Koronavirusas COVID-19

Rusijos pareigūnai pateikė prašymą registruoti rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“ Europos Sąjungoje, trečiadienį pranešė vakcinos programą finansuojantis valstybinis turto fondas. Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) atstovas pranešė, kad antradienį Europos vaistų agentūrai (EVA) buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą platinti Europos Sąjungoje jų vakciną nuo pandeminio koronaviruso. „Tai svarbus žingsnis“, – pridūrė jis.

Nors grožio salonai ir uždaryti, kai kurių politikų šukuosenos beveik nesikeičia. Specialistams ir Seimo nariams jau kyla įtarimas, ar nėra naudojamasi šiuo metu neleistinomis grožio paslaugomis. Vieni politikai atšauna plaukais besirūpinantys patys, o kai kurie puola ir į neviltį – jei taip ir toliau, plaukus teks nusiskusti arba juos susivelti į dredus. Grožio salonai uždaryti jau daugiau nei mėnesį. Gruodžio 16 d. buvo sugriežtintas karantinas, grožio salonams buvo liepta užverti duris.

Estijoje trims asmenims buvo nustatytas užsikrėtimas naujos atmainos koronavirusu, neseniai atrastu Jungtinėje Karalystėje ir laikomu užkrečiamesniu negu anksčiau plitusios padermės, trečiadienį pranešė medicinos pareigūnai. Tai pirmasis atvejis, kai Estijoje buvo aptikta naujosios atmainos koronaviruso. „Taip pat gavome pranešimą, kad trys iš Anglijos įvežti „britiškosios“ atmainos atvejai buvo teigiami“, – sakė Sveikatos apsaugos departamento vadovo pavaduotoja Marie Anne Harma.

Remiantis vidaus sveikatos tarnybos duomenimis, vienas iš šešių koronavirusu sergančių pacientų Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) ligoninėse užsikrėtė virusu gydydamasis nuo kitų ligų. Iki šiol šį mėnesį 5 684 COVID-19 susirgę pacientai iš 44 315 – maždaug kas aštuntas – buvo užkrėsti virusu, kai pateko į ligoninę dėl kitų negalavimų.

Covid-19 pandemijai į reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius (RITS) paguldžius daug daugiau sunkių pacientų specialistai teikia negailestingas įžvalgas. Kuo daugiau pacientų čia gydoma, tuo sudėtingiau užtikrinti kokybišką jų priežiūrą ir daugiau ligonių neišgyvena. Juo labiau didesnis mirštamumas fiksuotas tarp ventiliuojamų pacientų.

Nors pandemijos pagreitis Lietuvoje ėmė mažėti, situacija sveikatos paslaugų sektoriuje išlieka sudėtinga. Įtampas čia kelia ne tik Covid-19 pacientų gydymas, bet ir ribojamas kitų paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vardija katastrofiškai sumažėjusias jų apimtis, tačiau mato šviesą tunelio gale.

Nors Covid-19 infekcija vaikams tiesiogiai pavojinga labai retai, specialistai įspėja apie ne mažiau pasekmių galinčius turėti šalutinius pandemijos reiškinius. Kalbama ne tik apie sumažėjusias sveikatos profilaktikos apimtis, bet ir smurto artimoje aplinkoje riziką. Kaip pasakojo Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas, prof. Rimantas Kėvalas Covid-19 infekcija vaikams absoliučia dauguma atvejų nėra labai pavojinga ir pasireiškia lengvais simptomais arba praeina visai be jų.

Į bendrą statistiką nuo trečiadienio įtraukiami ir be testo šeimos gydytojų patvirtinti COVID-19 atvejai, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Per praėjusią parą patvirtinti 1232 nauji COVID-19, 54 iš jų nustatyti šeimos gydytojų be testo“, – teigė įstaigos atstovė Justina Petravičienė. Pasak jos, į statistiką įtraukti ir senesni duomenys apie užsikrėtusiuosius, kurie į e.sveikatą šeimos gydytojų buvo suvesti nuo naujosios tvarkos įsigaliojimo datos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad, esant galimybei, pirmiausiai į mokyklas grįš pradinukai ir abiturientai. Tiesa, kol kas grįžti prie kontaktinio mokymo neleidžia epidemiologinė situacija šalyje, pažymi ministrė. „Kai tik epidemiologinė situacija tą leis, tai mes ir atversime mokyklas moksleiviams. Taip, yra prioritetinės grupės. Man atrodo, visi suprantame, kad mokyklos yra prioritetinė sritis ir mes tikrai, jei turėsime galimybes, tą padarysime.

Jau nuo sausio 21 d., ketvirtadienio, daugiau vaikų galės grįžti mokytis į klases. Tiesa, mokslai jiems tebevyks nuotoliniu būdu. Kaip teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pačios mokyklos turės apsispręsti, kurie moksleiviai nuo šiol mokysis ne namuose, o mokyklose. Ministrų kabinetas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui leisti į mokyklas grįžti moksleiviams, kuriems sunku mokytis nuotoliniu būdu iš namų arba jie tam neturi sąlygų.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė sušvelninti karantiną. Leista į mokyklas grįžti vaikams, kuriems sunku mokytis nuotoliniu būdu iš namų. Taip pat atlaisvintas bendravimas šeimoms, sukuriant „socialinius burbulus“. Taip koreguoti karantiną Vyriausybei antradienį pasiūlė Valstybės ekstremalių situacijų komisija.

Tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų priežiūra mokykloje. Tai numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtame pagalbos priemonių pakete, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Jam skirta 7,5 mln. eurų. Šiuo metu yra apie 14 tūkst.

Pekino sveikatos apsaugos pareigūnai trečiadienį paskelbė, kad du Kinijos sostinėje nustatyti COVID-19 atvejai yra susiję su itin užkrečiamos, Jungtinėje Karalystėje atsiradusios atmainos koronavirusu. Šie Pekino Dasingo rajone išaiškinti atvejai „laikomi naujomis, JK atrastomis koronaviruso atmainomis“, žurnalistams sakė miesto ligų kontrolės centro direktoriaus pavaduotoja Pang Xinghuo.

Prioritetinių grupių dėl COVID-19 vakcinos sąrašą planuojama atnaujinti savaitės pabaigoje, BNS informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. „Atsižvelgus į ekspertų ir Vyriausybės rekomendacijas ministro Arūno Dulkio įsakymas dėl prioritetinių grupių yra keičiamas. Šios savaitės pabaigoje jis taps viešas“, – trečiadienį teigė ministro atstovė.

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo steigti Nacionalinį krizių valdymo centrą, dabartinėje dviejų lygių – nacionaliniame ir savivaldos – ekstremalių situacijų valdyme pasigedus lyderystės ir koordinavimo.

Priešakinėse koronaviruso linijose dėl pacientų gyvybių kovojantys medikai negaili nei savo laiko, nei gyvybės. Šiuo metu yra viešai paskelbta apie 17 medicinos darbuotojų mirčių nuo Covid-19 Lietuvoje. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti išėjusius medikus, kurių gyvybes pasiglemžė klastingas virusas. Tapo pirmąja auka medikų bendruomenėje Jevgenija Mickienė buvo ilgametė Šilutės vaikų ir šeimos gydytoja ir tapo pirmąja gydytoja Lietuvoje, mirusia nuo koronaviruso.

Koronaviruso situacijai Lietuvoje negerėjant ligoninėse į pakalbą jungiasi vis daugiau savanorių. Sukrėsti vaizdų jie istorijomis dalijasi socialiniuose tinkluose. Sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje įspūdžiais ir emocijomis pasidalijo dar viena moteris. Savanoriaudama ligoninėje ji pripažįsta, kad vis mažiau laiko lieka sau, todėl ir įvairūs apmąstymai dažniausiai susiję su kitais dalykais.

Lietuva gavo atnaujintus „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų pristatymų grafikus, pagal kuriuos šaliai bus tiekiama daugiau skiepų, nei buvo numatyta anksčiau. „Gavome atnaujintus grafikus tik likusiam sausio, vasario mėnesiui. Kovo mėnesio pristatymų grafiko dar nėra, nors buvo žadėta iki kovo pabaigos pateikti.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) laikinai sustabdė sutartį dėl COVID-19 vakcinos išvežimo su bendrove „Sotus derlius“. „Įvertinus aplinkybes, ESSC šiuo metu laikinai sustabdė sutarties vykdymą. Yra sudaryta ekspertų komisija ištirti paskutiniam atvejui, kai buvo nustatyti temperatūrų svyravimai išvežant vakcinas“, – BNS trečiadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai Vytautas Beniušis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1369 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 79 777 asmenys, rašoma NVSC pranešime.

Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. šalies įmonių pernai trūko darbuotojų, o labiausiai – pramonės ir statybos įmonėse, rodo Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa. Darbuotojų kur kas labiau stinga didiesiems darbdaviams: 75 proc. įmonių su 750 ir daugiau žmonių, ir 60 proc. su daugiau nei 50 žmonių pernai sunkiai sekėsi ieškoti tinkamų darbuotojų.  Anot apklausos, dažniausiai sunku rasti tinkamų darbuotojų dėl nepakankamos jų kvalifikacijos (42,9 proc.) bei motyvacijos (26,3 proc.

Trys pagrindiniai koronaviruso simptomai yra aukšta temperatūra, nuolatinis kosulys ir dusulys. Tačiau virusu užsikrėtusių žmonių simptomai varijuoja, todėl panašu, kad žmonių organizmai gali į infekciją reaguoti skirtingai. Dėl skonio ar kvapo praradimo užsikrėtus virusu atsirado viena teorija, kuri teigia, kad liežuvio skausmas ar spalvos pasikeitimas gali irgi būti koronaviruso simptomas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 16 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė devynios moterys ir septyni vyrai. Daugiausia mirusiųjų – šeši – priklausė 70–79 metų grupei, keturiems mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių. Trys mirę žmonės priklausė 80–89 metų, du – 60–69 metų, vienas – 50–59 metų grupei.

Verslo ir vyriausybių lyderiai visame pasaulyje šiuo metu mirtis dėl COVID-19 bei pandemijos ekonominius padarinius laiko didžiausiomis trumpalaikėmis grėsmėmis pasaulyje, pranešė Pasaulio ekonomikos forumas (PEF).  Forumas, kuris kasmet organizuoja pirmaujančių pramonės ir politikos atstovų susitikimą Šveicarijos Alpių kurorte Davose, iš anksto atlieka savo narių apklausą, kad nustatytų pastarųjų manymu didžiausias pasaulines grėsmes.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1232 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 16 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1864 žmonės. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 172 tūkst. 60 žmonių, 110 tūkst. 451 asmenys pasveiko, 57 tūkst. 823 – tebeserga. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2514 žmonės.

Valdžiai siūlant įsigyti verslui greitųjų antigenų testų, kuriais darbuotojai būtų testuojami kas savaitę ar dvi, verslo atstovai iniciatyvą linkę vertinti palankiai, tačiau mano, kad lėšomis turėtų prisidėti ir valstybė, rašo portalas delfi.lt.  Jo teigimu, planuojamas testavimas įmonėse leistų trumpinti kai kurių darbuotojų izoliacijos laikotarpį arba jų išvis neizoliuoti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija svarsto galimybę palengvinti savarankiškai dirbančių asmenų padėtį per pandemiją. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad subsidijos priemonė turėtų būti pasiūlyta vasarį.  „Labai nemažai girdime nuogąstavimų savarankiškai dirbančių. Tarsi ne visai mūsų laukas būtų, bet mes vis dėlto norime prisidėti ir spręsti savarankiškai dirbančių žmonių sunkumus.

Nuo pandemijos apribojimų nukentėjęs verslas nuo trečiadienio gali kreiptis paramos iš naujo 180 mln. eurų vertės subsidijų ir paskolų paketo. Paraiškas įmonės gali teikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje. Praėjusią savaitę Vyriausybei patvirtinus mokėjimo tvarkos aprašą, verslui šią savaitę buvo suteiktos dvi dienos su juo susipažinti.

Greitųjų antigenų testų pirkimo procedūras Europos Komisija (EK) turėtų baigti sausio pabaigoje, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Lietuva per šį pirkimą siekia įsigyti 600 tūkst. šių testavimo priemonių. „Užbaigus viešųjų pirkimų procedūras ir atrinkus tiekėjus, planuojama sausio mėnesio pabaigoje, valstybėms narėms bus siunčiamos pasirašyti individualios sutartys dėl šių testų pirkimo“, – BNS ministerijos poziciją perdavė SAM Spaudos tarnybos patarėja Lina Zimnickienė.

Jungtinėje Karalystėje pirmąkart aptikta koronaviruso atmaina šiuo metu jau užfiksuota mažiausiai 60 valstybių – 10 daugiau nei prieš savaitę, trečiadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija. Tuo metu Pietų Afrikoje pirmiausia aptikta atmaina, kuri, kaip ir britiškoji, manoma, yra labiau užkrečiama, užfiksuota 23 šalyse ir teritorijose, sakoma PSO pranešime.

Europos Sąjunga siekia iki rugpjūčio pabaigos vakcinuoti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas . Šis siekis, dėl kurio buvo susitarta ES komisarų susitikime, užsibrėžtas daugumai Bendrijos valstybių sunkiai įsibėgėjant vakcinavimo programoms. Skiepijimas nuo COVID-19 ES prasidėjo prieš tris savaites.

Lietuvos gyventojams teks apsišarvuoti kantrybe. Šalyje sergamumas krinta, tačiau pagrindinių karantino ribojimų švelninimą išvysime dar negreitai. Sveikatos ekspertai prognozuoja, kad ženklių pokyčių gyventojai turėtų tikėtis vasario pabaigoje, kovo pradžioje. Daugiausiai dėmesio šiuo metu valdžia skiria mokykloms, kurias norima išlaisvinti greičiausiai. Štai, ką mano gyventojai: „Išvažiuoti pas gimines ir artimuosius.“ „Triukšmo, turbūt, nes viskas uždaryta, viskas merdi.

Lietuvai kovojant su koronavirusu, prezidentas Gitanas Nausėda kelia tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti du milijonus gyventojų, kad susiformuotų „bandos imunitetas“. Tiesa, norint pasiekti tokius ambicingus skaičius, skiepijimo tempą reikia didinti kone šešis kartus. Dalis ekspertų mano, kad tai įmanoma, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija atkerta – su tokiais vakcinų kiekiais, kuriuos dabar gauna Lietuva, paskiepyti daugiau žmonių galimybių nėra.

Koronavirusas įsisuko į vieną daugiabutį Kaune. Namo gyventojai pasakoja, kad per savaitę nuo Covid-19 mirė jau du žmonės, mažiausiai septyni užsikrėtė. Mirusiuosius pažinojęs kaimynas įspėja saugotis vyresnio amžiaus žmones: „kaimynas čia, atrodo, prieš porą dienų buvo sveikas, suklupo ir viskas“. Liūdna žinia apie jau antrą nuo koronaviruso mirusį kaimyną socialiniuose tinkluose pasidalino namo gyventojas Algimantas Bakas. „Mūsų laiptinėje siautėja CORONA.

Antrąją vakcinos nuo COVID-19 dozę jau gavo 1624 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir 454 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medikai. Apie tai antradienį BNS informavo gydymo įstaigos. Santaros klinikų teigimu, iš maždaug 6 tūkst. įstaigoje dirbančių žmonių pirmuoju skiepu paskiepyta apie 5 tūkst. asmenų. Gydymo įstaiga teigia, kad vakcinacijos procesai vyksta sklandžiai. Savo ruožtu Kauno ligoninė pranešė, kad pirmąja doze paskiepyta 1,7 tūkst.

Anksčiau Latvijoje įvesti suvaržymai dėl COVID-19 galios iki vasario 7 dienos, antradienį po vyriausybės ir krizės valdymo tarybos posėdžio spaudos konferencijoje paskelbė premjeras Krišjanis Karinis. Vyriausybė iš esmės sutarė pratęsti suvaržymus, o galutinis sprendimas bus priimtas ketvirtadienį. Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą nuo praėjusių metų lapkričio 9-osios iki šių metų vasario 7-osios Latvijoje galioja ekstremalioji padėtis.

Beveik trečdalis pasveikusių koronaviruso pacientų per penkis mėnesius yra vėl paguldomi į ligoninę, o vienas iš aštuonių miršta nuo viruso sukeltų komplikacijų. Lesterio universiteto ir Didžiosios Britanijos nacionalinės statistikos biuro tyrimas parodė, kad iš 47 780 žmonių, išleistų iš ligoninės per pirmąją koronaviruso bangą, 29, 4 proc. per 140 dienų buvo vėl paguldyti į ligoninę, o 12, 3 proc. mirė.

Kol vieni šventė žiemos šventes, grožėjosi ir linksmai mėgavosi pasakiškai gražia žiema, kiti – kovojo už išgyvenimą. Dar kiti, palikę šeimas prie šventinių stalų, padėjo kovojantiems ligoninėse, kurie iš visų jėgų stengėsi nepalūžti ir tobulai įgyvendinti savo misiją. Tik tada, kai, rodos, perdegimas ir nenusakomas nuovargis ėmė viršų, jie kreipėsi į visuomenę, į mus, paprastus visokių specialybių ir pareigybių žmones, pagalbos.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad verslininkai, kurie nėra įtraukti į nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašą, tačiau dėl COVID-19 taip pat patyrė finansinių sunkumų, dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo jau gali kreiptis į mokesčių administratorių.

Šiandien Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje išklausyta ekspertų pozicija dėl epidemiologinės situacijos šalyje ir karantino ribojimų veiksmingumo. Taip pat vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai parengti etapinį atlaisvinimų planą.  Apie tai antradienį paskelbė Vidaus reikalų ministerija, išplatindama pranešimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tvirtina, jog šiuo metu nuo koronaviruso pirmąja doze jau paskiepyta didžioji dalis šalies globos namų gyventojų ir darbuotojų. Pasak ministerijos, pirmąja COVID-19 vakcinos doze paskiepyti arba imunitetą po ligos yra įgiję beveik 85 proc. socialinės globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia, taip pat daugiau nei 75 proc. šių įstaigų darbuotojų. Skiepijant būtinos dvi vakcinos dozės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1265 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 82 180 asmenų.

Net ir gerėjant epidemiologinei situacijai atsipalaiduoti kol kas negalime, mat didelį nerimą kelia naujos viruso mutacijos. Apie tai įspėjusi VU mokslo prorektorė, profesorė Edita Sužėdielienė ragino kuo skubiau parengti viruso genominių tyrimų programą. Kaip po prezidento susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba pasakojo ji, buvo grįžta prie klausimo, kuris keltas jau prieš gerą mėnesį – tai virusologinės stebėsenos klausimas.

Optimistinis scenarijus – 70 proc. populiacijos vakcinaciją pasiekti iki liepos vidurio. Tokius siekius po susitikimo su prezidentu įvardijo Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU prof. Kęstutis Petrikonis. Kaip pasakojo jis, diskusija buvo skirta aiškios ribos nusistatymui, kada būtų galima pasiekti 70 proc. populiacijos vakcinaciją. „Prezidento manymu, tai galėtų būti liepos 15 ar, simboliškai, 6 d.“, – sakė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, jog iki pat sausio pabaigos didelių karantino ribojimų atlaisvinimų tikėtis neverta. Visos dabar esančios priemonės galios ir toliau, o taikytini pasikeitimai bus „ribinio poveikio“. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį ryte kalbėjo LRT radijo laidoje „Ryto garsai“. „Dabar mūsų pagrindinis uždavinys yra – kaip valdomai pakeisti apribojimus į švelnesnius.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 18 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 89 metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 11 moterų ir septyni vyrai. Daugiausia mirusiųjų – dešimt – priklausė 80–89 metų grupei, penkiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių. Po vieną žmogų mirė 40–49 metų, 50–59 metų ir 60–69 metų grupėse. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos septynios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.

Prezidentūra teigia, kad antrosios Covid-19 bangos pikas jau liko praeityje – jį patyrėme metų sandūroje. Dabar prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad reikia numatyti planą, kada Lietuvoje būtų galima paskiepyti du trečdalius visuomenės, kad susidarytų kolektyvinis imunitetas.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 717 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 18 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos septynios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 168 tūkst. 708 žmonės. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2494 žmonės.

Šiuo metu vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų – siekis grąžinti nenuotolinį ugdymą ikimokyklinukams ir pradinių klasių vaikams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Kaip LRT radijui antradienį sakė Vyriausybės vadovė, to bus siekiama numatant testavimo algoritmus švietimo įstaigose ir galimą ankstyvą ikimokyklinio bei pradinio ugdymo pedagogų skiepijimą.