Paklaustas, ar gali būti prieita ta riba, kai dėl lovų užimtumo tektų skelbti karantiną, ministras tvirtino, kad situacija šiuo metu yra stabili.
„Kol kas matau pagal skaičius, [kad] situaciją kol kas pilnai valdome. Labai noriu pasidžiaugti ir padėkoti Lietuvos žmonėms, nes, panašu, kad tas Vėlinių efektas, dėl kurio išgyvenome ir kuris buvo pakankamai pagrįstas, jis neįvyko. Tai reiškia, kad žmonės ilgojo savaitgalio metu elgėsi sąmoningai, atsakingai ir tai yra didžiulė pagarba.
Tikrai negalėčiau pasakyti, kad situacija jau stabilizavosi, kad jau peržengėme piką, problemų kalno viršūnę, bet labai panašu, kad kažkur ties ja esame ir tikrai yra pirmų požymių, kad situacija gali stabilizuotis. Tačiau dar turime gerą savaitę pasižiūrėti į skaičių dinamiką, nes vaikai vėl grįš į mokyklas, tad žiūrėsime, turėsime ar ne kokių papildomų pasekmių“, – kalbėjo jis.
Scenarijai, kada grįžtų karantininiai ribojimai
Portalas tv3.lt primena, kad numatyta riba, kada situacijai blogėjant prireiktų įvesti karantino priemones.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė Vyriausybės pasitarimo metu pristatė scenarijus, kokie ribojimai būtų taikomi pasiekus atitinkamai 215 ir 240 COVID-19 reanimacijos lovų rodiklį.
Esant 215 lovų rodikliui, siūloma riboti renginius, nustatant maksimalų žiūrovų skaičių arba renginio erdvės užpildymo procentą, riboti prekybos plotą aptarnaujant lankytojus su ir be galimybių paso atitinkamai iki 20 ir iki 30 kv. metrų, taip pat būtų atsisakoma furšetų viešojo maitinimo įstaigose, įpareigojama laikytis vietų tarp stalų, ribojamos pačios sėdimos vietos.
Būtų svarstoma įvesti nuotolinį darbą, viešajame transporte leisti tik sėdimas vietas, riboti neformalų švietimą.
Pasiekus 240 lovų rodiklį, būtų taikomi iš esmės karantino suvaržymai.
„Ribojimai, kuomet pasiekiame visiškai tą raudonąją liniją, kai stabdomos planinės paslaugos – renginių draudimas, ploto ribojimas, naktinių klubų, viešojo maitinimo įstaigų, nebūtinųjų prekių parduotuvių uždarymas, ribojimas, nuotolinis darbas, nuotolinis ugdymas, neformalaus ugdymo, susibūrimų ribojimas – kaip ir karantino režimas“, – teigė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
„Dėl kitų tokių situacijos blogėjimo scenarijų, manau, kad labai svarbu, kad tai būtų vieša, pristatyta, kad būtų aišku, kas yra tos kritinės ribos (...), tada mūsų pasirinkimai bus labai maži. Bet jei tinkamai suveiks reikalavimų laikymasis, prevencija, kontrolė (...), galime turėti optimistiškesnį lūkestį dėl ateities“, – sakė ji.
Per vakar mirė 25 žmonės
Praėjusią parą nustatyti 947 nauji COVID-19 atvejai, mirė 25 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Šalyje praėjusią parą atlikta 4,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė 13 vyresnių nei 80-ies metų žmonių, šeši priklausė 70–79, trys – 90–99, du – 60–69, vienas – 30–39 metų grupei.
Pilnai paskiepyti buvo keturi mirusieji, jie priklausė 80–89 ir 70–79 metų grupėms.
Iš daugiau nei 6,3 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 403. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 12 tūkst. mirčių.
Reanimacijose – 152 pacientai
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1823 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug pusšimčiu daugiau nei prieš parą, 152 iš jų – reanimacijoje.
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 138 žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą.
85 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1524 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, karantinas galėtų būti įvestas COVID-19 pacientų skaičiui reanimacijose pasiekus apie 240.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar sumažėjo ir siekia 1196 atvejus – jis mažėja nuo praėjusio pirmadienio. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mažėja nuo savaitės pradžios ir siekia 13 procentų.
Mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 65,8 proc. gyventojų
Praėjusią parą 297 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyto 974 žmonės.
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,8 mln. žmonių, tik pilnai vakcinuota – 1,6 mln., dar 147 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 561 žmogus.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 65,8 proc. gyventojų. Ši dalis per parą nepaaugo.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek mažiau nei trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyti 68,8 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,57 mln. vakcinos dozių, skiepyti sunaudota beveik 3,5 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2,07 mln. dozių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 444 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga apie 28 tūkst. – maždaug tiek pat, kiek buvo prieš parą.
