Kaip portalui tv3.lt aiškino VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė, būtent tokie nuosekliai vykdomi tyrimai Jungtinėje Karalystėje ir leido aptikti dabar aktyviai aptariamą viruso atmainą.
„Ten yra tiriami dideli skaičiai – 10 proc. visų mėginių atiduodama sekoskaitai. Ir būtent dėl tokios sistemos ta atmaina ir buvo pastebėta.
Gali būti, kad Lietuvoje ir dar kažkokie variantai atsiras, bet tiesiog nežinosime to. Mes nežinome viruso evoliucijos kelių, tie procesai vyksta visiškai atsitiktinai. Ir tik stebint genomą pokyčius galima užfiksuoti“, – sakė ji.
Tiria tik fragmentiškai
Profesorė vylėsi, kad ši dabartinė situacija paskatins pokyčius ir tokia sistema valstybės mastu pradės veikti ir pas mus.
„Mes, mokslininkai, seniai apie tai kalbame ir matome, kad buvome teisūs, reikėjo tokią sistemą įdiegti. Dabar tie viruso genomo sekoskaitos (sekvenavimo) tyrimai atliekami tik mokslininkų iniciatyva. Ir jie gana fragmentiški: pavyzdžiui, mes labiau tiriame Vilniaus regiono mėginius, LSMU mokslininkai tiria mėginius tų pacientų, kurie gydomi Kauno regione. O turėtų būti tiriami visų Lietuvos regionų mėginiai“, – aiškino A. Žvirblienė.
Negana to, pabrėžė ji, ir pati procedūra turėtų būti paprastesnė:
„Dabar yra taip, kad norint atlikti sekoskaitą reikia turėti bioetikos komiteto leidimą. Taigi negalima tiesiog šiaip sau paimti mėginius ir juos atiduoti sekoskaitai, tai turi atitikti tam tikrus bioetikos reikalavimus. Tai nėra taip paprasta, be to, tai yra brangus ir sudėtingas tyrimas, ne koks PGR tyrimas, o finansavimo tam neskiriama.“
Atsilieka nuo pasaulio
„Kai turime tokią modernią laboratoriją, investuoti milžiniški pinigai, bet atsiliekant nuo viso pasaulio neatlikdami tokių tyrimų“, – dabartine situacija stebėjosi virusologas, prof. Saulius Čaplinskas.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad tai atitinkamai trukdo metodiškai valdyti visą laboratorijų tinklą, nėra aiškių metodologinių rekomendacijų, kokius testus naudoti.
Anot profesoriaus, jei Lietuvoje jau plistų ši atmaina, klausimas, kiek tikslios tada bus ir analitikų prognozės dėl viruso valdymo.
Kol kas atmainos nerado
Kol kas mokslininkai teigiantys, kad mažai šansų, jog ši nauja viruso atmaina nebūtų pasiekusi Lietuvos. Visgi tai patvirtinančių tyrimų dar nėra.
Štai LSMU mokslininkai parnešė, kad ištyrus 60 SARS-CoV-2 mėginių, surinktų lapkričio-gruodžio mėnesiais Lietuvoje, iš kurių daugiausiai – visiškai nauji mėginiai, iš pacientų paimti dar gruodžio 23 dieną, naujosios Britanijoje nustatytos atmainos nenustatyta.
Tačiau pabrėžiama, kad siekiant aptikti šią viruso liniją mėginius reikėtų atrinkti pagal specifinius PGR žymenis arba tiriant atvykusius iš Junginės Karalystės. Kol kas mokslininkai šio viruso tipo tikslingai neieškojo.
„Šiandien jau esame ištyrę per 200 koronaviruso genomų. Įvertinti virusų variantai, išplitę Lietuvoje pavasarį, rudenį ir esantys dabar. Tai – plačiausios apimties tokio tipo tyrimas Baltijos šalyse. Paskutinio tyrimo rezultatais artimiausiu metu pasidalinsime tarptautinėje duomenų bazėje GISAID“, – pastebėjo LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė.
Tyrėjai pastebėjo, kad Lietuvoje dominuoja koronaviruso tipas, kuris dar vasaros pradžioje pastebėtas Ispanijoje ir išplito po visą Europą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai britiškos koronaviruso mutacijos pradėjo ieškoti savo iniciatyva. Finansavimo tyrėjams užtenka tik iki šių metų pabaigos.
Santaros klinikos taip pat pranešė, kad pagal tam tikrus laboratorinius požymius įstaigos specialistai atrinko septynis viruso mėginius genomo sekoskaitos tyrimams. Tyrimų rezultatų tikimasi po maždaug dviejų savaičių.
Kada bus sprendimai?
Kaip neseniai po Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos nariais yra pažymėjęs jo patarėjas Simonas Krėpšta, taryba tik pakartojo savo rekomendaciją, kuri buvo pateikta dar lapkričio viduryje
„Ji nurodo, kad siekiant apsisaugoti ar bent geriau suprasti tokias situacijas, kai vyksta viruso mutacija, būtina nuolatos Lietuvoje atlikti taip vadinamus viruso genomo sekvenacijos tyrimus tam, kad žinotume kokio tipo mutacijos ir kaip plačiai Lietuvoje išplitusios.
Tam, be abejo, reikia centrinių spendimų, finansavimo ir programos, kuris atliktų keletą šimtų genomo tyrimų nuolatos, kiekvieną savaitę“, – kalbėjo jis.
Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu kol kas teigė pati laukianti rekomendacijų.
„Klausimą dėl COVID-19 sekoskaitinių tyrimų, galimybių ir tikslingumo juos atlikti Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerija perdavė Sveikatos ekspertų tarybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šiuo metu yra laukiama tarybos rekomendacijų. Atsižvelgiant į rekomendacijas bus sprendžiama ir dėl finansavimo“, – atsakė ministerija.
