Šeimos gydytojai pastebi, kad žmonių, pajutusių į Covid-19 infekciją panašius požymius, ir sąmoningai suprantančių, jog gali sirgti ar jau serga, tačiau niekur nesikreipia – vis daugėja. Medikai sako, kad žmonės nesikreipia į gydytojus, nes nenori atlikti jiems nemalonaus koronaviruso testo ir saviizoliuotis.
Vieni nesitikrina, nes nenori likti namuose, o kitiems tai pasiteisinimo priemonė – juk būdamas namie, jis nieko negali užkrėsti, taigi ir žalos kitiems nedaro.
„Jie dažniausiai sako, kad taip, aš žinau, kad aš sergu, ir aš žinau, kad tai yra koronavirusas, nes atitinka visiškai klinikiniai simptomai, tačiau tirtis nepageidauju, kadangi, pagrindė priežastis, tai yra grynai ištyrimo tas pats metodas, tai yra paėmimas iš nosies ir iš nosiaryklės“, – sako „Medica klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
Pasak gydytojų, net gavę teigiamą koronaviruso testo atsakymą, žmonės į gydymo įstaigą nesikreipia visai arba daro tai, kad ir po savaitės nuo tyrimo atsakymo gavimo, o tokį elgesį paaiškina tuo, kad jaučiasi gerai ir šeimos gydytojo informuoti prasmės nemato.
Medikai pasakoja, kad pasitaiko ir nėščiųjų, kurios nuo infekcijos nusprendžia gydytis savarankiškai.
„Teko susidurti su keliais nėščiųjų atvejais, kurios neįvertinusios pačių simptomų grėsmės gydėsi namuose ir po kurio laiko teko atsidurti gydymo įstaigoje. Tai yra grynai ligoninėje, stacionare, nes tai buvo išaiškinta daug vėliau“, – pasakoja I. Juškienė.
Kad žmonės nenori tikrintis ir sužinoti, ar yra užsikrėtę Covid-19 infekcija, rodo ir Lietuvos socialinių mokslų centro atlikti tyrimai. Remiantis jais, 60 procentų iš 100 apklaustųjų teigė, kad niekur nesikreipė pajutę koronaviruso simptomus, 40 procentų kreipėsi ir į karštąją liniją, ir į savo polikliniką, tačiau 6 procentams besikreipiančiųjų su gydymo įstaiga susisiekti nepavyko. Mokslininkai sako, kad tokie duomenys kelia susirūpinimą.
„6 procentai liko nepasiekę tikslo, ir gali būti priskaičiuoti prie tų 60, kurie iš viso niekur nesikreipė. Šitie duomenys, mūsų požiūriu, yra jaudinantys, todėl, kad nepaisant to, kad mes labai daug ir dažnai šnekam apie Covid‘o situaciją, apie visas sąlygas, vis dėl to žmonėms, aš manyčiau, didžiajai daliai žmonių, 60 procentų, vis dėl to nėra aišku, ką reikia daryti“, – teigia mokslininkė Sarmitė Mikulionienė.
Žmonės vertina skirtingai
Kaip vertina žinią, kad didelė dalis simptomus pajutusių žmonių į medikus nesikreipia ir ar patys kreiptųsi, klausiame vilniečių:
„Jeigu nustato tvarką, visi jos laikosi, o mes, mes gi ereliai, mes gi pasaulio bambos.“
„Aš turiu bičių daug, tai mane nuodai bičių gelbsti.“
„Aukojasi mirčiai.“
„Žiauru. Ne nu blogai, manau. Tiesiog reikia sekti, gi nuo mūsų ir priklauso ir aplinkinių, ir savų sveikata.“
Apklausoje dalyvavę lietuviai ne tik nenori sužinoti, ar serga koronavirusu – trečdalis apklaustųjų atsakė, kad skiepytis nuo Covid-19 infekcijos taip pat nesirengia.
Vakcinuotis sutinka mažiau nei pusė lietuvių – 40 procentų, neapsisprendusių – 30 procentų. Tautiečiams nerimą kelia skiepo patikimumas, ar vakcina ne per greit sukurta, ar pakankamai išbandyta. Baiminamasi ir šalutinių poveikių. Pasak tyrimo duomenų, tokių dvejonių turi net ir norintieji skiepytis.
„Labai sakyčiau yra jautrus momentas dabar, kada tos vakcinos keliauja į Lietuvą, bet iki to laiko, kol jau visuomenei plačiajai jos bus prieinamos, tai va tas informavimas turėtų vykti gana intensyviai ir tikrai atsižvelgiant į tai, ką šiuo metu gyventojai apie skiepus galvoja“, – kalbėjo mokslininkė Inga Gaižauskaitė.
Atliktas tyrimas rodo, kad pandemija kelia iššūkius ir demokratijai. Kas penktas tyrime dalyvavęs žmogus atsakė, kad ilgisi „stiprios rankos“ politikoje. Sociologai sako, kad krizinės situacijos sustiprina autoritarizmo tendencijas, tačiau svarbu, kad jos būtų laikinos.
„Sociologams labai rūpi, kad ta situacija sugriežtintos rankos neprasitęstų toliau, kas galbūt kai kam atrodo labai siektinas dalykas, kad taip ir reikia, kad čia nėr ko klaust žmonių nuomonės, reikia iš viršaus viską gražiai sudėlioti ir viskas bus įveikta, bet jeigu ta situacija autoritarinė situacija išlieka, išsaugoma ir pasibaigus pandemijai, tuomet mes jau turime problemą“, – sako S. Mikulionienė.
Nors dalis žmonių ir norėtų griežtesnių valdžios sprendimų, tačiau kiti tyrimo duomenys rodo, kad tik kas penktas Lietuvos gyventojas mano, jog karantinas nėra reikalingas.
