„Mes šituos pasiūlymus girdime, iš tiesų, jau ne pirmą mėnesį ir, deja, mes į juos negalėsime atsižvelgti“, – portalo delfi.lt laidoje „Piniginiai reikalai“ pirmadienį sakė A. Armonaitė.
„Yra keletas dalykų – visų pirma, buvo ganėtinai komplikuotai ir lėtai išjudėjusi parama. Antras dalykas, teikiama subsidija, į kurią galima pretenduoti, yra lankstesnė, tu gali apsimokėti nuomą, komunalinius ar kitus dalykus“, – teigė ministrė.
Anot jos, pirmojo karantino metu ir po jo taip pat buvo kilę abejonių dėl subsidijų nuomai priemonės skaidrumo.
Verslo atstovai siūlo, kad parama iš planuojamo 150 mln. eurų paketo labiausiai pandemijos paveiktoms įmonėms būtų skirstoma ne atsižvelgiant į sumokėtus mokesčius, o į iki karantino patirtas nuomos išlaidas.
Kaip BNS praėjusią savaitę sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, tokia parama būtų orientuota į labiausiai nukentėjusius sektorius.
Anot jo, paramos susiejimas su gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) reiškia, kad į tokią pat paramą pretenduoja ir tos įmonės, kurios neveikdamos per karantiną nepatiria didesnių kaštų.
Savo ruožtu Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis BNS tvirtino, kad vien jo vadovaujamos įmonės nuomos sąnaudos siekia 300 tūkst. eurų per mėnesį.
Pernai įmonės pateikė 45,9 mln. eurų vertės paraiškų kompensuoti NT nuomos mokesčio už pirmąjį karantiną. Nukentėjusioms įmonėms buvo kompensuojama iki 50 proc. nuomos nuo kovo vidurio iki rugsėjo, jeigu nuomotojas suteikia bent 30 proc. nuolaidą.
Antrą paramos paketą labiausiai nukentėjusioms įmonėms, kurių apyvarta krito per 50 proc., žadama pradėti teikti vasarį, tam valstybės pagalbos schemą dar reikia suderinti su Europos Komisija.