Koronavirusas COVID-19

Praėjusią parą patvirtintas 1361 naujas koronaviruso atvejis, nuo COVID-19 mirė 25 asmenys, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 425 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 147 tūkst. 997 asmenys, 67 tūkst. 648 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1950 žmonių.

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad situacija dėl koronaviruso plitimo stabilizuojasi, tačiau mirčių ir sunkių susirgimų skaičius kol kas dar auga. „Turime kol kas panašu stabilizavusią situaciją arba bent jau artėjame prie to“, – LRT radijui pirmadienio rytą sakė L. Ašoklienė.

Kaip nemažą spragą siekiant suvaldyti Covid-19 pandemiją specialistai jau kurį laiką įvardija viruso genomo tyrimų, kurie leistų sekti jo mutavimą, stoką. Kol kas tokie tyrimai atliekami chaotiškai, nes trūksta finansavimo.  Kaip portalui tv3.lt aiškino VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė, būtent tokie nuosekliai vykdomi tyrimai Jungtinėje Karalystėje ir leido aptikti dabar aktyviai aptariamą viruso atmainą. „Ten yra tiriami dideli skaičiai – 10 proc.

Seimo narė, socialdemokratų frakcijos narė Vilija Targamadzė atsidūrė ligoninėje. Jai nustatytas abiejų pusių plaučių uždegimas. Prieš penkias dienas ji sužinojo, kad užsikrėtė koronavirusu. „Labai ačiū už rūpestį ir siūlomą pagalbą. Esu sujaudinta Jūsų gerumu. Man jau yra abiejų pusių plaučių uždegimas. Tariamės su gydytojom dėl tolimesnės eigos“, – savo socialinio tinklo paskyroje dalinosi Seimo narė. Pasak politikės, jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, teikiama deguonis.

Sekmadienio vakarą turėję atsiverti Lietuvos keliai ir toliau liks prižiūrimi pareigūnų. Į posėdį susirinkusi Vyriausybė dar mėnesiui pratęsė judėjimo kontrolę tarp miestų, tik ji šiek tiek keisis. Neapskaitytų mirčių Lietuvoje dar daugiau nei valdžia skelbė iki šiol. Pasirodo, jų – beveik 1200. Tokią informaciją pateikė kone pirmą kartą viešai pakomentuoti situaciją nusprendęs Visuomenės sveikatos centro direktorius Robertas Petraitis.

Šios šventės, panašu, buvo vienos niūriausių Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Dėl nevaldomo koronaviruso, dešimtys tūkstančių lietuvių serga namuose, keletas tūkstančių kovoja dėl gyvybės ligoninėse, kiti dar neužsikrėtę ir priversti užsidaryti namuose. Tačiau jau po pusmečio, suveikus vakcinai, viskas gali apsiversti aukštyn kojom. Kai kurie ekonomistai jau ateinančią vasarą prognozuoja didžiulį atsigavimą, masines keliones, šventes ir pinigų taškynes.

Trečioji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo COVID-19 siunta Lietuvą pasieks pirmadienį. „Vakcina atvyksta rytoj, sausio 4 dieną. Tikslus laikas dar bus tikslinamas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę teigė besitikintis, kad trečiojoje siuntoje bus ne mažiau nei 20 tūkst. vakcinos dozių.

Koronavirusas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kardinaliai pakeitė žmonių gyvenimus. Griežtos karantino taisyklės sujaukė visus įmanomus planus, privertė užsidaryti kai kuriuos verslus, sustabdė ir akademinę bendruomenę. Lietuvoje universitetai persikėlė į kiekvieno studento, dėstytojo namus, o ugdymo procesas vykdomas tik nuotoliniu būdu. Sausio mėnuo – pats darbų įkarštis universitetuose. Dėstytojai paskaitose dėlioja paskutinius akcentus, o studentai ruošiasi egzaminams.

Socialiniuose tinkluose plinta žinutė, kurioje tvirtinama, kad XVI a. prancūzų astrologas Nostradamas nuspėjo koronaviruso pandemiją. Žinutėje dažnai cituojama tariamai Nostradamui priklausanti citata iš jo knygos „Les Propheties“ („Pranašystės“). Šioje tariamoje pranašystėje pateikiama tokia citata: „Bus dvynių metai (2020) kuomet pasirodys karalienė (corona, karūna) kuri ateis iš Rytų (Kinija) ir paskleis marą (virusą) nakties tamsoje, valstybėje ant 7 kalvų (Italija) ir pavers žmones dulkėmi...

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Robertas Petraitis sekmadienį pripažino painiavą ir bandė aiškinti duomenų nesutapimus dėl neapskaičiuotų mirčių. Nepaskaitytų mirčių skaičius – 1171. Pasak jo, daugiausiai tokių mirčių buvo gruodžio mėnesį. Pasak NVSC vadovo, kiekvienas mirties atvejis yra individualus ir kiekvieną mirties atvejį reikia įvertinti atskirai.

Karantinui sugriežtėjus ir ugdymui persikėlus į namus, kyla keblumų praktinių profesijų studentams. Kaip mokytis atlikti masažą, o kaip daryti makiažą nuotoliniu būdu? Tokie klausimai kyla Vilniaus kolegijos studentėms. Praktiką perkėlus į nuotolį, praktinių įgūdžių įgyti beveik neįmanoma, tačiau kolegija sako praktikos keisti neplanuojanti. Portalo tv3.lt redakciją pasiekė sunerimusių Vilniaus kolegijos higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studenčių skundai.

Daugiausia mirčių praėjusią parą registruota Kauno apskrityje, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Kauno apskrityje mirė septyni žmonės. Dar po penkis žmones mirė Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, trys – Telšių, po du – Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse. Dar vienas žmogus mirė Panevėžio apskrityje.  Mirčių neregistruota Vilniaus ir Utenos apskrityse. Praėjusią parą mirę žmonės priklausė 40-99 metų amžiaus grupei.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1239 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 27 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Taip pat praėjusią parą pasveiko 587 sirgusieji. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 146 tūkst. 637 asmenys, 66 tūkst. 782 – tebeserga, 77 tūkst. 362 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1643 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 850 užsikrėtusiųjų.

Sveikatos ekspertų taryba siūlo Vyriausybei ankstinti COVID-19 diagnostiką bei užtikrinti ankstyvą susirgusių asmenų izoliaciją. Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad tam padėtų pokyčiai testavimo metodikoje.

Dėl antrojo karantino „Regitra“ atšaukė apie keturis tūkstančius egzaminų, tačiau vairavimo mokyklos vairuotojus ruošia. Susidaro dviprasmiška situacija. Būsimieji vairuotojai piktinasi uždaryta „Regitra“, o vairavimo mokyklos perspėja: jei taip ir toliau, egzamino „Regitroje“ teks laukti bent kelis mėnesius.

Nors visuomenėje ir žiniasklaidoje daugiausiai kalbama apie politikų bei medikų indėlį užkardant pandemiją, į kovą su COVID-19 virusu yra stoję ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai. Jų darbas svarbus atsekant užsikrėtusiųjų kontaktus, tačiau tuo neapsiriboja. „Labai dažnai centro darbuotojams tenka „sugerti“ blogas žmonių emocijas ir teikti psichologinę pagalbą“, – pasakoja NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė.

Visas pasaulis laukia masinės vakcinacijos nuo Covid-19, nedidelė dalis visuomenės vis dar pasisako prieš tokį būdą suvaldyti pandemiją. Tačiau pasaulio istorijoje tai nėra nauja: 1904-aisiais bandymas paskiepyti Rio de Žaneiro gyventojus nuo raupų baigėsi „vakcinų revoliucija“ ir vos nekainavo tuometiniam šalies prezidentui gyvybės. Tuomet Rio valdžia aktyviai vystė miestą ir siekė, kad jis taptų labiau panašus į Europos didmiesčius, todėl išvarė skurdžius į miesto pakraščius.

Daugiausia mirčių praėjusią parą registruota Šiaulių ir Kauno apskrityse, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šiaulių apskrityje mirė septyni, o Kauno – keturi žmonės. Dar po tris žmones mirė Klaipėdos ir Alytaus apskrityse, po du – Marijampolės, Utenos ir Telšių apskrityse, po vieną – Vilniaus ir Panevėžio apskrityse. Mirčių neregistruota vienintelėje Tauragės apskrityje. Praėjusią parą mirė 25 žmonės, priklausę 60-99 metų amžiaus grupei.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1493 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 25 žmonės, pranešė Statistikos departamentas. Taip pat praėjusią parą pasveiko 225 sirgusieji. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 145 tūkst. 399 asmenys, 66 tūkst. 244 – tebeserga, 76 tūkst. 703 – pasveiko. Ligoninėse šiuo metu gydomi 2406 COVID-19 pacientai, 190 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.

Turtingosios pasaulio valstybės jau pradėjo žmonių vakcinavimą nuo Covid-19 viruso, tačiau likusioji pasaulio dalis, tikėtina, turės kliautis Kinijoje sukurtais vaistais. Net ir pati Kinija gruodį užsisakė 100 mln. dozių iš „BioNTech“ ir „Pfizer“. Turtingosios Vakarų šalys jau rezervavo apie 9 mlrd. iš 12 mlrd. Vakaruose kitais metais planuojamų pagaminti vakcinų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kaip ir buvo pranešta anksčiau, iš gydymo įstaigų gavęs informaciją apie mirties nuo koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejus ir atvejus, kai mirusieji buvo užsikrėtę COVID-19, bet mirė dėl kitų priežasčių, kuri nebuvo pateikta laiku pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką, šiuos duomenis įtraukia į statistiką.

Pirmoji vakcinų siunta pasiekė Lietuvą dar gruodžio 26 d. ir toliau keliauja nauji jos kiekiai. Visgi nors dalis medikų jau džiaugiasi pasiskiepiję pirmąją doze, plačioji visuomenė vakcinos artimiausiais mėnesiais dar negaus. Tai, kaip bus atliekamas skiepijimas, griežtai numatoma Operacijų vadovo sprendimais. Kaip aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, pirmiausia per pirmą ketvirtį planuojama paskiepyti medikus.

Tarp 130 mirčių nuo COVID-19, apie kurias pranešta penktadienį, pateko ir žmonės, kurie mirė anksčiau, tačiau apie kuriuos ligoninės nebuvo pranešusios, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Tos mirtys 130 tikrai ne visos yra vakar paros. Tai vėluojančios mirtys, apie kurias gydymo įstaigos mūsų neinformavo nustatyta tvarka. Jos buvo paprašytos mūsų iniciatyva, kad atsiųstų tą informaciją mums“, – sakė NVSC atstovė Austina Vžesniauskaitė.

Statistikos departamentas skelbia, kad gali būti, kad dalis 2020-12-31 mirčių nuo COVID-19 už ankstesnes dienas pateko į 31 parą. Operatyvūs duomenys bus patikslinti per keletą dienų. Paaiškinama, kad mirčių skaičius nuo COVID-19 kol kas imamas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Tokį skaičių pateikė jų sistemos. Artimiausiu metu Lietuvos statistikos departamentas pereis prie mirčių nuo COVID-19 skelbimo tiesiai iš pirminio šaltinio – e. sveikatos sistemos.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirę žmonės buvo nuo 40 iki 99-erių metų, penktadienio rytą skelbia Statistikos departamentas. Mirė vienas vyresnis nei 40 metų žmogus, dešimt vyresnių nei 50-ies, 14 mirusiųjų buvo vyresni nei 60 metų. Taip pat mirė 38 žmonės, kurie buvo vyresni nei 70 metų. Daugiausiai, 49 mirusieji, buvo per 80 metų, 18 mirusiųjų buvo vyresni nei 90-ies. Daugiausiai, 57 mirtys, registruotos Šiaulių apskrityje, 28 mirtys – Vilniaus, 15 – Kauno.

Praėjusią parą patvirtinta 3322 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 130 asmenų, pranešė Statistikos departamentas. Pranešama, kad praėjusią parą mirė 73 moterys ir 57 vyrai. Visgi, vėliau patikslinta, kad tarp 130 mirčių nuo COVID-19, apie kurias pranešta penktadienį, pateko ir žmonės, kurie mirė anksčiau, tačiau apie kuriuos ligoninės nebuvo pranešusios, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Tos mirtys 130 tikrai ne visos yra vakar paros.

Ketvirtadienį atnaujintame paveiktų šalių sąraše liko Lichtenšteino Kunigaikštystė ir Šveicarijos Konfederacija bei trečiosios šalys, grįžtantiems iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bus taikomi izoliacijos tvarkos pakeitimai.

COVID-19 infekcija pasiglemžė dar vieno, jau 6-ojo mediko gyvybę Lietuvoje. Mirė koronaviruso pacientus gydęs žinomas Jonavos ligoninės anesteziologas reanimatologas. Tuo metu Lietuvoje stringa COVID-19 statistika. Kyla problemų ne tik su mirčių, bet ir naujų infekcijos atvejų skaičiais. Dėl to mokslininkai toliau dalija aršias pastabas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), kuris nesugeba susitvarkyti su duomenimis.

Nuo 2020 metų gruodžio 31 d. 24.00 val. nebepratęsiami keleivinių skrydžių ribojimai iš Jungtinės Karalystės, bet galios griežtesnės saviizoliacijos sąlygos atvykusiems. Atvykstantys į Lietuvą privalės turėti ne vėliau nei prieš 48 valandas gautą neigiamą COVID-19 testo rezultatą arba privalomai atlikti testą Lietuvoje. Nepaisant turimo testo rezultato, visiems asmenims, atvykusiems į Lietuvą iš JK privaloma 10-ies dienų izoliacija.

Viename didžiausių Vokietijos leidinių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ pasirodė straipsnis apie koronaviruso situaciją Lietuvoje. Daugiausiai šalių pasaulyje platinamame laikraštyje vokiečių kalba rašoma, kad pavasarį puikiai su pandemija susitvarkiusi Baltijos šalis rudenį susidūrė su didžiuliais sunkumais.

Kariai pasipiktinę, kad nors jų koronaviruso testai neigiami, sutikti švenčių pas artimuosius jie nebuvo išleisti. Pasak jų, dalis karių buvo išleisti atostogų, nors bendravo su šiuo metu izoliacijoje esančiais šauktiniais. Krašto apsaugos ministerija tikina, kad viskas atlikta pagal nustatytą tvarką ir rekomendacijas. Naujienų portalas tv3.lt gavo kelių Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių ir jų artimųjų laiškus.

Koronavirusu užsikrėtę asmenys epidemiologinę informaciją Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) nuo šiol galės pateikti savarankiškai, užpildę internete patalpintą anketą. Kaip ketvirtadienį pranešė NVSC, žmonės, kurie gaus teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, iš karto specialistams galės pateikti epidemiologinius duomenis apie save, nelaukdami specialistų ar savanorių skambučio. Tam žmogus NVSC interneto svetainėje adresu https://atvejis.nvsc.

Lietuvoje Vyriausybė prieš keletą savaičių sugriežtino karantino sąlygas. Viena tokių – gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąją savivaldybę. Išimtis taikoma tik tais atvejais, jei išvykstantis asmuo kitoje savivaldybėje turi nekilnojamojo turto ar privalo į ją vykti dėl griežtai pateisinamų priežasčių. Vairuotojus prie įvažiavimų stabdo pareigūnai.

Į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pusę skrieja kritikos strėlės. Paaiškėjo, kad centras neapskaitė virš 800 mirčių, o kritikai beda pirštu į NVSC negebėjimą susidoroti su koronavirusu susijusiais duomenimis. Patys centro darbuotojai tikina, kad puolimas prieš įstaigą yra nepagrįstas, o kritika neigiamai veikia darbuotojų emocinę ir psichinę sveikatą.

Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė perimantis COVID-19 duomenų apdorojimą ir skelbimą, nuo šiol minėta informacija bus teikiama iš vieno šaltinio. „Statistikos departamentas perėmė pandemijos duomenų apdorojimo, analizavimo, interpretavimo ir skelbimo procesus. Tuo siekiama, kad visuomenė gautų kuo tikslesnę informaciją.

Medikų poilsiui valstybė dar metų viduryje skyrė dešimt milijonų eurų. Planuota, kad pavojingomis sąlygomis dirbantys medikai galėtų pailsėti, taip pat būtų paskatintas verslas. Projekto pabaigoje nespėjusiems pailsėti medikams agentūros pasiūlė vietoj poilsio duoti maisto davinius.

Dar pirmajam karantinui prasidėjus, didelė dalis žmonių ėmė jaudintis, kad liks be pajamų šaltinio. Buvo uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, suvaržomos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės ir kiti verslai. Tyrėjai sako, kad gyventojų baimės išsipildė – pandemija ir jos suvaldymo priemonės šalies nedarbo lygį pakėlė į ilgai nematytas aukštumas. Koronaviruso pandemijai prasidėjus, imta spėlioti, ar virusas neturės neigiamos įtakos gyventojų nedarbo lygiui šalyje.

Dėl sutrikimų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenų priėmimo sistemoje dviejų dienų susirgimų COVID-19 statistika buvo sujungta į vieną, sako centro atstovė Austina Vžesniauskaitė. Kiek anksčiau ketvirtadienį centro atstovė tikino, kad duomenų neatitikimų būta dėl sutrikimų e.sveikatos sistemoje, tačiau Registrų centrui paneigus informaciją apie sutrikimus e.sveikatoje, centro atstovė vėliau BNS pripažino suklydusi.

Vyriausybei nepratęsus draudimo skraidinti iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą, pirmąją Naujųjų metų dieną suplanuoti septyni skrydžiai tarp abiejų šalių, BNS informavo Lietuvos oro uostai. Vilniaus oro uoste sausio 1-ąją turėtų įvykti keturi skrydžiai: į Londoną skraidins LOT, „Air Baltic“ ir „WizzAir“, bei Lidsą, į kurį skraidins „Ryanair“.  Kauno oro uoste suplanuoti trys „Ryanair“ skrydžiai: į Londono Stanstedo ir Lutono oro uostus bei Bristolį.

COVID-19 šiuo metu serga 862 pedagogai, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Dar 1028 pedagogai yra saviizoliacijoje. Ministerijos duomenimis, tai sudaro 4,2 proc. nuo visų pedagogų, dirbančių ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokyklose. Ministerija neigia pasirodžiusią informaciją, esą dauguma pedagogų Lietuvoje jau persirgo COVID-19. Pasak ministerijos, tokių apibendrintų duomenų šiuo metu nėra.

Jau pirmąją komendanto valandos įvedimo dieną Latvijoje gyventojai puolė į parduotuves, skelbiama „Mixnews“. Rygoje liudininkai fiksavo, kaip prie parduotuvių nusitiesia ilgos norinčiųjų patekti į vidų eilės. Pažymima, kad parduotuvių apgultis buvo pastebima ne tik artėjant vakarui ir komendanto valandai, tačiau ir visos dienos metu.

Kinijos sveikatos apsaugos pareigūnai išaiškino pirmą šalyje užsikrėtimo „britiškos“ atmainos koronavirusu atvejį, ketvirtadienį pranešė Vakarų žiniasklaida, remdamasi Kinijos ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis. Pirmasis šios atmainos virusu užsikrėtęs pacientas Kinijoje yra 23 metų moteris iš Šanchajaus, gruodžio 14 dieną sugrįžusi iš Didžiosios Britanijos. Atvykusi ji buvo hospitalizuota dėl nesunkių COVID-19 simptomų.

Nauji koronaviruso atvejai registruoti senelių namuose, audinių ūkyje, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). 36 koronavirusinės infekcijos atvejai registruoti Kėdainių rajone veikiančiuose Senelių globos namuose „Smiltelė“, užsikrėtė gyventojai. Iš viso su protrūkiu šiuo metu siejami 44 COVID-19 atvejai.  15 infekcijos atvejų siejama su Pakruojo rajone veikiančiais Linkuvos socialinės globos namais, čia taip pat užsikrėtė gyventojai.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui valdant koronaviruso pandemiją, centro darbuotojai kreipėsi į šalies valdžią ir visuomenę išreikšdami susirūpinimą dėl nepagrįstos kritikos centrui.

Trečiadienio popietę prie didžiųjų Kauno prekybos centrų nusidriekė žmonių eilės. Nors sklinda raginimai Naujųjų nešvęsti, kauniečiai skuba apsirūpinti ne tik maisto produktais, prekiaujantys pirotechnikos gaminiais taip pat sulaukė anšlago. Trečiadienį portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai įamžino ne vieną gyvą eilę prie didžiųjų maisto prekių parduotuvių.

„AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto kuriama vakcina nuo COVID-19, kurią trečiadienį patvirtino Jungtinė Karalystė, Europos Sąjungoje kitą mėnesį tikriausiai nebus patvirtinta, nurodė Europos vaistų agentūra (EVA). Vakcinų tvirtinimą bloke prižiūrinti EVA gruodžio 21 dieną leido naudoti „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną nuo COVID-19. Sausio 6 dieną agentūra turėtų priimti sprendimą dėl „Moderna“ vakcinos.

Įvertinti, ar griežti karantino ribojimai per šventes davė rezultatų bus galima kitą savaitę, o šiuo metu galiojančias priemones prezidentas Gitanas Nausėda laiko adekvačiomis, sako jo patarėjas. „Šiuo metu, žvelgiant į keletos dienų situaciją, sudėtinga sakyti, ar situacija gerėja, ar ji prastėja po tų griežtesnių ribojimų, kurie buvo įvesti prieš Kalėdas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Per praėjusią parą nustatyta 2360 naujų COVID-19 atvejų, mirė 36 sirgusieji, ketvirtadienį praneš Statistikos departamentas. COVID-19 iš viso užsikrėtė 140 tūkst. 579 žmonių, mirė 1458 užsikrėtusieji, dar 749 sirgusieji mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 pasveiko 71 028 sirgusieji, 67 344 – tebeserga.

Kinijos farmacijos priežiūros tarnybos ketvirtadienį pranešė suteikusios sąlyginį leidimą platinti vakciną nuo koronaviruso, sukurtą valstybinės įmonės „Sinopharm“. Ši inaktyvuoto viruso pagrindu sukurta vakcina, suleidžiama dviem dozėmis, yra pirmoji, kurią leista plačiai vartoti Kinijoje. Leidimas buvo suteiktas šaliai siekiant paskiepyti 50 mln. žmonių prieš kinų Naujųjų metų pagal mėnulio kalendorių sutiktuves vasarį.