Koronavirusas COVID-19

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia gavusi keletą pranešimų dėl galimų skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų pažeidimų, tačiau juose trūko informacijos, todėl papildomų veiksmų nesiimta. Ministerijos atstovė Neringa Mikėnaitė šią savaitę informavo BNS, kad ministerija sulaukė dviejų skambučių į pasitikėjimo liniją ir vieno pranešimo el. paštu. Atstovės teigimu, pranešimus buvo prašoma patikslinti, pareiškėjų – prisistatyti, tačiau šie nesutiko, todėl papildomų veiksmų ministerija nesiėmė.

Jungtinėje Karalystėje siaučiant naujai COVID-19 atmainai, jaunas gydytojas-rezidentas savo dienoraštyje dalinasi išgyvenimais. Pateikiame jo penktadienio dienoraštį. Koronavirusui ir toliau siaučiant, nebetyli ir patys medikai. Vieni po kitų dalijasi sunkiais išgyvenimais iš darbo. Šįkart prabilo Jungtinės Karalystės medikas – Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) darbuotojas. PENKTADIENIS Esame pratę prie mirties, bet ne tokios Dėl nerimo šiąnakt beveik nemiegojau.

Lietuvoje COVID-19 galėjo persirgti apie pusė milijono šalies gyventojų. Tokius spėjimus pateikia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris kartu su premjere užsimena apie karantino sąlygų švelninimą, ribojimų atšaukimą. Jei sergamumo rodikliai toliau mažės karantino taisyklės reikšmingai galėtų pradėti keistis jau vasario mėnesį. Paulauskai, 93-ijų Jonas ir 89-erių Stasė, COVID-19 susirgo pirmosiomis gruodžio savaitėmis. Garbaus amžiaus vilniečiai koronavirusu užsikrėtė nuo artimųjų.

Infekcija COVID-19 persirgę žmonės gali būti atsparūs pakartotiniam užsikrėtimui koronavirusu mažiausiai šešis mėnesius – tai užtikrina ląstelės, galinčios „atsiminti“ virusą, rodo pirmadienį paskelbtos tyrimo išvados.

Lietuvoje nuo koronaviruso jau skiepijami pirmieji gyventojai, kurie sulaukė 80 ir daugiau metų. Molėtų rajone, Alantos seniūnijoje, nuo COVID-19 paskiepyti 59 senoliai. Skiepų sulaukė ir Šilalės rajono gyventojai. Pirminės sveikatos priežiūros centrai sako yra pasiruošę, galėtų paskiepyti ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tačiau jiems trūksta vakcinų. O šalies poliklinikos jau sudarinėja prioritetinių grupių sąrašus, pagal kuriuos bus skiepijami žmonės.

Karantino ribojimus reikia švelninti jau dabar – taip siūlo Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas. Ar tai nebūtų klaida, kokia buvo padaryta tarp dviejų karantinų? Apie tai – pokalbis su ULAC direktoriumi, profesoriu Sauliumi Čaplinsku. Sakote, kad nesutinkate su viešojoje erdvėje pasigirdusiais siūlymais karantiną tęsti net iki balandžio mėnesio.

Vyriausybė su ekspertais pirmadienį peržiūrėjo karantino režimo ribojimus. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pandemijos valdymas yra gerame kelyje, tačiau nereikėtų atsipalaiduoti. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad su minimaliais pakeitimais, dabartinis karantino režimas galios iki sausio 31 d., o nuo vasario dalis apribojimų gali būti pamodifikuoti.  „Galiu pasakyti daugiau mažiau tvirtai, kad dinamika, daugeliu požiūriu, pagal visus parametrus kuriuos sekame, yra palanki.

Nors taip laukiama bent kokių karantino atlaisvinimų, ekspertai įspėja, kad bet koks sušvelninimas turėtų būti itin atsargiai pasvertas, mat kitu atveju trečia banga ir užsidarymas neišvengiami. Vyriausybės ekspertų grupės narys prof. Laimonas Griškevičius pabrėžė, kad kitose šalyse griežtai palaikomi judėjimo ribojimai, nes norima išvengti trečio visiško šalies užsidarymo.

Vyriausybės pasitarime ekspertų taryba pristatė pasiūlymus, nuo kurių turėtų prasidėti karantino atlaisvinimai šalyje. Ekspertai pirmiausia Vyriausybei siūlo atverti mokyklas, tačiau prieš tai mokytojams ir mokiniams turėtų būti atlikti koronaviruso testai. Taip pat siūloma, jog vėliau galėtų būti skiepijami pedagogai ir vyresnių klasių moksleiviai.

Ekspertas teigia, kad Lietuvoje būtų galima dvigubai sumažinti mirtingumą nuo koronaviruso, jei didelėje rizikoje esantys asmenys greičiau įgytų imunitetą. Pasak jo, Lietuvai reikėtų sparčiau skiepyti vyresnio amžiaus asmenis, taip pat pradėti galvoti apie abiturientų skiepijimą.  Lietuvoje vakcinavosi beveik 47 tūkst. asmenų, kas sudaro beveik 1,7 proc. šalies gyventojų. Mūsų šalis patenka tarp penkių aktyviausiai vakcinaciją taikančių Europos Sąjungos šalių.

Koronavirusas Lietuvoje pasiglemžė dar vieną gyvybę. Mirė aplinkosaugininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas Pranas Baltrėnas. Vyro gyvybė užgeso po kovos su visame pasaulyje išplitusia Covid-19 infekcija, naujienų portalui „15min“ patvirtino vėlionio dukra Vilma Baltrėnaitė. Vyras 2001 m. buvo apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu. Nuo 1978 m. jis dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete, o nuo 1993 m. buvo ir Aplinkos apsaugos katedros vedėjas.

Nors bendra pandeminė situacija šalyje gerėja, vertinant pacientų ligoninėse ir mirčių atvejų skaičių pusiaukelė dar nėra pasiekta, tvirtino Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis. A. Šimaitis teigė, kad nors sunkių koronavirusu sergančių asmenų skaičius mažėja, krentanti ir mirtingumo kreivė, tačiau šie skaičiai vis dar yra per aukšti.  „Jei esame pusiaukelėje pagal atvejus ir teigiamus tyrimus, su ligoninėmis ir mirtimis ten dar nesame.

Dar viena liūdna žinia iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės – čia sausio 17 d. užgeso ilgamečio įstaigos gydytojo Romaldo Mackevičiaus gyvybė. Žymus Klaipėdos krašto neurologas, radiologas, šioje ligoninėje išdirbęs daugiau kaip 3 dešimtmečius, jau kurį laiką buvo išėjęs į pensiją, nors dar konsultuodavo pacientus Uosto poliklinikoje. Gydytojas 1977 m. baigė Kauno medicinos institutą. Buvo kompiuterinės tomografijos pradininkas Lietuvoje, gerbiamas ir mėgstamas pacientų.

Galima prognozuoti, kad koronavirusu (COVID-19) šalyje besimptome ar lengva forma yra persirgę apie pusę milijono žmonių, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Galima būtų suprognozuoti, kad gali būti apie pusę milijono persirgusių, dabar (oficialiai) turime apie 168 tūkstančius“, – pirmadienį susitikime su opozicine socialdemokratų frakcija sakė ministras.

Vyriausybė su ekspertais pirmadienį peržiūri karantino režimo ribojimus. Stebėkite ministrų kabineto pasitarimą naujienų portale tv3.lt. Pasak premjerės atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, pirmadienį per bendrą Vyriausybės ir patariamosios ekspertų tarybos posėdį ekspertai pateiks naujausius sergamumo ir mirčių nuo koronaviruso infekcijos duomenis bei tendencijas.

Dar prieš paskelbiant visuotinį karantiną Lietuva buvo suskirstyta į kelias sergamumo zonas. Sveikatos apsaugos ministras neatmetė galimybės, kad keičiantis sergamumui skirtingose savivaldybėse galėtų būti taikomos nevienodos priemonės.  Socialdemokratų frakcija pirmadienį išsikvietė ministrą atsakyti aktualiausius klausimus apie pandemiją.

Lietuvą pirmadienį pasiekė penktoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 siunta, joje – per 14 tūkst. dozių. Apie tai BNS informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. „Dalis dozių bus palikta sandėliuose, kol gausime ateinančių siuntų tikslius grafikus, kita dalis bus išgabenta į Panevėžį revakcinacijai“, – sakė ministro atstovė. Jos teigimu, kompanijos pažadėjo artimiausiomis dienomis patikslinti vakcinos pristatymo grafikus ir kiekius.

Pasaulis yra atsidūręs prie „katastrofiško moralinio žlugimo ribos“, jei turtingosios šalys susigriebia vakcinas nuo COVID-19, o neturtingosios nukenčia, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas.

Ministras Arūnas Dulkys atskleidė, kokių priemonių imsis, kad Lietuvoje būtų greičiau suvaldomas koronavirusas ir būtų galima atlaisvinti karantino suvaržymus. Tai antigenų testai, kurių pirmosios siuntos Lietuvą turėtų pasiekti jau sausio gale.

Skiepijimo nuo koronaviruso (COVID-19) planas kol kas aiškus iki kovo pabaigos, o didžiuosius vakcinų kiekius gamintojai žada tik trečią–ketvirtą metų ketvirtį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šiandien didesnį aiškumą, kad ir pasipykdami su Europos Komisija (EK), turime iki kovo pabaigos. Maždaug per savaitę skelbsime visų metų grafiką, koks jis prognozuojamas.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ dėl pandemijos ir kelionių ribojimų laikinai stabdo visus skrydžius iš Vilniaus bei Palangos ir kelis artimiausius mėnesius skraidins tik iš Kauno į Dubliną. Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas sako, kad bendrovė yra numačiusi skrydžių apimtis mažinti visose Europos šalyse.

Užimtumas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, antrąjį praėjusių metų ketvirtį kritęs žemiausiai nuo 2010-ųjų pabaigos, trečiąjį ketvirtį pakilo, bet nepasiekė ikikrizinio lygio. Darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų užimtumas liepos-rugsėjo mėnesiais padidėjo nuo 64,8 proc. metų ketvirčiu anksčiau iki 66,7 proc., tačiau buvo 2,5 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Moterų užimtumas augo nuo 58,3 iki 60,3 proc.

Ministerija negalės atsižvelgti į verslo pasiūlymus susieti valstybės paramą nukentėjusioms įmonėms su jų sumokėtu nuomos mokesčiu, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Mes šituos pasiūlymus girdime, iš tiesų, jau ne pirmą mėnesį ir, deja, mes į juos negalėsime atsižvelgti“, – portalo delfi.lt laidoje „Piniginiai reikalai“ pirmadienį sakė A. Armonaitė. „Yra keletas dalykų – visų pirma, buvo ganėtinai komplikuotai ir lėtai išjudėjusi parama.

Situacija gerėja daugelyje savivaldybių, tačiau padėtis visgi išlieka labai rimta, apibendrinęs pandemijos plitimo situaciją Lietuvoje konstatavo Vyriausybei pateikė jos duomenų analitikas Aistis Šimaitis. Jo teigimu, lyginant su situacija spalio pirmoje pusėje, kai nebuvo nevaldomo pandemijos augimo, dabartiniai rodikliai yra apie dešimt kartų blogesni. Specialisto atlikta analizė rodo, kad 14 dienų sergamumas 100 tūkst.

Latvijoje praėjusią savaitę buvo nustatyti dar keturi užsikrėtimo naujos „britiškosios“ koronaviruso atmainos koronavirusu atvejai, pirmadienį pranešė Biomedicinos tyrimų centro vadovas Janis Klovinis. Šalies epidemiologai anksčiau pareiškė, kad Jungtinėje Karalystėje pirmąkart aptikta nauja padermė pagal sunkumą nesiskiria nuo įprastos atmainos, tačiau yra labiau užkrečiama.

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“ atlikta analizė. Kaip sparčiai skiepijama įvairiose ES šalyse, analitikai skaičiavo palygindami, koks vakcinų skaičius tenka 100 šalies gyventojų.

Paraiškas paramai iš naujo 150 mln. eurų vertės subsidijų paketo verslas galės teikti jau trečiadienį, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. Vyriausybei penktadienį patvirtinus subsidijų mokėjimo tvarkos aprašą, Aušrinė Armonaitė sako, kad  visuomenė ir institucijos dar turi susipažinti su šiuo dokumentu. „Yra reikalavimas leisti dvi dienas susipažinti visuomenei, institucijoms su šiuo aprašu.

Koronavirusas pareikalavo dar vienos gyvybės. Penktadienį Klaipėdos ligoninėje mirė buvęs ilgametis Smiltynės miškininkas 65-erių Algimantas Laurinaitis. Apie liūdną žinią  naujienų portalui tv3.lt patvirtino velionio žmona Gražina Mineikienė. „Jis susirgo sausio 8 dieną, pakilo aukšta temperatūra iki 39,7. Tris dienas buvo didžiulis silpnumas, o pirmadienį pradėjo mėlynuoti, atsirado deguonies trūkumas.

COVID-19 Lietuvoje tebeserga 3794 sveikatos priežiūros specialistai, pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė, absoliuti dauguma atvejų medikams patvirtinta antrosios koronavirusinės infekcijos bangos metu – nuo rugsėjo mėnesio. „Šiuo metu vis dar serga 3794 medikai. Per visą pandemijos laikotarpį COVID-19 patvirtinta per 12 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų.

Savaitgalį užtikrinant judėjimo tarp savivaldybių kontrolę patikros postuose iš viso apgręžta daugiau nei 1,2 tūkst. automobilių, BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.  Klaipėdos apskrities policija pirmadienį pranešė per savaitgalį patikrinusi daugiau kaip 13 tūkst. automobilių, 132 neįleidusi bei užfiksavusi 92 įvairaus pobūdžio pažeidimus. Beveik pusė visų pažeidimų – 45 – buvo nustatyti Palangoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 935 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 84 789 asmenys.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje – dar viena netektis. Pranešama, kad sausio 16 d. eidama 49-uosius metus mirė Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Birutė Malinauskaitė. Nors moteris sirgo koronavirusu, pagrindinė priežastis buvo kitos ligos. Kaip portalui tv3.lt sakė ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis, medikė mirė nuo kitų daugybinių ligų. „Ji taip pat sirgo Covid-19, bet tai nebuvo ta liga, nuo kurios mirė. Medikė jau kurį laiką gulėjo ligoninėje“, – sakė jis.

Kovą su Covid-19 pralaimėjo dar vienas šalies gydytojas. Pakruojo ligoninė pranešė, kad 2021 m. sausio 17 d. po klastingos ligos mirė gydytojas Juozas Vyšniauskas. Kaip portalui tv3.lt teigė Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris, gydytojas jau 3 savaites gydytas reanimacijoje Šiauliuose.  „Baigęs Kauno medicinos institutą, Juozas Vyšniauskas 1966 metais atvyko į Pakruojo rajoną. Ir pasiliko.

Policijos suvestinių duomenys už sausio pirmosios savaitės duomenys rodo, jog norinčiųjų patekti į Palangą tam neturint svarios priežasties kardinaliai sumažėjo. Tačiau panašu į tai, jog kurorto policijos pareigūnai siekia, kad tokių vairuotojų, kuriems tektų apsisukti ir grįžti atgal, apskritai neliktų. Pirmąją sausio savaitę penkiuose policijos postuose ties įvažiavimais į Palangą patikrinta beveik pustrečio tūkstančio automobilių.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 21 žmogus, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 14 vyrų ir septynios moterys. Daugiausia mirusiųjų – aštuoni – priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, penkiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių metų. Keturi mirusieji registruoti 50–59 metų, po du – 90–99 metų ir 60–69 metų amžiaus grupėse.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 476 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 21 žmogus, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 52 žmonės. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos trys mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 167 tūkst. 992 žmonės, 104 tūkst. 297 asmenys pasveiko, 60 tūkst. 14 – tebeserga. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2469 žmonės.

Subalansuota mityba, sudaryta iš visų pagrindinių maisto produktų, yra geriausias būdas išlaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą. Kai kurios bakterijų rūšys gyvena mūsų žarnyne ir padeda virškinti maistą. Mikrobioma taip pat skatina medžiagų apykaitą, virškinimą ir imuninę sistemą. Honkonge atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonės, sergantys koronavirusu, turėjo mažą Faecalibacterium prausnitzii ir Bifidobacterium bifidum bakterijų kiekį.

Lietuvoje įsibėgėja kova su koronavirusu. Šalies ligoninėse prasidėjo pakartotinis skiepijimas. Pirmąsias vakcinas nuo COVID-19 gavę medikai visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiandien gavo antrąsias dozes. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prasideda pakartotinis vakcinavimas nuo COVID-19. Skiepijami tie, kurie pirmąsias vakcinas gavo praėjusių metų pabaigoje. „Skiepijam, skiepijam, tikrai taip. Būna įvairių reakcijų.

Jungtinėje Karalystėje siaučiant naujai COVID-19 atmainai, jaunas gydytojas-rezidentas savo dienoraštyje dalinasi išgyvenimais. Pateikiame jo ketvirtadienio dienoraštį. Koronavirusui ir toliau siaučiant, nebetyli ir patys medikai. Vieni po kitų dalijasi sunkiais išgyvenimais iš darbo. Šįkart prabilo Jungtinės Karalystės medikas – Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) darbuotojas.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius viešai tvirtino, kad valdant koronavirusą viena iš efektyvių priemonių yra ribojimai, todėl vertėtų karantiną pratęsti bent iki balandžio vidurio. Visgi su tuo nesutinka profesorius Saulius Čaplinskas. „Atlaisviname ribojimus - gauname naują susirgimų šuolį. O naujos viruso atmainos plinta dar greičiau, todėl pastangų jų plitimui suvaldyti reikia daugiau“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Kasiulevičius.

Austrija iki vasario 7 dienos pratęsia karantiną, bandydama mažinti vis dar didelį per parą užregistruojamų naujų COVID-19 atvejų skaičių, pareigūnams nerimaujant dėl labiau užkrečiamų koronaviruso atmainų. Kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) sekmadienį sakė, kad bus sugriežtintos taisyklės dėl socialinio atstumo: žmonių bus prašoma laikytis per 2 m vieniems nuo kitų, o ne per 1 metrą.

Į Lietuvą atkeliavus jau ne vieno gamintojo COVID-19 vakcinoms kyla daugybė naujų klausimų – kaip greitai atsiranda efektas po 1 vakcinos dozės? Kiek stipriai šis efektas skiriasi lyginant su 2 dozėmis? Kokį imunitetą (antikūnų/ląstelinį) padeda suformuoti skirtingos COVID-19 vakcinos? Dalį atsakymų pateikia įrodymais pagrįstos medicinos grupės iniciatyva parengta kelių gamintojų vakcinų palyginimo santrauka.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 6 576 testus patvirtinti 567 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 17 anksčiau užsikrėtusių žmonių, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. šeštadienį buvo skelbta apie 1 031 naują COVID-19 atvejį ir mirusius 26 pacientus. Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtinti 55 664 COVID-19 atvejai ir mirė 978  koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 3 207 testus nustatyta 390 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė keturi anksčiau užsikrėtę pacientai, sekmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 618 naujų COVID-19 atvejų ir keturių pacientų mirtį. Be to, atgaline data įregistruotas vienas penktadienio mirties atvejis. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 598,43 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nors šalį kaip reikiant kaustys šaltis, gydytojai neslepia, kad pandemijai toks oras yra dėkingas – kuo temperatūra žemesnė, tuo virusams plisti sąlygos mažiau palankios. Be to, pastebima, kad sergančiųjų Covid-19 kiek sumažėjo ir į „savo vietą“ grįžta peršalimo ligos. Kaip pasakojo „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, palankiausios virusams, tarp jų – ir COVID-19, plitimui drėgnas ir vėsus oras.  „Iš esmės virusų plitimui labai palanki vėsuma ir drėgmė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1257 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 86 387 asmenys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 26 žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Be to, dar 5 mirtys į Covid-19 mirčių statistiką įtrauktos iš anksčiau. Iš viso praėjusią parą mirė po 13 vyrų ir moterų. Daugiausia mirusiųjų – 11 – priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, šešiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių metų. Penki mirusieji registruoti 60–69 metų, trys mirusieji – 90–99 metų amžiaus grupėse.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 836 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, taip pat įtrauktos 5 mirtys iš anksčiau, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą taip pat registruotos penkios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė data yra ankstesnė. Praėjusią parą registruota 111 pasveikusių žmonių. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1859 COVID-19 pacientai, 147 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį informavo Statistikos departamentas.

Į profesinių ligų sąrašą svarstoma įtraukti ir COVID-19. „Mes šiuo metu esame kreipęsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydami pateikti nuomonę, ar COVID-19 reikėtų įtraukti į profesinių ligų sąrašą. Vertinsime tą situaciją“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje penktadienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė. Anot jos, kol kas kitose Europos Sąjungos šalyse tokios praktikos nėra. „Tačiau tikrai prie to klausimo dirbame.