Pasak A. Dulkio, antigenų testais pirmiausia bus testuojami asmenys, jaučiantys simptomus, o prevenciškai bus tiriami pedagogai, psichologai, medikai, įkalinimo įstaigų darbuotojai, globos įstaigų gyventojai ir personalas, koronaviruso židiniuose dirbantys asmenys ir verslas.
„Kai tiesiog yra jaučiami simptomai. Priderinome vieną algoritmą prevenciniam testavimui. Jis bus naudojamas pedagogams, psichologams, socialiniams darbuotojams, įkalinimo įstaigose, medikams, socialinės globos įstaigose ir lygiai taip pat verslui pritaikomas.
Židinių darbo kolektyvuose ir organizacijose irgi atitinkamas algoritmas, kuriam naudosime antigenus. Taip pat izoliacija“, – taip sveikatos apsaugos ministras kalbėjo socialdemokratų frakcijos posėdžio metu.
Dulkys: atpalaidavimo priemones derinsime su testavimo algoritmais
Anot jo, testavimo antigenų testais apimtys turės tiesioginę įtaką karantino ribojimų atlaisvinimams.
„Logika tokia, kad vasario mėnesį, negaliu pasakyti, nuo kurios savaitės, bet tikslas yra toks. Juk Lietuva negali amžinai gyventi su tomis griežtomis karantino priemonėmis. Visos šalys, kurios staigiai nuėmė karantino priemones, bet nenaudojo kitų priemonių, visos staigiai sugrįžo į situaciją, kai dar griežtesnis karantinas su komendanto valandomis ir panašiai.
Mes atpalaidavimo priemones derinsime su testavimo algoritmais. Schemas turime, bet deja neturi tų pačių testų. Bet jau kažkokia šviesa tunelio gale jau matosi. Tokiu būdu turėsime greitesnę diagnozę, izoliaciją ir bus kaip pliusas, kaip apdovanojimas tiems, kurie tuos testus naudoja, jiems bus pagreitinamas išėjimas iš saviizoliacijos. Tokiu būdu bus galima užtikrinti organizacijų ir mokymo įstaigų atsidarymą ir darbą“, – frakcijos posėdyje sakė A. Dulkys.
Pasak ministro, apie greituosius antigenų testus visa ES kalbėjo nuo praėjusių metų vasaros, bet Lietuvoje nueinanti valdžia nepaliko jokios testavimo strategijos, nebuvo užsakyti greitieji testai, todėl šiuo metu dar nei vieno greitojo testo nėra Lietuvoje.
A. Dulkys teigė, kad vasario viduryje turėtų pasirodyti Lietuvoje pirmieji antigenų testai per Nacionalinės laboratorijos pirkimus. Pagal centralizuotą EK tiekimą – apie 100 tūkst. turėtų atkeliauti sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.
Dulkys: verslas, organizacijos ir įmonės atsigavimo požymių gali tikėtis kovą
Prakalbęs, kada būtų galima tikėtis lengvesnio karantino, A. Dulkys pažymėjo, kad tam reikalingas nuoseklus teigiamų koronaviruso testų atsakymų skaičiaus mažėjimas.
„Jei nuosekliai mažės, galime link vasaros turėti kažkokią geresnę situaciją, bet su sąlyga, kad tos kitos viruso atmainos neteiks naujų siurprizų“, – sakė A. Dulkys.
Jis tikisi, kad situaciją valdyti padės testavimas greitaisiais antigenų testais.
„Vasario mėnesį prasidės testavimo programa, aktyvus jos veikimas kovo mėnesį turėtų duoti ir verslui, ir organizacijoms, ir mokymo įstaigoms veiklos atsigavimo požymių“, – teigė A. Dulkys.
Pasak ministro, jei norės veikti ir dirbti – tai bus atitinkamos taisyklės, ką įmonės turės daryti.
„Jei nori veikti, jei nori dirbti ar mokytis – tai yra atitinkamos taisyklės, kaip turime daryti. Tikrintis antikūnius. Kiekvienai organizacijai jos truputėlį skiriasi“, – kalbėjo ministras.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas prašė patikslinti, kaip bus organizuojamas ir vykdomas testavimas verslui, kas finansuos. Pasa ministro, vienas testavimo algoritmas bus prevencinis, kitas – židinių gesinimui, atskiras algoritmas – izoliaciją turėjusių asmenų, ir dar vienas – organizacijose ir darbo kolektyvuose.
„Visus juos lydės konkretūs teisės aktai, kiekvienas procesas bus aprašytas ir skelbiamas viešai“, – teigė A. Dulkys.
Pasak jo, schemos testavimui greitaisiais antigenų testais yra numatytos: „Schemos yra, bet joms reikia antigenų testų. Lietuva jų praėjusiais metais neįsigijo“.
Pasak ministro, artimiausiu metu ministerija skelbs visą metų grafiką, koks jis prognozuojamas pagal kiekvienos vakcinos tiekimus. Ministras pažymėjo, kad jis bus kintantis, tačiau visi viešai galės matyti informaciją. Anot A. Dulkio, per sausio mėnesį jau antrą skiepą turėtų gauti visa sveikatos sistema – gydymo įstaigos, globa, vaistininkai, karščiavimo klinikos.
Zemlys-Balevičius: pirmiausia siūloma atverti mokyklas, pateikta testavimo strategija verslui
Vyriausybei patariančios ekspertų tarybos narys, UAB „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius penktadienį naujienų portalui tv3.lt teigė, kai kol kas Lietuvoje situacija dar sudėtinga, bet kai jau bus galima kalbėti apie karantino suvaržymų atlaisvinimą, tai pirmiausia siūloma pradėti nuo švietimo sektoriaus.
„Manau, kad vienareikšmiškai, pirmasis atlaisvinamas turėtų būti švietimo sektorius, kuris pakankamai komplikuotas. Abiturientams artėja egzaminai, reikia mums reikia sugalvoti, kaip tai padaryti. Kai atlaisvinsime švietimą ir matysime, kad tų atvejų nepadaugėjo – tada pagalvosim apie kitas veiklas.
Ekonominės veiklos galėtų vykti su atitinkamu testavimu. Tai būtų permesta ant tų įmonių, kurios nori atsinaujinti veiklą. Yra testavimo strategija panaši kaip ligoninėse – kur kas savaitę visus testuoji, profilaktinis testavimas, o pagavus sergantį žmogų, iš karto izoliuoji. Be to, nemanau, kad galime kažką atidaryti“, – sakė pašnekovas.
Pasak mokslininkų, sausio pradžioje ekspertų taryba Vyriausybei jau pristatė testavimo strategiją verslui su plačiu antigenų testų naudojimu, kontaktų atsekimu: „Buvo siūloma, kaip įmonėms atsidaryti, nes tai aktualus klausimas. Vyriausybė, kaip suprantu, kažką jau daro“.
Šiuo metu gydymo įstaigose situacija dar sudėtinga
Pasak eksperto V. Zemlio-Balevičiaus, situacija Lietuvoje vis dar yra sudėtinga, esame pačiame pavojingiausiame D viruso plitimo scenarijuje.
„Matome, kad yra teigiamų ženklų – atvejų sumažėjimas, matomas mirčių sumažėjimas, ligoninėse pradeda šiek tiek mažėti. Bet situacija pakankamai sudėtinga, nes ligoninėse yra virš 2 tūkst. pacientų. Atvejų skaičius dar C zonos nepasiekęs. Dabar labai svarbu išlaikyti tą momentą, kad galų gale pas mus ateitų geresnė situacija“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Pasak mokslininko, kad būtų ketinama atlaisvinti, tai pirmiausia gydytojai turėtų pasakyti, kad jau yra pasiruošę tam, kad jau turi papildomų pajėgumų tvarkytis su Covid-19.
„Tikriausiai gydytojai dar ateinančias dvi savaites to negalės pasakyti, nes gydomų ligonių skaičius turėtų nukristi iki kokių 400-600 žmonių“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, kad būtų galima atlaisvinti karantino apribojimus – tai turi būti kontroliuojama epidemija. Pasak jo, dabar Lietuva turi vienintelį įrankį – griežtus apribojimus.
„Jeigu mes atlaisviname, tai kaip sugaudysime žmones, kurie kontaktuoja? Kol neturime normalaus kontaktų atsekimo ir normalios testavimo strategijos, kuri sugaudo ir izoliuoja visus naujus atvejus, mes negalime (atlaisvinti – aut. past.). Jei atlaisvinsime apribojimus – tai bus kaip kitose šalyse. Pavyzdžiui, kaip Airija, kuri įsivedė apribojimus, nuėmė ir po to vėl šuolis.
Prisiminkime ir viruso atmainą, kuri tikriausiai jau yra Lietuvoje, tik dar nėra pilnai paplitusi dėl apribojimų išlaikymo. Jei mes atleidžiame – tai ta atmaina gali pasklisti. Tai toks atleidimas būtų savaitei ar dviem, o po to vėl gydytojai eis į karo zoną“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
