Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos instituto profesorė A. Žvirblienė skiepijimą nuo koronaviruso ketvirtadienį vykusioje viešoje paskaitoje „Vakcinos nuo COVID-19: iššūkiai ir technologinės naujovės“ prilygino karinei rikiuotei.
„Jeigu įsivaizduotume mūsų imuninę sistemą kaip kariuomenę, tai vakcina yra apmokymai prieš tikrą mūšį“, – sako mokslininkė.
A. Žvirblienė nuramino tuos, kurie vis dar abejoja vakcinos saugumu. Profesorės aiškinimu, šios vakcinos yra sukurtos taip, kad žmogui didelės žalos nepadarytų, o bandant įgyti imunitetą, persergant pasekmės gali būti mirtinos.
„Vakcinos ištreniruoja, apmoko mūsų imuninę sistemą. Tam, kad tai įvyktų, aišku, mes turime kuo mažiau nukentėti. Apmokyti imuninę sistemą galime dviem būdais – persirgę arba pasiskiepiję. Persirgimas visada turi didesnę kainą.
Būtent tas pakartotinis pasiskiepijimas sutvirtina imuninį atsaką. Jeigu pakartotinai susiduriame su tuo pačiu antigenu, sukuriamas žymiai tvirtesnis imuninis atsakas, antikūnų kokybė pagerėja“, – aiškina A. Žvirblienė.
Šiuo metu Lietuvoje jau pradėtas skiepijimas dviejų gamintojų – „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ –vakcinomis. Kol kas abejomis reikalingomis vakcinos dozėmis paskiepyta daugiau nei 8 tūkst. žmonių.
Embrionų vakcinose nerasime
Europos Sąjungoje jau registruotos Covid-19 vakcinos yra pagamintos remiantis naujomis technologijomis. Tai sintetinės vakcinos, sukurtos sintetinės RNR pagrindu.
Mums geriau pažįstamos vakcinos, kaip, pavyzdžiui, gripo, yra pagrįstos inaktyvuoto patogeno ar jo baltymų naudojimu. Pasak A. Žvirblienės, tokių klasikinio tipo vakcinų nuo koronaviruso taip pat yra, tačiau jos rinką pasieks dar negreitai.
„Unikali yra susiklosčiusi situacija, kad tie tradiciniai formatai atsilieka nuo labai naujoviškų formatų. Pavyzdžiui, inaktyvuoto viruso vakcinos – jos irgi Europoje yra pradėtos kurti, tačiau tik vienas gamintojas, kuris tai daro.
Jos atsilieka klinikinių tyrimų eigoje ir jų registracija, ko gero, bus vėliausiai“, – dėstė VU profesorė.
Sintetinių vakcinų bijoti esą nereikia, jose tikrai neįmanoma rasti embrioninių ląstelių ar kitų dalykų, apie kuriuos kartais galima girdėti viešojoje erdvėje.
„Būtent ypatybė šių vakcinų ta, kad jos yra kuriamos visiškai dirbtinai. Tai reiškia, kad yra naudojama DNR molekulė, nuo kurios nurašoma RNR seka.
Tokiu būdu ta seka yra supakuojama į lipidinį apvalkalą ir naudojama vakcinos sudėtyje. Jokių ląstelių, jokio viruso , tik dirbtinai sukurtos technologijos“, – apie vakcinos gamybą pasakoja A. Žvirblienė.
Pašalinės reakcijos gali būti sunkesnės jaunesniems
Visų vakcinų klinikinių tyrimų metu buvo tikrinamas ne tik pačių skiepų veiksmingumas, bet ir galimi šalutiniai poveikiai.
„Greitos pašalinės reakcijos iš karto matosi, o ilgalaikės gali atsirasti ir po kelių metų. Tie savanoriai bus stebimi ir ilgesnį laiką“, – teigia A. Žvirblienė.
Dažniausiai pastebimi šalutiniai vakcinos nuo Covid-19 simptomai yra dūrio vietos paraudimas ir skausmas, karščiavimas ir kiti kūno skausmai.
Paskaitos metu buvo užsiminta, jog keliems Kauno klinikų gydytojams po antrosios vakcinos dozės pasireiškė kiek stipresni simptomai nei po pirmosios – viduriavimas, stipresnis karščiavimas. Pasak A. Žvirblienės, tai yra visiškai normalu.
„Po antros dozės tos reakcijos yra stipresnės, grynai pašalinės reakcijos. Netgi, pavyzdžiui, jaunesniems žmonėms tos pašalinės reakcijos gali būti stipresnės, labiau išreikštos negu vyresniems žmonėms. Tą ir gamintojas buvo nurodęs.
Tas pats buvo stebėta per klinikinius tyrimus. Tai irgi susiję su imuninės sistemos aktyvavimu – jau yra susidariusių aktyvintų ląstelių, mes dar duodame joms papildomą dozę ir reakcija yra stipresnė“, – aiškina VU Biotechnologijos instituto profesorė.
„Bandos“ imunitetui gali prireikti ir daugiau paskiepytųjų
Viešumoje dažnai girdimas skaičius, kuris reikštų, jog šalyje jau yra pasiektas „bandos“ imunitetas – 70 proc. visų gyventojų. Visgi skiepijant kitomis infekcinių ligų vakcinomis tokiam kolektyviniam imunitetui reikalinga didesnė paskiepytųjų dalis, net 95 proc.
A. Žvirblienė aiškina, jog dėl unikalios koronaviruso struktūros, unikalūs yra ir skiepijimo procesai. Nuo Covid-19 sergančio žmogaus užsikrečia mažiau žmonių nei nuo kitų infekcinių ligų kaip, pavyzdžiui, tymų.
„Aišku, tas virusas mutuoja ir mutuoja ta linkme, kad darosi lengviau užkrečiamas. Tai galbūt tas populiacijos procentas dar turės būti didesnis. Ir apskritai, tas 70 proc. yra labiau teorinis skaičius. Bet be abejo tai labai reikšmingai sustabdytų viruso plitimą“, – sako profesorė.
95 proc. paskiepytųjų rodiklio bent jau kol kas esą nepavyktų pasiekti ir todėl, jog dabar naudojamomis vakcinomis negalima skiepyti kai kurių visuomenės grupių kaip, pavyzdžiui, vaikų.
Dabar turimi tyrimai rodo, jog koronavirusu persirgę žmonės po pusės metų turėdami antikūnų vis dar gali būti atsparūs naujai Covid-19 infekcijai. Pasak A. Žvirblienės, nors šimtaprocentinių įrodymų dar nėra, persirgus imunitetas gali laikytis panašų laikotarpį kaip ir pasiskiepijus.
„Todėl ir yra rekomendacija, kad žmonės, kurie yra persirgę, kad ir prieš kelis mėnesius, ir turi antikūnų, šiuo metu nesiskiepytų. Nėra būtinybės.
Jeigu paskui antikūnai nukrenta, tuomet jau galima galvoti apie skiepą. Bet antikūnų nebuvimas nebūtinai reiškia, kad žmogus neturi apsaugos. Mes tiesiog niekaip negalime to pamatuoti, yra rizika“, – aiškina A. Žvirblienė.
Visgi profesorė dar kartą pabrėžia, jog tiems, kurie dar nepersirgo geriau ne laukti ligos, o paprasčiausiai pasiskiepyti, kai tik bus galima.
„Visi mes esame neatsparūs. Dalis persirgo, dalis pasiskiepijo, tai tie žmonės yra įgiję atsparumą ir jie neužsikrečia. Visi kiti užsikrečia.
Jeigu yra masiškai paskiepyti žmonės, tai tiesiog sustabdo viruso plitimą ir netgi tie žmonės, kurie dėl kažkokių priežasčių negali pasiskiepyti, irgi bus apsaugoti. Vakcinomis to ir siekiama – jos tiesiog stabdytų patogeno plitimą“, – nuotolinėje paskaitoje apie Covid-19 vakciną kalbėjo profesorė A. Žvirblienė.
