Dar baigiantis metams medikai įspėjo, kad sergamumo COVID-19 kreivė po Naujųjų natūraliai didėsianti, mat tik gruodžio mėnesį apskritai prasideda koronavirusų plitimo laikotarpis.
Kaip aiškino virusologas, prof. Saulius Čaplinskas, visą gruodį, sausį ir vasarį galima tikėtis, kad koronaviruso augimas plis, augs ir didės. Taigi ir stebėtis niekaip nemažėjančiais susirgimų skaičiais kaip ir nevertėtų.
Visgi, specialistų įsitikinimu, galimybes valdyti pandemiją šiuo metu ypač stabdo atsilikimas diegti modernias diagnostikos priemones ir, panašu, kad jau sisteminiais tampantys statistinių duomenų nesutapimai.
Portalas tv3.lt primena, kad dar neseniai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) paskelbus apie virš 800 neapskaitytų mirčių (tiek COVID-19 esant pagrindinei, tiek gretutinei diagnozei), vėliau paaiškėjo, kad tokių mirčių yra net virš 1 tūkst.
Mažiau ribojimų – tik atšilus orams?
Paklaustas, kiek realu, kad karantinas sausio pabaigoje tikrai nebus užbaigtas, S. Čaplinskas neslėpė, jog žymesnių pokyčių kalbant apie ribojimus galima laukti tik atšilus orams.
„Labai liūdna, kada reikia kalbėti tiesą, o ji nėra džiugi. Natūralu, kad žmonės jau pavargo nuo šios situacijos, nuo Covid‘o, karantino. Vadinamasis pandemijos nuovargis tapo pasauliniu fenomenu. Visgi, panašu, kol neateis šiltasis metų periodas, nepavyks suvaldyti šios infekcijos iki norimo lygio“, – konstatavo jis.
Profesorius priminė, ką jau ne kartą yra akcentavęs, kad pandemiją galima suvaldyti tik plačiomis koordinuotomis priemonėmis, kurios turi būti savalaikės, tikslinės, organizuojamos tinkama apimtimi ir palaikomos pačių žmonių.
„Dabar gi akivaizdžiai matoma, kad pas mus nuo pat pradžių buvo vykdomos tik kažkokios fragmentinės priemonės ir daugiausiai nueita į draudimus“, – konstatavo profesorius.
Vėluojama su diagnostikos priemonėmis
Anot jo, norint efektyviai valdyti pandemiją visų pirma reikia remtis realia situacija – tiek kokia ji tuo metu yra šalyje, tiek remtis naujojo viruso tyrinėjimais, naujais duomenimis.
„Taip pat svarbu įvertinti, kokios atsiranda techninės galimybės – pradedant nuo įvairių diagnostikos priemonių, gydymo galimybių ir vakcinos. Ir pagal tai reikia atitinkamai operatyviai reaguoti“, – sakė jis.
Anot S. Čaplinsko, nors žmonių mobilumo mažinimas ir reikalingas, vien to pandemijai suvaldyti neužteks, jei nebus operatyviai diegiamos naujos modernios diagnostikos technologijos.
„Akivaizdu, kad čia yra vėluojama. Pavyzdžiui, greitieji antigeno testai seniai galėjo ir turėjo būti įdiegti ir jie galėjo pagreitinti ligos diagnostiką daliai žmonių atitinkamai atveriant galimybes kitais valdyti pandemiją. Iki šiol to nėra“, – kalbėjo profesorius.
Aiškesnė situacija – tik kitą savaitę
Savo ruožtu duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė, kad įvertinti dabartinei situacijai dar stinga duomenų.
„Ši ir dar labiau – kita savaitė jau turėtų parodyti, kokia yra situacija. Nors tam tikrų požymių kaip ir būtų galima įžvelgti, bet vėlgi tai yra tik poros dienų duomenys. Kita savaitė jau parodys tikrąją viruso sklaidą, nes švenčių efektas jau turės būti pasibaigęs“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie galimą karantino trukmę specialistas siūlė būti realistais.
„Epidemija per savaitę neišsispręs. Prieš šventes visgi turėjome labai aukštą atvejų skaičių, vidutinis savaitės vidurkis kažkur buvo 3 tūkst. atvejų.
Tai jei šią savaitę pamatysime kritimą iki 2, o kitą savaitę – 1,5 tūkst., tai rodys, kad esame teisingame kelyje ir apribojimai veikia. Tada jau būtų galima kažką kalbėti apie apribojimų švelninimą. Bet kol nepamatysime ženklaus savaitinio nuolatinio žemėjimo, tol negalime kalbėti apie jokius atlaisvinimus“, – tvirtino V. Zemlys-Balevičius.
Ankstesnis atlaisvinimas turės pasekmių
Anot jo, jei laisvinti ribojimus bus pradėta nestabilizavus sveikatos sistemos, labai greitai vėl grįšime į itin sudėtingą situaciją.
„Niekam tie suvaržymai nepatinka, bet reikia pasverti jų nutraukimo kainą. Pasekmės būtų kur kas blogesnės nei keliomis savaitėmis ilgesnis karantinas.
Normalus lygis, prie kurio galėtume grįžti į įprastesnį gyvenimą – tai būtų 100–500 atvejų per dieną. Kol to nėra, per anksti atlaisvinus ribojimus vėl grįžime prie nevaldomos situacijos“, – aiškino duomenų analitikas.
Vakcinos poveikis – tik kitiems metams?
S. Čaplinskas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad klaidinga būtų galvoti, kad viską savaime išspręs nedideliais kiekiais šalį pasiekianti vakcina.
„Kol vakcina duos apčiuopiamą poveikį, tam reikia daug laiko. Būtų labai gerai, kad šiam rudeniui ji bent atsilieptų medikų sergamumui. Bet, panašu, kad šiemet daugiau iš vakcinos vargiai ko galime tikėtis vertinant tai, kas dabar vyksta rinkoje, kaip užtrunka leidimas naudoti kitas vakcinas. Bet to, ir virusas jau mutavo į daug sparčiau plintantį“, – dėstė jis.
Pašnekovo teigimu, juo labiau neteisinga teigti, kad Lietuva sėkmingai suvaldė pirmąją koronaviruso bangą.
„Tokią mintį pakišo politikai, bet iš esmės geras pirmos bangos suvaldymas reikštų, kad būtų išplėsti pandemijos valdymo instrumentai tik prasidėjus pandemijai ir atėjus vasarai.
Tada buvo palankus momentas pasiruošti antrai, galima sakyti, tikrai epidemijos bangai, kuri, buvo aišku, kad mūsų platumose prasidės šaltuoju metų periodu. Taigi dabar labai svarbu bent mokytis iš klaidų žiūrint į ateitį“, – aiškino S. Čaplinskas.
Scenarijų planavimą sunkina duomenų stoka
Anot S. Čaplinsko, dar labiau galimų scenarijų modeliavimą apsunkina tai, kad neturima tikslių duomenų.
„Norint valdyti pandemiją būtina žinoti epidemiologinę COVID-19 situaciją realiu laiku, įvairiais pjūviais pagal įvairius kintamuosius. Be to, realaus laiko duomenys padeda rengti scenarijus ir planuoti resursus, tiek žmogiškuosius, tiek įrangos ir paslaugų.
Koronavirusinės infekcijos realaus laiko sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra vieni svarbiausių, kuriais remiantis yra planuojami resursai, kad būtų išvengta medicinos kolapso“, – sakė jis.
Tai, kad Lietuva susidūrė su netinkama duomenų analizės problema, S. Čaplinskui nesukėlė nuostabos. Kartu jis priminė, kad NVSC iš esmės vykdė atvejų duomenų suvedėjo funkciją, tačiau duomenų teisingumo patikros ir analitinės funkcijos niekada nevykdė, nes, jo teigimu, tam neturėjo ir neturi nei resursų nei kompetencijų.
„Tai darydavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Be to, problema yra dar vienas nekompetencijos klausimas – epidemiologinio budrumo stoka. Pradėjus didėti sergamumui mirtingumo rodikliams išlikus stabiliai žemiems, tai sukėlė labai daug abejonių, nes esama tam tikrų epidemiologinio proceso dėsningumų. Tuo tarpu NVSC, valdydama duomenis, apie tai tylėjo“, – sakė jis.
S. Čaplinskas pažymėjo, kad nors dabar yra aiškiai įvardinti rodikliai, kurių siekiama pandemijai suvaldyti, tačiau dabar laikas įsivardyti priemones, kaip bus tai daroma.
Portalas tv3.lt primena, kad antradienį Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos COVID-19 valdymo susitikime specialistai pristatė pasiūlymus dėl keturių karantino apribojimo scenarijų, jų metu taikomas priemones bei socialinių palaikymo burbulų kūrimo principus kiekvienam karantino scenarijui.
