Kaip po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu aiškino profesorius, atlikta retrospektyvine analize bandyta įvertinti, kaip ir kada turėjo būti pritaikyti vakar paskelbti Vyriausybės ekspertų komisijos pasiūlyti karantino planai.
Portalas tv3.lt primena skelbęs apie keturis ekspertų siūlomus scenarijus, jų metu taikomas priemones bei socialinių palaikymo burbulų kūrimo principus kiekvienam karantino scenarijui.
A scenarijus reikštų, kad gyvename be didesnių apribojimų, D scenarijus – griežtas karantino priemones.
„Mes sakome, kad Lietuva pagal šiuos numatytus kriterijus, kurie numatyti karantino lygių projekte, A scenarijumi jau turėjo baigti gyventi rugsėjo 20 dieną. Pagal epidemiologinius rodiklius tada jau perkopėme į B lygį. Jis tesėsi iki spalio 21 d. ir tada jau realiai gyvenome C lygmenyje.
Įdomu tai, kad šis lygmuo, esantis arčiausiai griežto karantino, baigėsi lapkričio 7 d. Tai pagal tą planą, kurį Vyriausybė svarsto, kuris pateiktas ekspertų, jau lapkričio 7 d. dieną turėjome priimti pačias griežčiausias priemones. Kaip žinome, jos buvo pritaikytos tik gruodžio 16 d.“, – sakė M. Stankūnas.
Jis pridūrė, kad taip pat peržiūrėtos prognozės, kurios buvo pristatytos šioje grupėje gruodžio 15 d. Kaip pasirodė, jos pasirodė gana tikslios.
„Sakykime, šiam sekmadieniui prognozavome 65 800 aktyvių atvejų, tai žinome, kad buvo 67 500. Tai šiek tiek apsirikome, bet, manau, galime pasakyti, kad gana tiksliai įvardijome tą situaciją. Taigi laikomės nuomonės, kad jei šis modelis bus įgyvendintas, tai sausį pasitiksime su daug geresnėmis nuotaikomis, nei yra dabar“, – pastebėjo mokslininkas.
Kaip atrodo 4 scenarijai?
Keturi scenarijai paremti naujų atvejų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų:
Scenarijus A. Pasiekus mažiau, kaip 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų testų daliai neviršijant 4 proc., ir turint efektyvią testavimo bei kontaktų atsekimo sistemą, galimas daugumos ribojimų atšaukimas.
Tokio scenarijaus atveju ribojimų šalies viduje praktiškai neliktų. Tam tikrose vietose būtų reguliuojami lankytojų srautai, kontroliuojamas atvykimas ir išvykimas iš šalies.
Scenarijus B. Pasiekus 25-100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, galimas perėjimas iš nacionalinių ribojimų keitimas lokaliais; karantinas taikomas labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Būtų draudžiami daugiau negu trijų namų ūkių kontaktai, aukštojo mokslo užsiėmimai vyktų nuotoliniu būdu. Bendrasis ugdymas visuotinai ribojamas nebūtų, išliktų lokalių ribojimų galimybė. Parduotuvėse ir kitose prekybos vietose – ribojami pirkėjų srautai ir taikomi specialieji paslaugų teikimo reikalavimai mažinant užsikrėtimo riziką.
Scenarijus C. Atvejų skaičiui viršijant 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, intensyvinamos testavimo ir kontaktų atsekimo priemonės, galioja nacionalinio lygio apribojimai; stipresnės karantino priemonės taikomos labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Draudžiami žmonių susibūrimai, namų ūkių kontaktai ribojami iki 2. Maitinimo įstaigos galėtų tiekti maistą tik išsinešimui, o parduotuvėms būtų skiriamas didesnis dėmesys.
Scenarijus D. Atvejų skaičiui viršijant 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, ir kai pasiekiamas toks infekcijos išplitimo lygis, kuomet nebeįmanoma esamais sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūros ir žmogiškaisiais ištekliais užtikrinti COVID-19 liga sergančiųjų gydymo, reikia taikyti griežčiausias ribojimo priemones.
Ribojimai tokie patys, kokie taikomi nuo gruodžio pabaigos iki vasario pradžios.
