„Prognozuočiau, kad karantinas būtų pratęstas dar mėnesiui. Bet čia tik mano prognozė, nes šį klausimą spręs Vyriausybė“, – „Verslo žinioms“ sakė ministras.
Visgi ir karantino švelninimas būtų galimas tik vasariui įpusėjus.
Ministras aiškino, kad bent kažkokių ribojimų sumažinimo ir tokios srities kaip grožio salonai veiklos atnaujinimo, kad ir ribojant klientų srautus, kol kas tikėtis negalima. Tą būtų galima daryti tik esant B scenarijui, t. y. arčiau 100 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų per 14 d.
Kol kas Lietuva yra vadinamajame D scenarijuje, kai turima daugiau nei 500 naujų atvejų šimtui tūkstančių gyventojų per 14 d.
Šiuo metu karantinas galioja iki sausio 31 d. Iki šios datos buvo pratęstas ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimas.
Tai, kad iki pat sausio pabaigos didelių karantino ribojimų atlaisvinimų tikėtis neverta, pabrėžė ir premjerė Ingrida Šimonytė, o dėl to, kaip karantinas atrodys kitą mėnesį Vyriausybė tarsis kiek vėliau. Kartu ji teigė, kad pradedant nuo vasario mėnesio kažkokia dalis apribojimų gali būti modifikuoti.
Karantinas jau kiek atlaisvintas
Tiesa, trečiadienį Vyriausybė karantino sąlygas šiek tiek atlaisvino. Leista į mokyklas grįžti vaikams, kuriems sunku mokytis nuotoliniu būdu iš namų. Taip pat atlaisvintas bendravimas šeimoms, sukuriant „socialinius burbulus“.
Pritarta siūlymui leisti į mokyklas grįžti moksleiviams, kuriems sunku mokytis nuotoliniu būdu iš namų arba jie tam neturi sąlygų. Tiesa, net ir grįžę į mokyklas jie mokysis nuotoliniu būdu, tačiau bus aprūpinti reikiamomis priemonėmis, tie, kuriems priklauso, gaus nemokamą maitinimą.
Taip pat ministrų kabinetas pritarė įteisinti vadinamuosius „socialinius burbulus“. Tai reiškia, kad dvi šeimos arba du namų ūkiai galės bendrauti, jei viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo (kartu su nepilnamečiais vaikais) arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.
Tačiau taip bendraujantys asmenys negalės turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose. Teigiama, kad šis karantino švelninimas padės žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, bei vienišiems asmenims.
Įspėjo dėl naujo susirgimų šuolio
Nors taip laukiama bent kokių karantino atlaisvinimų, ekspertai įspėja, kad bet koks sušvelninimas turėtų būti itin atsargiai pasvertas, mat kitu atveju trečia banga ir užsidarymas neišvengiami.
„Prieš priimant bent kokius atlaisvinimus reikia įvertinti, ar tai padės išvengti trečio lockdown‘o. (...) Svarstydami atleidimą turime planuoti kinetikas galimų „atšokimų“ taip, kad vakcinacija pradėtų kontroliuoti situaciją, bent mirtis. Kada tai bus? Sakyčiau, kad kovo pradžia, tada galėtų būti atleidimo pradžia“, – pabrėžė Vyriausybės ekspertų grupės narys prof. Laimonas Griškevičius.
Jam antrindamas duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius pabrėžė, kad jei išlaikomas pandemijos pagreičio lėtėjimas 25 proc. žemyn, tai būtent iki kovo pradžios ir bus pasiektas pandemijos sumažėjimas.
„Tai kai klausiama, kada galima atlaisvinti paslaugas, tai tą galima daryti tik grįžus į scenarijų A ir būtina sąlyga – atkuriami testavimo pajėgumai ir kontaktų „sugaudymas“. Tai kovo pradžia yra tas laikas, kada tas „šviečiasi“, – sakė jis.
Virš 1 tūkst. atvejų
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1032 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 29 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos aštuonios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1453 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 174 tūkst. 846 žmonės, 114 tūkst. 925 asmenys pasveiko, 56 tūkst. 006 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2591 žmogus.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 57 tūkst. 405 žmonės, abiem dozėmis – 8739 žmonės.
Praėjusią parą šalyje atlikti 9568 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 850 tūkst. 397.
Praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 30–99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 29 žmonės, jiems buvo nuo 30 iki 99-erių metų. Iš viso praėjusią parą mirė 20 vyrų ir devynios moterys.
Daugiausia mirusiųjų – 10 – priklausė 70–79 metų grupei.
Septyni mirusieji priklausė 60–69 metų, šeši – 80–89 metų, po du – 90–99 ir 50–59 metų grupėms.
Vienas žmogus mirė, kuriam buvo nuo nuo 40 iki 49-erių, ir vienas, kuriam buvo nuo 30 iki 39-erių metų.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad „per praėjusią parą mirusių skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas padidėja apie 20–40 procentų“.
Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos aštuonios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Tai – trys moterys ir penki vyrai. Po tris mirusiuosius priklausė 50–59 ir 70–79 metų grupėms ir po vieną – 60–69 ir 80–89 metų grupėms.
