligos gydomos antibiotikais, kokių klaidų reikėtų vengti juos vartojant ir ar COVID-19 ligą galima gydyti šiais medikamentais. Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga kritikuoja Vyriausybės sprendimą įvesti galimybių pasą nuo 12 metų. Politiko teigimu, tai yra nereikalinga priemonė, kuri sukels tik dar daugiau problemų. „Ne tik mano, bet ir mūsų frakcijos pozicija, yra pakankamai kategoriška. Mes manome, kad galimybių pasas nuo 12 metų yra ir netinkama, ir netaikli, ir nereikalinga priemonė.

Praėjusią parą nustatyta 2015 naujų COVID-19 atvejų, mirė 27 žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 22 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2276 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 13 tūkst. 956 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1691 COVID-19 sergantis pacientas – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 148 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 14,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,2 tūkst.

Vyriausybei priėmus naujus ribojimus dėl galimybių paso galiojimo trukmės gyventojai plūstelėjo į vakcinacijos centrus pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze. Kokią vakciną galima rinktis ir ar skubėti pasiankstinti revakcinaciją? Vyriausybė be kitų ribojimų apsisprendė dėl galimybių paso galiojimo laiko trumpinimo, kas reiškia, kad nuo gruodžio 28 d. visi pilnamečiai asmenys, norintys toliau naudotis galimybių pasu, privalės pasiskiepyti sustiprinančia skiepo doze.

Vyriausybė apsisprendė: nuo gruodžio pabaigos galimybių paso reikės ir vaikams nuo dvylikos metų. Ministras aiškina, kad vaikai turės parodyti ir moksleivio pažymėjimą ar kitą dokumentą. Valdžia pažėrė ir kitų naujienų – paankstino vakcinaciją trečiąja – sustiprinančia – doze nuo koronaviruso, tad žmonės supuolė registruotis skiepui, skambučių antplūdžio sulaukė ir Karštosios linijos darbuotojai, ėmė strigti sistemos.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad, jei Lietuvoje reikėtų imtis dar griežtesnių ribojimų COVID-19 pandemijai valdyti, jie pirmiausiai būtų įvedami žmonėms nesiskiepijusiems. „Niekas nėra suinteresuotas karantinu ir manau, kad žmonės taip pat nėra juo suinteresuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniaus „Litexpo“ parodų centre trečiadienį pasiskiepijo sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze. Jai suleistas „Pfizer“ gaminamas skiepas „Comirnaty“. Ministrė pirmininkė praėjusią savaitę teigė, kad pagal skiepų kalendorių, jai sustiprinantis skiepas priklausytų tik gruodžio viduryje, bet ji apsisprendė vakcinaciją pasiankstinti Vyriausybei sutarus dėl tokios galimybės visiems norintiems. „Man jau ir taip apie tris savaites iki pusės metų buvo belikę.

Nuo gruodžio 1 d. serologinį antikūnų testą galimybių pasui gauti bus galima atlikti ne tik po ligos, bet ir po vakcinacijos. Negana to, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina bent vieną testą kompensuoti. Tokius sprendimus Vyriausybės posėdžio metu pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kaip pažymėjo jis, iki šiol serologinį testą galimybių pasui buvo galima tik po ligos.

Vyriausybei priėmus naujus ribojimus dėl galimybių paso sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta galimybės, kad užsitęsus pandemijai reikės ir dar vienos sustiprinamosios skiepo dozės. Kartu jis konstatavo, kad, yra vilties, jog galimai „esame savo problemų kalno viršuje“. Atsakydamas į klausimą, ar antikūnų testo rezultatas galėtų prilygti trečiajai skiepo dozei, A. Dulkys užsiminė, kad, neatmetama galimybė, jog ateityje reikės dar vieno sustiprinančio skiepo.

Vyriausybė galutinai įtvirtino griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones, kurios įsigalios nuo gruodžio. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Nauja galimybių paso tvarka Vyriausybė įtvirtino, kad galimybių pasas nuo gruodžio 28 dienos bus išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.

Trečiadienį paankstinus vakcinaciją trečiąja doze, išaugo norinčiųjų pasiskiepyti nuo COVID-19 skaičius. Karštosios linijos 1808 vadovė Greta Beinaravičiūtė BNS teigė, kad trečiadienio rytą sulaukta daugiau nei dvigubai daugiau skambučių. „Palyginus su pirmadieniu ir antradieniu, tai vakcinacijai yra daugiau nei dvigubai daugiau registracijų. Šiandien yra beveik 3 tūkst. dešimtai valandai užsiregistravusių, o vakar buvo apie 1,1 tūkst.“, – teigė medikė.

Vyriausybė trečiadienį planuoja spręsti dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų, taip pat apriboti paso galiojimą iki septynių mėnesių. „Bus tikslinamas Vyriausybės nutarimas, kad galimybių pasas, noriu pabrėžti, pramogoms, o ne neformaliajam švietimui ir juo labiau ne ugdymui, būtų taikomas ir asmenims nuo 12 metų, o ne nuo 16, kaip šiuo metu“, – antradienį Seime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Antikūnų tyrimas galimybių pasui pratęsti galios ir jį atlikus po vakcinacijos, apie tokius ruošiamus pakeitimus pranešė ministras Arūnas Dulkys. Pasak ministro, yra dažnai klausiama, ką daryti, jei ir po pilno pasiskiepijimo turima pakankamai antikūnų. „Tai šiandien Vyriausybės nutarimo projekte taip pat yra numatyta galimybė, kad būtų galima pasidaryti serologinį tyrimą ne tik persirgus, bet ir tiems, kurie yra pasiskiepiję tam, kad galėtų priimti sprendimą pasitikrinę.

Vyriausybė trečiadienį turi apsispręsti dėl galimybių paso vaikams nuo 12 m. Ministras Arūnas Dulkys ramina, kad jis niekaip neapribos veiklų, kurios yra bent kaip nors susijusios su vaikų ugdymo procesu. „Taip, šis klausimas yra šiandienos darbotvarkėje ir Vyriausybės posėdžio metu bus galutinai apsispręsta“, – žurnalistų paklaustas apie sprendimą ankstinti prievolę turėti galimybių pasą.

Vyriausybė ėmėsi naujų COVID-19 priemonių – sprendžia, kad nuo šiol galimybių pasas galiotų 7 mėnesius ir bus pratęstas tik pakartotinai pasiskiepijus. Be kita ko, jau leista paankstinti revakcinaciją jau nuo 4 mėnesių po paskutinės dozės. Profesorė Aurelija Žvirblienė aiškina, kam vertėtų pasiankstinti revakcinaciją nuo COVID-19 ir ar būtina išsitirti antikūnus.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) ragina neatskleisti informacijos apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas kitiems asmenims. „Lietuvoje duomenis apie sunkias ir nesunkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus, įskaitant vakcinas, rinkti yra įgaliota tik VVKT“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime. Tarnybos teigimu, viešojoje erdvėje atsiranda skatinimų teikti informaciją apie tokias reakcijas kitiems asmenims.

Praėjusią parą nustatytas 2151 naujas COVID-19 atvejis, mirė 19 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2390 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 902 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1747 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 154 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 15,9 tūkst.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ pasirašė susitarimą su tarptautiniu Vaistų patentų biuru (MPP), kuriuo leido kitoms farmacijos kompanijoms gaminti jos sukurtą geriamą vaistą nuo COVID-19 ligos. „Susitarimas pagrįstas esmine „Pfizer“ strategija, kuria siekiama užtikrinti vienodą prieigą prie COVID-19 vakcinų ir vaistų visiems žmonėms, ypač tiems, kurie gyvena skurdžiausiose pasaulio vietovėse“, – teigiama JAV bendrovės pranešime.

Įvertinusi mokslinių tyrimų duomenis ir ekspertų rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino sustiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės skyrimo tvarką. Nuo trečiadienio, lapkričio 17 d., visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama, praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.

Premjerė Ingrida Šimonytė sostinės „Litexpo“ parodų centre trečiadienį skiepysis sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze. Ministrė pirmininkė praėjusią savaitę teigė, kad pagal skiepų kalendorių, jai sustiprinantis skiepas priklausytų tik gruodžio viduryje, bet ji apsisprendė vakcinaciją pasiankstinti Vyriausybei sutarus dėl tokios galimybės visiems norintiems.

Seime pasigirsta siūlymai plėsti 100 eurų už skiepą nuo koronaviruso. Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose šios idėjos vertinimai skirtingi. Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad didelė dalis vyriausios amžiaus grupės gyventojų pasiskiepijo be jokių raginimų ir išmokų, tad turi nuliūdinti tuos, kurie mano, kad 100 eurų padarė proveržį vakcinacijos kampanijoje.

Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl galimybių paso išdavimo ir galiojimų pakeitimų. Ketinama sutrumpinti galimybių paso galiojimo laiką, taip pat apibrėžti, kad jis būtų taikomas ir vaikams nuo 12 metų. Visgi premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad vaikams galimybių paso prireiks tik norint pramogauti, neformaliam ir pagrindiniam ugdyme jis nebus taikomas. Premjerė pristatė sprendimus dėl pandemijos valdymo, kuriuos trečiadienį ketina priimti Vyriausybė.

Nors pasiskiepijus gerokai sumažėja rizika užsikrėsti COVID-19, tačiau praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo pasiskiepijimo, tikimybė užsikrėsti gali išaugti. Siekiant mažinti užsikrėtimų skaičių nuo lapkričio 17 d. izoliacija bus privaloma ir pasiskiepijusiems žmonėms, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju COVID-19. Izoliuotis reikės tol, kol bus gautas neigiamas PGR tyrimo atsakymas, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis tikina, kad viešojoje erdvėje kalbantys sveikatos ekspertai, kurių patarimų klausosi ir Vyriausybė, kelia žmonėms nemažai abejonių ir neskatina jų skiepytis. S. Skvernelio nuomone, vakcinacijos proveržio nesukels ir siūlymas daugiau žmonių skirti 100 eurų išmoką. Buvęs premjeras ragina ieškoti autoritetų, į kurių žodžius įsiklausytų skirtingos visuomenės grupės.

Daliai parlamentarų siūlant praplėsti 100 eurų skyrimo už skiepą nuo koronaviruso, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė idėją vertiną skeptiškai. Jos teigimu, tokią priemonę galima svarstyti kalbant apie trečiąją vakcinos dozę, tačiau norint priimti sprendimą, tam reikia daugiau laiko.

Seimo nariai palaiko 100 eurų už skiepą programą ir siūlo ją plėsti į kitas amžiaus grupes. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertina kolegų užmojus ir teigia, kad diskusija apie galimybę daugiau žmonių skirti išmoka už vakcinaciją – galima. Visgi kokios amžiaus grupės galėtų sulaukti išmokos, anot V. Čmilytės-Nielsen, dar reikia diskutuoti.

Medikų profsąjungos: medikai, globos darbuotojai kontaktines paslaugas gali teikti tik pasiskiepiję Atsižvelgiant į prastą COVID-19 situaciją šalyje, Santaros klinikų profesinių sąjungų atstovai pritaria Sveikatos ministerijos svarstymams tam tikrose srityse leisti dirbti tik paskiepytiems asmenims. Tai ypatingai svarbu sveikatos apsaugos, globos, o taip pat ir kontaktines paslaugas teikiančiuose sektoriuose.

Praėjusią parą nustatyta 1915 naujų COVID-19 atvejų, mirė 23 žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2385 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 9855 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1779 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 155 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,7 tūkst.

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva sušauktą partijų lyderių ir ekspertų pasitarimą dėl COVID–19 pandemijos valdymo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė pakartotinai teikia savo siūlymus, kurie, ministrų kabineto narių nuomone, prisidėtų prie efektyvesnio pandemijos valdymo, rašoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pranešime.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ketina apsispręsti dėl griežtesnių COVID-19 valdymo priemonių. Tarp jų – su galimybių paso išdavimu ir galiojimu susiję pakeitimai. Ketinama apriboti, su kokiais testais bus gaunamas galimybių pasas ir kiek laiko jis galios, tačiau jį galės gauti ir vaikai nuo 12 metų. Parengtame Vyriausybės nutarimo dokumente numatoma, kad galimybių pasas būtų išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.

Parlamentarai konservatorė Jurgita Sėjonienė ir „valstietis“ Aurelijus Veryga palankiai vertina 100 eurų už skiepą nuo COVID-19 kampaniją ir sako matantys galimybes ją tęsti bei plėsti į kitas amžiaus grupes. „Vertinu absoliučiai teigiamai: man atrodo, tai yra svarbu. Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra“, – apie iki šiol akcijos duotą efektą LRT radijui sakė valdančiųjų atstovė J. Sėjonienė. Opozicijos atstovo A. Verygos teigimu, ši priemonė veikė drauge su kitomis ir jos davė efektą.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacija ir kovidinis skyrius: kol vieni skyriuje gulintys ir dūstantys koronavirusu užsikrėtę ligoniai atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo, kiti į vakcinas moja ranka ir sako, kad persirgę turės natūralų imunitetą. Tiesa, jau į reanimaciją papuolę COVID-19 pacientai maldauja gydytojų gelbėti jų gyvybes ir skiepyti čia pat – vietoje.

Būrelis basų mamų ir dešimtys jas palaikančiųjų protestuotojų sostinėje prie Vyriausybės reikalavo atsisakyti planų galimybių pasus įvesti ir vaikams nuo 12-os metų. Susirinkusieji piktinosi, kad valdžia neva bando priversti atžalas skiepyti. Sveikatos apsaugos ministras ragina tėvus pasikliauti mokslu ir nebijoti vakcinacijos, o Prezidentas gelia Vyriausybei, kad ši vis dar nesiima tinkamu priemonių įtinant žmones vakcinuotis.

Nuo lapkričio 15 d. į viešąsias uždaras erdves ar viešąjį transportą galima patekti tik dėvint medicinines kaukes ar respiratorius. Tačiau dalis žmonių tokio reikalavimo neišgirdo, tad ne vienam teko susidurti su prekybos centrų, parduotuvių, įstaigų apsaugos darbuotojais ar kontrolieriais viešąjame transporte. Prie įėjimo į prekybos centrą Kaune retkarčiais net eilės nutįsta.

Po prezidento, premjerės Ingridos Šimonytės, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir ekspertų susitikimo kai kurie parlamentinių partijų lyderiai teigia, kad valdant pandemiją buvo padaryta tam tikrų klaidų. Pasak Ramūno Karbauskio, didžiausia klaida – pažadas apie 130 pandemijos valdymui skirtų žingsnių, o Vilija Blinkevičiūtė pastebi stiprų politikų susiskaldymą ir etikečių klijavimą.

Nepaisant dalies visuomenės nepritarimo, sprendimą dėl galimybių paso vaikams nuo 12 m. įvedimo ketinama priimti trečiadienį, patvirtino ministras Arūnas Dulkys. Tiesa, šios tvarkos įsigaliojimo laikas gali keistis, nei skelbta iš pradžių. Paklaustas, kada bus priimtas sprendimas dėl galimybių paso nuo 12 m. įsigaliojimo, ministras priminė, kad praėjusią savaitę šis klausimas buvo Vyriausybės pasitarimo stadijoje.

Panašu, kad neigiamo Vėlinių efekto išvengti pavyko ir greitai galima pasiekti piką, dabartinę situaciją įvertino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tiesa, jis dar siūlė palaukti, kokia situacija bus vaikams grįžus į mokyklas.  Paklaustas, ar gali būti prieita ta riba, kai dėl lovų užimtumo tektų skelbti karantiną, ministras tvirtino, kad situacija šiuo metu yra stabili. „Kol kas matau pagal skaičius, [kad] situaciją kol kas pilnai valdome.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipiasi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl neatidėliotinų sprendimų valdant pandemiją, rašoma socialdemokratų pranešime. Socialdemokratai aukščiausiems šalies vadovams pateikė dokumentą, kuriame raginama nedelsiant peržiūrėti ir iš esmės keisti pandemijos valdymo strategiją ir taktiką – siūlomi penki vienas kitą papildantys sprendimų paketai.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Tai kelia ažiotažą visuomenėje ir dalis nesiskiepijusių grasina apskritai išeisiantys iš darbo.

Šalies mokyklose ir darželiuose epidemiologai fiksuoja 415 aktyvių protrūkių, juose nustatyta 2060 susirgimo atvejų, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, 90 proc. visų šių atvejų yra pirminiai, t.y. užsikrėtė ugdymo įstaigų vaikai arba darbuotojai, dešimtadalis – šeimų nariai. Dėl šių protrūkių yra arba buvo izoliuoti iš viso 2697 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys.

Po savaitgalio – liūdna naujiena. Tarp COVID-19 aukų vėl pateko jauna, vos per 30 m. amžiaus moteris. Statistikos departamento duomenimis, ji nebuvo pasiskiepijusi pagal pilną vakcinacijos schemą. Atvirieji Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuo COVID-19 mirė 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi Kauno miesto gyventoja. Ji pasiskiepijusi nebuvo.