Koronavirusas COVID-19

Praėjusią parą patvirtinti 2331 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 30 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Taip pat per praėjusią parą registruota 10 Covid-19 mirčių, kurių faktinė data yra ankstesnė. Praėjusią parą pasveiko 2136 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 154 tūkst. 550 asmenys, 86 tūkst. 109 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 2076 žmonės.

Generalinė prokuratūra siekia iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų už greituosius COVID-19 testus. Prokuratūra teigia, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi teisinio pagrindo pakeisti savo pirmtako Aurelijaus Verygos sprendimo dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo Sauliaus Čaplinsko atleidimo iš pareigų. Ministro patarėja Aistė Šuksta BNS teigė, kad A. Dulkys susipažinęs su komisijos, kuri vertino S. Čaplinsko darbą, išvadomis ir neabejoja jų patikimumu. „Šiuo metu situacija nepasikeitusi nuo to, kokia ji buvo prieš tai.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje paragino Europos šalis pasirengti dar vienam galimam viruso protrūkiui dėl naujų koronaviruso atmainų.  „Nors naujų susirgimų Lietuvoje šiuo metu mažėja, naujų ir greitai plintančių SARS-CoV-2 atmainų sukeltas susirgimų šuolis Jungtinėje Karalystėje, Pietų Afrikos Respublikoje ir tikėtina Airijoje skubina visas Europos šalis savo sveikatos sistemas bei visuomenę parengti dar vienam galimam viruso protrūkiui.

Europa patvirtino amerikiečių kompanijos „Moderna“ vakciną. Nors Lietuvai atiteks kone pusę milijono vakcinos dozių, džiūgauti anksti, mat pirmieji vakcinos kiekiai, kurie pasieks Lietuvą, bus tik simboliai ir gerokai mažesni už „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos partijas. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama didinti vakcinavimo mastą ir tempą, aiškinasi, ar Lietuva gali savarankiškai pasitvirtinti vakciną ir ją naudoti nelaukiant Europos Komisijos sprendimo.

Europos Komisija trečiadienį suteikė sąlyginį leidimą platinti Europos Sąjungoje vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, sukurtą JAV bendrovės „Moderna“, pranešė EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Šis leidimas buvo suteiktas atsižvelgus į anksčiau trečiadienį Europos vaistų agentūros (EVA) paskelbtą rekomendaciją. Sprendimas buvo priimtas didėjant sergamumui COVID-19 daugelyje ES šalių ir skambant kritikai dėl lėto vakcinavimo tempo apie 450 mln. gyventojų turinčiame bloke.

Šiandien Kauno klinikose paskiepyti pirmieji pacientai pagal sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytus prioritetus. Vieni pirmųjų paskiepyti Nefrologijos skyriaus pacientai, kuriems dėl sutrikusios inkstų funkcijos atliekamos hemodializės, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.  Pirmoji COVID-19 vakcina paskiepyta Kauno klinikų pacientė Gražina sako, kad išgirdusi apie pasiskiepijimo galimybę – nudžiugo.

Vieno karščiausių COVID-19 taškų – LSMU Kauno ligoninės – atstovas Saulius Tvirbutas pasakoja, kad nors pacientų po Naujųjų sutikimo savaitgalio buvo plūstelėję, situaciją pavyksta išlaikyti stabilizuotą. Visgi, to teigimu, tiek lovų skaičiavimas, tiek įvairios statistikos interpretacijos neatrodo tokios prasmingos, kai regi dėl savo gyvybės kovojančius pacientus.

Šiandien įvykusiame vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės nuotoliniame susitikime su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla aptartas šių metų sausio mėnesio judėjimo ribojimų priemonių įgyvendinimo planas.  „Paskutiniai trys savaitgaliai vykdant asmenų judėjimo kontrolę buvo gera patirtis.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti gyventojus, dažnas susidomėjo galimybe skiepą gauti privačiai. Nors kol kas skiepų nuo COVID-19 galima gauti tik iš valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, žmonės atakuoja ir privačias klinikas. Šios jau žvalgosi specialių šaldytuvų vakcinoms, tikisi greitu metu gauti ir pačių vakcinų. Skiepijimas nuo COVID-19, regis, visai netrukus įgaus pagreitį.

Mirė Anykščių rajono ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus Troškūnų filialo slaugytoja. Moteriai ėjo 61-ieji metai. Prieš kurį laiką medikei buvo diagnozuotas susirgimas Covid-19. Ji gydėsi namuose. Preliminariais duomenimis, medikės gyvybė užgeso staigiai - artimieji ją rado susmukusią krėsle. Moteris turėjo ir gretutinių susirgimų.

Lietuva ir dar 12 Europos Sąjungos šalių trečiadienį paragino Briuselį padėti Rytų kaimynėms apsirūpinti skiepais nuo koronaviruso. Europos Komisijai adresuotą laišką Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė kartu su kolegomis iš Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos Suomijos, Švedijos ir Vengrijos. Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad laišką inicijavo ji.

Žinios apie mirštančius šalies gydytojus priartėjo ir prie Biržų. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį užgeso koronavirusu užsikrėtusios biržietės gydytojos odontologės gyvybė, praneša Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“. Tą pačią naktį mirtis ištiko ir Pasvalio ligoninės covidiniame skyriuje dirbusį gydytoją. Iki koronaviruso pandemijos jis vadovavo ligoninės Pediatrijos skyriui, kurio vietoje šiuo metu buvo įkurtas skyrius sergantiems COVID-19 liga.

Koronavirusu šiuo metu serga 131 įkalinimo įstaigų pareigūnas ir darbuotojas bei 116 kalinių, rodo trečiadienį paskelbti pirminiai Kalėjimų departamento duomenys.

Arkivyskupas Gintaras Grušas trečiadienį pranešė, kad nuo koronaviruso mirė du kunigai. Iš viso, jo žiniomis, Vilniaus arkivyskupijoje koronavirusu sirgo 20 kunigų, o kai kurie jų – sunkiai. Arkivyskupas spaudos konferencijoje kalbėjo, kaip koronaviruso pandemija paveikė bažnyčią. Jis teigė, kad apie Vilniaus arkivyskupiją jis galėtų pasakyti tikslius skaičius, kaip koronavirusas kirto šiai vyskupijai. „Pas mus turėjome 20 kunigų, kurie yra persirgę.

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų sąrašas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pastabas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Dar antradienį paskelbę apie tai, kad bus vėl atveriamos bažnyčios durys, Lietuvos vyskupai netruko būti sukritikuoti. Po visuomenės ir valdžios skatinimų persigalvoti, nuspręsta mišių vis dėlto neatnaujinti. Dar antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo pirmadienio, sausio 11-osios, bažnyčiose vėl vyks mišios. Vyskupų sprendimas atnaujinti pamaldas netruko būti sukritikuotas – piktinosi visuomenė, politikai, sveikatos priežiūros specialistai.

Gruodžio mėnesį dar prieš pat sėsdamasis į sveikatos apsaugos ministro kėdę Arūnas Dulkys teigė turintis paruošęs 130 punktų COVID-19 pandemijos valdymo planą, kurį pateikti visuomenei bus pirmųjų Vyriausybės darbo dienų uždavinys. Nors plano iki šiol nematyti, ministras žada jį skelbti dalimis. Bet ar kovos su pandemija planas suveiks? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Seimo nariais Antanu Matulu ir Remigijumi Žemaitaičiu.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl antroji, dar prieš savaitę Lietuvą pasiekusi vakcina nuo COVID-19 iki šiol nėra naudojama skiepijimui. Dabartinis ministras Arūnas Dulkys patarė nesijaudinti ir žada, kad vakcinos sveikatos priežiūros įstaigas pasieks jau netrukus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga neslepia nuostabos dėl antros Lietuvą pasiekusios vakcinos siuntos.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį nurodė rekomenduojanti suteikti leidimą Bendrijoje platinti JAV bendrovės „Moderna“ sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso. Šie skiepai – jau antrieji, kuriuos EVA leido naudoti 27 nares turinčioje ES ekstremalios padėties sąlygomis. Praeitą mėnesį toks leidimas buvo suteiktas bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtai vakcinai.

Kol kas vertinti, ar Lietuva jau išgyveno Covid-19 piką, sunku, pažymi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, aiškiausiai situaciją matysime tik po dviejų savaičių, kuomet bus galima kalbėti apie karantino pokyčius. Premjerė kol kas nemato prošvaisčių švelninti karantiną. Karantinas Lietuvoje įvestas iki sausio 31 dienos imtinai. Kaip teigia premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėti apie bet kokius karantino pakeitimus bus galima ne anksčiau nei sausio 17 dieną.

Kilus šaršalui dėl leidimo vėl gyvai rengti mišias į tokius valdančiųjų sprendimus aštriai sureagavo ir opozicijos atstovai. Štai Remigijus Žemaitaitis ironizavo, kad masinis skiepijimas jau prasidėjo ir „nabašnikus galės skiepyti kunigai“. Seimo sveikatos reikalų komitetui aptarinėjant vakcinavimo nuo COVID-19 procesą pasisakęs parlamentaras R. Žemaitaitis įgėlė valdantiesiems dėl atlaisvinimo rengti mišias: „Norėčiau visus labai nuraminti.

VUL  Santaros klinikos kartu su „Thermo Fisher Scientific Baltics" atliko 8 iš daugiau kaip 4000 pagal tam tikrus laboratorinius požymius atrinktų ėminių SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitą. Jungtinėje Karalystėje pastebėtos naujos „rūpestį keliančios” (angl. Variant of concern, VOC) viruso atmainos B.1.1.7 neaptikta. Visuose mėginiuose buvo iki šiol Lietuvoje sekoskaitos būdu neaptikta kita B.1.258 atmaina.

Antradienį Lietuvos Vyskupų Konferencija paskelbė, kad nuo kitos savaitės bus atnaujinamos mišios bažnyčiose. Nuo šiol jas stebėti bus galima bažnyčiose gyvai. Tačiau toks vyskupų sprendimas sulaukė daug aštrios ne tik visuomenės, bet ir specialistų kritikos. Vyskupų Konferencija savo priimtą sprendimą teigia dar svarstantys. Antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 d. atnaujina mišias bažnyčiose.

Lietuvoje pradėjus medikų skiepijimui nuo COVID-19, kai kurių ligoninių darbuotojai skundžiasi, jog jos skirstomos neproporcingai. „Daugiausia problemų ir pastabų buvo – tai nereiškia, kad čia yra kažkokie kaltinimai, tiesiog kažkokie raštai, į kuriuos mes turime rasti atsakymus – ir buvo labai daug telefoninių skambučių. Daugiausiai nusiskundimų buvo dėl Šiaulių ir Panevėžio paskirstymo“, – trečiadienį vykstančiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje jo pirmininkas Antanas Matulas.

Nors pavojus dėl dar prieš šventes daug nerimo kėlusio galimo sveikatos sistemos kolapso nuslūgo, dabar ligoninėse medikai regi sunkesnius Covid-19 sergančius pacientus. Visgi specialistai teigia, kad optimistinis scenarijus leidžia tikėtis, jog per sausį stacionare gydomų šių ligonių skaičiai pamažu ims mažėti. Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys LSMU prorektorius prof. dr.

Iš karti buvo aišku, kad iš kelių šaltinių renkama COVID-19 mirčių statistika bus netiksli, sako Higienos instituto atstovas. Taip jis komentavo trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komitete aiškinantis, kodėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamoje mirčių statistikoje nebuvo apskaityta daugiau kaip tūkstančio mirčių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad šiuo metu Lietuvoje matoma situacija dėl Covid-19 galbūt būtų mažiau sudėtinga, jei buvusi Vyriausybė vasarą nebūtų visiškai atleidusi vadelių. Premjerė primena, kad vasarą daug specialistų kartojo, kad rudenį sulauksime antrosios koronaviruso bangos, tačiau senoji Vyriausybė į šiuos įspėjimus neįsiklausė.

Pasaulyje plintant naujoms, daug labiau užkrečiamoms koronaviruso atmainoms, Lietuva nežino, ar koronaviruso mutacijos jau prisibeldė ir į mūsų duris. Mokslininkai kol kas atlieka tik labai riboto masto tyrimus, kurie neparodo tikrojo vaizdo. Sveikatos ekspertai ragina valdžią skirti pinigų visą šalį apimantiems tyrimams, kurie parodytų, ar Lietuvoje sulaukėme naujų viruso mutacijų.

Pristatydamas naujausius duomenis dėl COVID-19 plitimo šalyje LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas pasidalino ir retrospektyvia analize, kokiomis priemonėmis ir kada šalyje turėjo būti valdoma pandemija.  Kaip po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu aiškino profesorius, atlikta retrospektyvine analize bandyta įvertinti, kaip ir kada turėjo būti pritaikyti vakar paskelbti Vyriausybės ekspertų komisijos pasiūlyti karantino planai.

Jungtinės Karalystės medikai ir vakcinos kūrėjai išsakė abejones dėl šalies valdžios ketinimų prailginti antrosios vakcinos nuo koronaviruso suleidimo terminą. Valdžia tokiu būdu tikina norinti paskiepyti kuo daugiau žmonių bent viena doze, kritikai tvirtina, kad tai prasilenkia su logika. Pačioje praėjusių metų pabaigoje Jungtinė Karalystė paskelbė, kad antrąją vakcinos dozę gali suleisti praėjus ir 12 savaičių (pagal gamintojų rekomendacijas reiktų suleisti po 3 savaičių) po pirmosios.

Turkijos mokslininkai sukūrė testą, kuris leidžia diagnozuoti koronavirusą per 10 sekundžių. Pasak specialistų, jo tikslumas siekia 99 proc. Mokslininkai tvirtina, kad pasiekti tokių įspūdingų tyrimų rezultatų jiems pavyko nanotechnologijų dėka. „Diagnovir“ tyrimai leidžia per 10 sekundžių atlikti seilių tyrimą ir nustatyti SARS-CoV-2 koronavirusą 99 proc. tikslumu, skelbiama Bilkento universiteto Ankaroje pranešime.

Lietuvos vyskupų konferencijai nusprendus nuo kito pirmadienio atnaujinti viešas pamaldas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragina tikinčiuosius įvertinti rizikas ir būtinybę dalyvauti mišiose.  „Ministras kviečia visus atkreipti dėmesį, kad ypač yra svarbu saugumas ir sveikata, esant tokiai sudėtingai situacijai, ir pirmiausia kviečia įsivertinti rizikas ir būtinybę dalyvauti mišiose“, – BNS sakė ministro atstovė Aistė Šuksta.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuota 3340 asmenų, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 95655 žmonės.

Naujausi epidemiologiniai duomenys teikia vilties, kad blogiausi laikai yra praeityje, po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu pranešė mokslininkas Mindaugas Stankūnas. Visgi jis įspėjo, kad didžiausia klaida tai būtų palaikyti pergale ir atsipalaiduoti, mat tikrąją situaciją įvertinti bus galima tik kitos savaitės pabaigoje. LSMU profesoriaus teigimu, matoma vis daugiau ženklų, kad situacija keičiasi į gerąją pusę.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su sveikatos ekspertais aptarė COVID-19 situaciją, tolimesnę prie Prezidentūros veikiančios ekspertų tarybos veiklą. Prezidentūra turi gerų žinių – panašu, kad pandemijos pikas liko už nugaros, tačiau kalbėti apie karantino švelninimą dar anksti. Prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos teigimu, susitikime aptarta keletą temų. Pirmiausia, aptarta pandemijos raida ir kokius naujausius pokyčius rodo duomenys.

Nuo balandžio pradžios, kai startavo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) COVID-19 laboratorija, čia jau atlikta daugiau kaip 31 tūkst. tyrimų. Visa tai – kelių darbuotojų rankomis. Negana to, 2021-iesiems žadami ir kitokie, nei įprasta, tyrimo būdai, kurie prisidėtų prie koronaviruso diagnostikos. „Lengva nebuvo, teko kruopščiai sustyguoti darbą, sustiprinti komandinio darbo įgūdžius ne tik laboratorijoje, bet ir visoje įstaigoje, kurioje dirba tūkstantis darbuotojų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 50-89 metų žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso mirė 13 vyrų ir 14 moterų. Tarp jų – 14 žmonių, kurie buvo 80-89 metų amžiaus, taip pat šeši 60-69 metų asmenys, keturi 70-79 ir trys 50-59 metų žmonės. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2036 žmonės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kokia tvarka asmenys bus skiepijami nuo COVID-19. Jame numatyta, kad persirgę asmenys skiepijami nebus, o savanoriams norint gauti prioritetą reikės būti išdirbus tam tikrą laiką – ne mažiau 16 val. per dvi savaites.

Praėjusią parą patvirtinta 2717 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 27 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Taip pat per praėjusią parą registruota 13 Covid-19 mirčių, kurių faktinė data yra ankstesnė. Praėjusią parą pasveiko 2091 žmogus. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 152 tūkst. 215 asmenų, 83 tūkst. 837 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 2036 žmonės.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras parlamentaras Aurelijus Veryga sako, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo Roberto Petraičio vietoje trauktųsi iš pareigų ir primena, jog ir pats yra anksčiau jam skyręs nuobaudą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC) atsako į dažniausiai epidemiologinę diagnostiką atliekantiems specialistams dėl vaikų izoliacijos užduodamus klausimus. Vaikas dėl turėto rizikingo kontakto buvo izoliuotas nuo gruodžio 18 d. Gruodžio 23 d. vaikui patvirtinta COVID-19. Kada vaikas bus laikomas pasveikusiu? Dėl to, kiek užsikrėtęs vaikas turi būti izoliuotas, taip pat, kada bus laikomas pasveikusiu, sprendžia gydantis gydytojas, o ne NVSC specialistai.

Antrasis karantinas šalyje įvestas dar lapkričio pradžioje, o griežtesnių ribojimų ritmu gyvename nuo gruodžio vidurio. Visgi kol kas specialistai nemato daug prielaidų tikėtis greito „atšilimo“ ir karantino atšaukimo baigiantis sausiui. Anot jų, tam kol kas trukdo tiek šventinių dienų „iškreipta“ statistika, tiek toks skandalingas aplaidumas dėl „pražiūrėtų“ mirčių, tiek dar nuo vasaros neparuošti namų darbai.

Vokietija antradienį paskelbė griežtinanti dalinį karantiną, įvedant naujų suvaržymų socialiniams kontaktams, iš pratęsianti jų galiojimą iki sausio pabaigos, didžiausiai Europos ekonomikai stengiantis pažaboti sparčiai plintantį koronavirusą. Mokyklos, laisvalaikio ir sporto objektai bei dauguma parduotuvių liks uždaryti iki sausio 31 dienos, kanclerė Angela Merkel informavo po derybų su visų 16 Vokietijos žemių lyderiais.

Į 2021 metus žengėme su viltimi, kad šiemet galėsime grįžti prie normalaus gyvenimo. Deja, panašu, kad tai greitai neįvyks. Kas mūsų laukia artimiausiu metu ir kokie pokyčiai palies nuo Covid-19 atsisakiusius skiepytis žmones, domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. Vaikščioti be apsauginių kaukių, linksmintis naktiniuose klubuose, lankytis teatruose, keliauti be jokių suvaržymų, apsikabinti mylimą žmogų, draugą – daugelio mūsų svajonės pastaruoju metu.

Koronaviruso pandemijai vis nerimstant, gydytojams tenka vis daugiau darbo. Dvi poliklinikas – Jezne ir Alytuje – sukūrusi gydytoja Giedrė Banienė teigė nebegalinti kentėti dabartinės tvarkos. Apie tai ji paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Žiauriai esu nusivylusi šeimos gydytojo darbu. Man 58 metai, šeimos gydytoja dirbu 27 metus. Koks mano darbo tikslas? Profilaktika ir lėtinių ligonių priežiūra.

Lietuvos vyskupų konferencija nusprendė nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujinti viešas pamaldas su žmonėmis, ribojant tikinčiųjų skaičių.  Tai antradienį BNS patvirtino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.  „Taip, yra priimtas tas nutarimas, kadangi vis tiek žmonės labai prašo, labai reikalauja. Manau, kad reikia to dvasinio peno žmonėms, jie labai ištroškę“, – sakė E. Bartulis.

Vyriausybės ekspertų taryba pateikė siūlymus valdžiai, pagal ką galėtų būti griežtinami ar švelninami karantino reikalavimai. Viena iš ekspertų grupės narių tikina, kad nors prognozuoti pagal šiomis dienomis šokinėjančią užsikrėtimo kreivę sunku, optimistiškai žvelgiant, pirmieji atlaisvinimai galėtų laukti jau vasarį, o vasarą jau galėtume pasitikti su minimaliais ribojimais. Ekspertai išskyrė A, B, C ir D scenarijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti karantino ribojimus.

Šeduvoje gyvenantį vyrą Radviliškio ligoninės darbuotojai sausio 3 d. ryte paskelbė mirusiu, o atvykus šeimai, paaiškėjo, kad pacientas – gyvas ir sveikas, o skausmą ir liūdesį sukėlęs pranešimas – tik ligoninės darbuotojų klaida. Belgijoje gyvenantis paciento sūnus Arūnas vyko atsisveikinti su mirusiu tėvu, tačiau važiuojant per Vokietiją paaiškėjo, kad tai tebuvo klaidinga žinia apie neva mirusį jo tėvą.