Koronavirusas COVID-19

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas paskatino nuogąstavimus, jog dabartinis Anglijos karantinas gali būti pratęstas iki vasaros – šalies vyriausybė atsisako svarstyti bet kokius karantino švelninimo artimiausiu metu planus.

Prezidentas Gitanas Nausėda gavo pažadą iš Briuselio – paskiepyti 70 procentų šalies gyventojų ir taip įgyti ,,bandos imunitetą“ Lietuva galės iki Mindauginių. Pasak šalies vadovo, iki tada mūsų šalį pasieks 4 milijonai vakcinos dozių. Sveikatos apsaugos ministerija, išgirdusi tokius ambicingus planus, atšauna – kalbėti apie visuotinį imunitetą iki vasaros pernelyg drąsu. Ministras Arūnas Dulkys užsimena, kad karantinas ir toliau tęsis dar mėnesį.

Dėl naujų COVID-19 mutacijų ir jų išplitimo rizikos Europos Sąjungos (ES) šalyse, Lietuvoje įvedamos griežtesnės koronaviruso plitimo valdymo priemonės keliautojams.  Tai reiškia, kad į paveiktų šalių sąrašą įtraukiama ne tik Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Pietų Afrikos Respublika, tačiau ir daugiau šalių, kuriose nustatytas mutacijų plitimas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį pranešė, jog esama „tam tikrų duomenų“, jog naujos atmainos koronavirusas, pirmąkart aptiktas Britanijoje, yra ne vien užkrečiamesnis, bet ir lemia didesnį užsikrėtusiųjų mirtingumą. „Dabar atrodo, kad esama tam tikrų įrodymų, jog naujasis variantas... gali būti susijęs su aukštesnio laipsnio mirtingumu“, – per spaudos konferenciją Dauningo gatvėje sakė premjeras.

Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastarosiomis savaitėmis sumažėjus užsikrėtimų COVID-19 skaičiui, ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikėjai rengia atsargias schemas sugrįžimui prie įprasto darbo organizavimo.

Visuomenei kylant daug klausimų dėl galimo vakcinos nuo COVID-19 šalutinio poveikio, Kauno klinikų specialistai įvardijo dažniausiai galinčius pasitaikyti negalavimus pasiskiepijus „Pfizer-BioNTech“ vakcina. Nurodoma, kad dažniausia reakcija į vakciną – skausmas injekcijos vietoje. Kiti galimi simptomai – karščiavimas, nuovargis, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų, sąnarių skausmas.

Baltijos šalių premjerai penktadienį paragino Europos Sąjungos institucijas leisti išvežioti po šalis britų sukurtą  „AstraZeneca“ vakciną dar iki jos formalaus patvirtinimo.  Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai prisideda prie anksčiau šią savaitę paskelbto Danijos, Graikijos, Austrijos ir Čekijos kreipimosi.

Antroji „Moderna“ vakcinos nuo COVID-19 siunta Lietuvą turėtų pasiekti mėnesio gale, didžioji jos dalis bus skirta revakcinuoti anksčiau paskiepytus asmenis, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Modernos“ atveju gauta tik ta pirmoji siunta. Antroji siunta yra numatoma sausio pabaigoje, jos kiekis bus šiek tiek didesnis nei pirmosios“, – BNS sakė ministerijos atstovas Lukas Vosylius.

Karantinas po sausio 31 d. bus pratęstas, tvirtina sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tiesa, vasario mėnesį galima sulaukti tam tikrų švelninimų. „Prognozuočiau, kad karantinas būtų pratęstas dar mėnesiui. Bet čia tik mano prognozė, nes šį klausimą spręs Vyriausybė“, – „Verslo žinioms“ sakė ministras. Visgi ir karantino švelninimas būtų galimas tik vasariui įpusėjus.

Nuo sunkumo kvėpuoti iki atminties sutrikimų – dalis persirgusiųjų Covid-19 dar kurį laiką neretai priversti gyventi su įvairiais varginančiais simptomais. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pateikė išsamią atmintinę, į kokius simptomus vertėtų atkreipti dėmesį ir kas padėtų atgauti sveikatą po šios klastingos infekcijos.

Kauno regione po truputį mažėjant itin sunkia COVID-19 forma sergančių pacientų, mažinamas jiems gydyti skirtų lovų skaičius. Kaip penktadienį pranešė COVID-19 pacientų gydymą regione koordinuojančios Kauno klinikos, tai antras lovų skaičiaus mažinimo etapas regione. Iš viso nuo pirmadienio naikinamos 42 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. LSMU Kauno ligoninėje 30 lovų mažinamas terapinio profilio COVID-19 lovų su deguonies tiekimu skaičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, atsižvelgusi į tebesitęsiantį karantiną, pasirašė įsakymą, kuriuo visi šių metų abiturientai atleidžiami nuo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Iki šių metų visi abiturientai prieš privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą turėjo išlaikyti ir įskaitą. Be jos abiturientui šio egzamino nebuvo leidžiama laikyti. Įskaita būdavo organizuojama mokyklose vasario-balandžio mėn.

COVID-19 nusinešė dar vieno vos virš 30-ies metų vyro gyvybę. Net 35 paras dėl jo gyvybės kovojusiems Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams teko pripažinti pralaimėjimą šiai klastingai ligai. Kaip pasakojo ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, pacientas neturėjo gretutinių susirgimų, o virusas tiesiog negrįžtamai sužalojo vyro plaučius. „Pacientas reanimacijoje intubuotas buvo 35 paras. Į gydymą tiesiog nebuvo atsako ir, matyt, imuninė sistema buvo tokia, kuri neleido įveikti viruso.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 6 640 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė 346 anksčiau užsikrėtę pacientai, visuomeninis radijas penktadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Be to, išvakarėse viena šalies laboratorija pranešė aptikusi vadinamosios „britiškosios“ viruso atmainos atvejį. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 7 152 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 419 mirusių pacientų.

Vengrijos vyriausybė penktadienį paskelbė susitarusi nupirkti daug rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ dozių, nors šios vakcinos dar nepatvirtino Europos vaistų agentūra (EVA). „Vengrija sudarė susitarimą su Rusija trimis etapais nupirkti didelį vakcinos „Sputnik V“ kiekį; kontraktas suderėtas ir [praėjusią] naktį pasirašytas“, – vaizdo pareiškime sako vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas). Pareiškimas P. Szijjarto paskyroje socialiniame tinkle „Facebook...

Per praėjusią parą izoliuoti 1792 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 76 118 asmenys, praneša NVSC.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį teigė, kad vakcinos dozių nuo koronaviruso netruks, tačiau laukia kitas iššūkis – užtikrinti sklandų masinio vakcinavimo procesą. Šalies vadovas teigė, kad galime užsibrėžti tikslą – iki liepos 6-osios pasiekti kolektyvinį imunitetą. G. Nausėda teigė, kad Europos lyderiai ketvirtadienį kalbėjo apie vakcinos nuo koronaviruso tiekimą, paskirstymą ir kaip galima greitesnį vakcinavimo procesą visose Europos Sąjungos valstybėse.

Praėjusią savaitę nuo koronaviruso paskiepijus dalį Anykščių „SPA Vilnius“ darbuotojų, įmonė teigia pati kėlusi abejonių, ar tikrai jai tai priklauso pagal prioritetą. „SPA Vilnius Anykščiai“ direktorė Giedrė Maumevičiūtė pabrėžė, kad vakcinacija vykdyta Anykščių rajono savivaldybės sprendimu. Ši, kaip ir kitos sveikatinimo įstaigos, šiuo metu nevykdo veiklos dėl karantino apribojimų.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos pernai buvo 10,728 mlrd. eurų – 920,3 mln. eurų (7,9 proc.) mažiau nei planuota ir 55,5 mln. eurų (0,5 proc.) mažiau nei 2019 metais.  Pajamų į valstybės biudžetą pernai gauta 8,665 mlrd. eurų – 883,1 mln. eurų (9,2 proc.) mažiau nei planuota ir 52,2 mln. eurų (0,6 proc.) mažiau nei 2019-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 8,023 mlrd. eurų – 812,6 mln. eurų (9,2 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 29 žmonės, jiems buvo nuo 30 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Patikslinta, kad jauniausia šios paros koronaviruso auka, priklausiusi 30-39 metų amžiaus grupei, neturėjo gretutinių ligų, nors iš pradžių Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teigė priešingai.  Iš viso praėjusią parą mirė 20 vyrų ir devynios moterys. Daugiausia mirusiųjų – 10 – priklausė 70–79 metų grupei.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1032 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 29 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos aštuonios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1453 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 174 tūkst. 846 žmonės, 114 tūkst. 925 asmenys pasveiko, 56 tūkst. 006 – tebeserga. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2591 žmogus.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį paragino europiečius vengti nebūtinų kelionių ir įspėjo, kad greitu metu kelionių suvaržymai gali būti sugriežtinti, jeigu pastangos pažaboti koronaviruso plitimą neduos laukiamų rezultatų.

Brazilijos Rio de Žaneiro miesto meras Eduardo Paesas ketvirtadienį pranešė, kad dėl COVID-19 pandemijos nuspręsta šiemet nerengti garsiojo Užgavėnių karnavalo. „Niekada neslėpiau savo aistros karnavalui ir suvokiu ekonominę šio kultūrinio renginio svarbą mūsų miestui. Tačiau šiandien man atrodo beprotiška tai, kad galėsime organizuoti karnavalą liepą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

Vykstant į Latviją privalu turėti neigiamą COVID-19 testą, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Apie naują prieš savaitę įvestą tvarką ji pranešė gavusi informaciją iš kolegų Latvijoje. Neigiamas testas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 72 valandas. Be to, tebegalioja anksčiau nustatyti reikalavimai dėl saviizoliacijos ir privalomų specialiųjų anketų pildymo. Į Latviją atvykstantiems asmenims reikia izoliuotis dešimčiai dienų, o medicinos darbuotojams – 14 dienų.

Europos Sąjungos valstybių vadovai pradeda derybas dėl imuniteto paso. Jį gautų tie, kurie COVID-19 prasirgo ir įgijo imunitetą bei tie, kurie jau paskiepyti. Anot ekspertų, imuniteto pasas galėtų ne tik atlaisvinti gyventojų judėjimą tarp valstybių, bet ir leistų lengviau organizuoti darbą tiek privačiose įmonėse, tiek perpildytose ligoninėse.

Naujosios vakcinos nuo Covid-19 daliai visuomenės vis dar kelia abejonių dėl savo sudėties, sukūrimo greičio ir galimų šalutinių poveikių. Profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad kuriant vakciną buvo susidurta su neeiliniais iššūkiais, tačiau per daug nerimauti nevertėtų.

Trejybės koledžo dubline mokslininkas imunologas ir biochemikas Kingstonas Millsas norėtų nuraminti žmonių entuziazmą dėl COVID-19 vakcinų. Jo nuomone, gali būti, kad net paskiepiję absoliučiai visus pasaulio gyventojus neatsikratytume šio viruso. Ir ne, Millsas nėra nusiteikęs prieš vakcinas. Tiesiog jam nepatinka žmonių entuziazmas ir labai išpūsti pareiškimai apie visus išgelbėsiančias vakcinas.

Vengrija ketvirtadienį tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, preliminariai patvirtinusia rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“. Budapeštas taip pat išdavė leidimą platinti panašų Jungtinės Karalystės bendrovės „AstraZeneca“ preparatą ir kritikavo „itin lėtą“ vakcinacijos tempą Bendrijoje. „Vengrijos farmacijos tarnyba išdavė laikiną licenciją „AstraZeneca“ ir „Sputnik“ vakcinoms“, – per spaudos konferenciją kalbėjo Viktoro Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas.

ES lyderiai ketvirtadienį aptars naujų koronaviruso atmainų grėsmę, susirūpinusioms valstybėms narėms raginant įvesti apribojimų kelionėms per bloko vidaus sienas, siekdamos sustabdyti mutavusio užkrato plitimą. Per viršūnių susitikimą, rengiamą vaizdo konferencijos formatu, lyderiai svarstys „dėl naujųjų atmainų susiklosčiusios situacijos rimtumą“, patikslino vienas ES pareigūnas.

Prasidėjus vakcinavimui nuo koronaviruso kyla problemų ne tik dėl bandymo skiepytis be eilės. Skiepų atsisakantys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai rizikuoja ne tik savo, bet ir kolegų sveikata. Nesiskiepija greitosios medicinos pagalbos vairuotojai Kol vieni kariauja už teisęs ir galimybę skiepytis, kiti skiepus ignoruoja. Nesiliauja žinios apie nustatomus naujus COVID-19 ligos atvejus Biržų ligoninėje ir poliklinikoje.

Europos Sąjunga (ES) turėtų siekti, kad iki vasaros būtų vakcinuota apie 70 proc. žmonių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos vadovas prieš nuotolinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą taip pat teigė, kad su dabartiniais vakcinų pristatymo kiekiais būtų įmanoma paskiepyti mažiau nei trečdalį visuomenės, bet vilčių teikia tai, kad bus patvirtintos kitų gamintojų vakcinos.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai sukūrė COVID-19 testavimo metodą, sutrumpinantį tyrimų laiką perpus, ketvirtadienį pranešė universitetas. „Mūsų tikslas buvo sukurti koronaviruso ir kitų virusų nukleorūgščių detekcijos rinkinį, kuris leistų virusus nustatyti tiesiai iš ėminio, be papildomo mėginio apdorojimo.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė šeštoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra ketvirta. Praėjusią savaitę Lietuva atitinkamai buvo ketvirta ir antra. Remiantis ketvirtadienį atnaujintais centro duomenimis, dviejų savaičių sergamumas šalyje siekia beveik 716 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Naujausio tyrimo apie Covid-19 pasekmes skaičiai šokiruoja – 6 iš 10 lietuvių, pajutę koronavirusui būdingus simptomus, niekur nesikreipė. Tokią tendenciją pastebi ir šeimos gydytojai. Pasak jų, dažniausiai į medikus nesikreipia jauni, iki 40-ties metų, asmenys. O tokia daugelio žmonių elgesio priežastis – baimė patirti diskomfortą atliekant koronaviruso testą ir izoliuotis.

Oficialiam nedarbui rekordiškai išaugus ir perkopus 16 proc., „Sodra“ pastebi, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl karantino. Daugiau nei pusė šiemet registruotų bedarbių negavo nedarbo išmokos, nes per pastaruosius dvejus su puse metų nėra dirbę nė 12 mėnesių. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai per šį laiką nėra dirbę samdomo darbo ir neturi jokio socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia sulaukianti vis daugiau duomenų, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos nuo COVID-19 juodoji rinka. „(...) vis daugiau gauname informacijos, ir ne tik Lietuvoje, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos juodoji rinka“, – ketvirtadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus. Jo teigimu, šiuo metu nėra duomenų, kad toks procesas vyktų Lietuvoje, tačiau rizika dėl to kyla.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1883 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 77 537 asmenys.

Pagal radikalų australų politikės Gladys Berejiklian pasiūlytą planą, tiems, kurie atsisako skiepytis nuo COVID-19, gali būti uždrausta lankytis baruose, restoranuose ar net darbo vietose. Naujojo Pietų Velso (Australijoje) premjeras atskleidė, kad ji svarsto galimybę įgyvendinti reglamentus, kurie draustų nepasiskiepijusiems gyventojams patekti į tam tikras vietas. Ji sakė, kad šios priemonės bus skirtos „skatinti“ skiepijimą, kuris yra gyvybiškai svarbus norint atkurti ekonomiką.

Ekspertai teigia, kad situacijai gerėjant ir atlaisvinant karantino priemones mokyklų atidarymas turi būti pirmas prioritetas, kuriam jau dabar reikia ruoštis. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad jau ruošiasi ir turi pasirengę planus, kaip tai turėtų atrodyti. Pasak ministrės, kai tik leis epidemiologinė situacija, į mokyklas pirmiausia sugrįš pradinukai ir abiturientai.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 32 žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.  Iš viso praėjusią parą mirė 19 vyrų ir 13 moterų. Daugiausia mirusiųjų – po 13 – priklausė 80–89 ir 70–79 metų grupėms. Po du mirusius žmones priklausė 50–59 ir 90–99 metų grupėms. Vienas žmogus mirė, kuriam buvo nuo nuo 60 iki 69-erių, ir vienas, kuriam buvo nuo 40 iki 49-erių.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1274 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 32 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 2581 žmogus. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos aštuonios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 173 tūkst. 819 žmonių, 113 tūkst. 364 asmenys pasveiko, 56 tūkst. 599 – tebeserga. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2554 žmonės.

Jungtinėse Valstijose COVID-19 aukų skaičiui viršijus Antrajame pasauliniame kare žuvusių amerikiečių skaičių, naujasis prezidentas Joe Bidenas trečiadienį įspėjo, kad blogiausias pandemijos metas dar laukia. Naujoms koronaviruso atmainoms kurstant pandemiją, COVID-19 atvejų skaičius visame pasaulyje jau viršijo 96 milijonus.

Dėl koronaviruso pandemijos apsipirkimai internetu Lietuvoje pernai išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Banko atstovai tvirtina, kad dėl įpročius pakeitusių pirkėjų interneto prekyba per metus padarė 2-3 metų pažangą. Praėjusiais metais banko klientai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai 2019-aisiais šios išlaidos sudarė apie 580 mln.

Antrosios koronaviruso (COVID-19) bangos pikas praėjo, tačiau karantino ribojimus švelninti reikia labai palengva, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Krėpšta.

Lietuvai nereikėtų bijoti skolintis ir palaikyti ekonomiką, nes koronaviruso krizės metu svarbiausia išsaugoti darbo vietas, sako finansų ministrė. Anot Gintarės Skaistės, palaikyti ekonomiką ir vartojimą skatina ir tarptautinės organizacijos, o to nesiėmus, žlugtų verslai ir būtų prarastos darbo vietos, kas atneštų didesnę žalą, nei paaugusi skola.

Pernai ministrų pavaldinių algos kai kuriose ministerijose viršijo vadovų atlyginimus, skelbia laikraštis „Lietuvos rytas“. Naujoji Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė leidiniui teigė, kad tokia situacija galėjo susiklostyti dėl didesnio pavaldinių stažo ir papildomo darbo krūvio per pandemiją. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga per mėnesį uždirbdavo 4,3 tūkst. eurų, o kai kurie jo pavaldiniai – vos ne dvigubai daugiau.

Pernai į prastovas išleistiems ir po karantino iš jų grįžusiems darbuotojams valstybė išmokės 820 mln. eurų subsidijų. Didžioji jų dalis – 630 mln. eurų – bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovų, o dar 190 mln. eurų – buvusiems prastovose per karantiną. Subsidijos buvo mokamos, kad įmonės išsaugotų darbo vietas. Šiemet joms numatyta kur kas mažiau – 180 mln. eurų.

Nuo ketvirtadienio į mokyklas gali grįžti visų klasių moksleiviai, patiriantys sunkumų mokantis iš namų. Be to, įsigalioja Vyriausybės sprendimas, kad vieniši ar negalią turintys asmenys gali bendrauti su kitais šeimos ūkiais net ir kitose savivaldybėse. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžė, kad vaikai mokyklose, dienos centruose mokysis nuotoliniu būdu. Sprendimus, kas galės ugdytis mokyklose ar kitose savivaldybės paskirtose įstaigose, priims mokyklų vaiko gerovės komisijos.

Mažėjantys sergančiųjų Covid-19 srautai pas šeimos gydytojus tik patvirtina, kad bent kol kas pandemija šalyje slopsta. Vis dėlto, medikų teigimu, dėl koronaviruso diagnozės žmonės neretai vengia kreiptis į šeimos gydytojus, nors sužinoti, ar yra persirgę, veržiasi su entuziazmu. O tai, jų manymu, nepadeda efektyviai valdyti pandemijos.  Gydytojai pasakoja, kad jau kurį laiką mažiau nustatomų naujų koronaviruso atvejų tiesiogiai atsiliepia ir sergančiųjų asmenų srautui.