Pasak J. Šiugždinienės, kai tik epidemiologinė situacija leis, tai mokyklos bus atvertos moksleiviams. Ji pabrėžia, kad tai yra prioritetas. Ministrės teigimu, pirmiausia į klases turėtų sugrįžti pradinukai ir abiturientai, o vėliau – visi kiti.
Ministrė neatsakė, kada mokyklos galėtų atverti duris tokiems mokiniams: „Terminai priklausys nuo epidemiologinės situacijos. Mes pasitikime mūsų nepriklausoma ekspertų taryba, kuri sprendžia dėl epidemiologinės situacijos, ar mes jau turime galimybę ir kada turėsime galimybę sugrįžti į mokyklas.
Tai labai priklausys nuo vakcinacijos apimčių, galimų testavimo apimčių. Taip, mes turime pasirengę planus, juos svarstome, kad mūsų nepasitiktų netikėtai ta situacija, kuomet mes jau galime grąžinti kažkokias grupes į mokyklas. Mes norime būti pasiruošę“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė J. Šiugždinienė.
Rengiama nauja testavimo programa
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį užsiminė, kad jau rengiama nauja testavimo programa su antigenų testais, kai prevenciškai bus testuojami pedagogai ir kitos gyventojų grupės – tai padės mokymo įstaigoms atsigauti.
Seimo socialdemokratų frakcijos posėdžio metu A. Dulkys kalbėjo apie galimai vasarį prasidėsiantį visuomenės ir pedagogų testavimą greitaisiais antigenų testais. O kovo mėnesį, jei sėkmingai vyks naujasis testavimas, bus galima tikėtis karantino ribojimų švelninimo.
Pasak A. Dulkio, antigenų testais pirmiausia bus testuojami asmenys, jaučiantys simptomus, o prevenciškai bus tiriami pedagogai, psichologai, medikai, įkalinimo įstaigų darbuotojai, globos įstaigų gyventojai ir verslas.
„Vasario mėnesį prasidės testavimo programa, aktyvus jos veikimas kovo mėnesį turėtų duoti ir verslui, ir organizacijoms, ir mokymo įstaigoms veiklos atsigavimo požymių“, – teigė A. Dulkys.
Vyriausybei patariančios ekspertų tarybos narys, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis pirmadienį teigė, kad situacijai gerėjant ir ateinant į scenarijų C mokyklų atidarymas turėtų būti pirmas prioritetas, kuriam jau reikia ruoštis.
„Reikia pradėti nuo ugdymo įstaigų, o ne nuo kitų laisvinimų. Darželiai ir mokyklos turėtų būti prioritetas. {...} Suprantama, kad toks atidarymas vyktų palaipsniui. Iš pradžių turėtų pradėti eiti pradinukai, abiturientai, o tada jau – visi kiti“, – sakė P. Skruibis.
Mokyklose turėtų būti protokolai – kaip neįsileisti Covid-19 infekcijos
Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas taip pat pataria Vyriausybei priimant sprendimus dėl karantino ribojimų ir atlaisvinimų. Naujienų portalui tv3.lt jis išvardijo priemones, kurias būtina užtikrinti prieš mokyklų atidarymą. Gydytojas prognozavo, kaip galėtų atrodyti mokykla po karantino atlaisvinimų.
„Mokyklose infekcijos plitimas yra paprastas ir greitas. Dėl to, moksleiviams didelės žalos nepadaro, nes dažniausiai vaikai lengvai perserga Covid-19. Bet jie gali šią infekciją parnešti namo. Todėl turime mokyklas palaikyti švarias, kad moksleiviai ir mokykloje dirbantys asmenys nepatektų į mokyklą, jei jie turi Covid-19 simptomus ir kurie turi izoliuotis. Žinoma, tai nebus 100 proc. metodas, nes gali būti ir besimptomių žmonių.
Pirmiausia, mokyklose turi būti parengti protokolai – kaip neįsileisti Covid-19 infekcijos. Jei aptinkama infekcija – tai reikėtų profilaktinio testavimo visų pedagogų, moksleivių ir kitų asmenų mokykloje, kurie neturi imuniteto. Jei aptinkami atvejai, testavimą reikėtų suintensyvinti ir mažas grupeles, kuriuose vyko kontaktas, izoliuoti. Gražinti į mokyklą po kokių 7 dienų ir atlikus PGR testą“, – sakė T. Beinortas.
Užsikrėtimų riziką patariama sumažinti apribojant klasių skaičių, didinant atstumus ir oro erdvę, tenkančią kiekvienam moksleiviui ir vėdindami patalpas tarp pamokų.
„Be abejo, kaukių dėvėjimas turėtų būti privalomas visiems moksleiviams. Patalpų valymas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo įvedusi hibridinio mokymo modelį, kai vieną savaitę į mokyklą ateina vieni mokiniai, o kitą – kiti.
Visi šie metodai, kurie minimalizuotų kontaktą tarp skirtingų vaikų grupių yra būtini, kad išvengtume didžiulio infekcijos sprogimo mokyklose, kas gali reikšti didžiulį sprogimą ar protrūkį tame miestelyje ar toje visuomenėje“, – teigė medikas.
Siūlo kas savaitę testuoti pedagogus ir moksleivius
Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas T. Beinortas pataria, kad prieš sugrįžtant į mokyklas – tiek pedagogams, tiek mokiniams, tiek pagalbiniam personalui – reikėtų padaryti PGR testus. Neigiamą testą gavę pedagogai ar moksleiviai sugrįžtų į mokyklas, teigiamą atsakymą gavę – dar 10 dienų turėtų izoliuotis prieš grįžtant.
„Tinka tie testavimų metodai, kurie diagnozuoja aktyvią infekciją – tiek PGR tipo, tiek antigenų testai – jie yra geri metodai. Antigenų testų pranašumas, kad jie atsakymą duoda labai greitai. Jei aptinkame infekciją, tai tą asmenį galime izoliuoti pakankamai anksti ir sutrumpinti viruso skleidimąsi. Jie yra pigesni ir atsakymą galima gauti daug greičiau.
PGR testai yra kur kas jautresni ir turi didesnę tikimybę aptikti infekciją. Kaip matome, dėl logistikos ir jo sudėtingumo, atsakymą gauti užtruktų mokykloms bent jau 24 valandas. Tai virusas tas valandas gali sklisti po mokyklą“, – teigė medikas.
Pasak mediko, reikėtų apmokyti asmenis mokyklose kaip naudotis antigenų testais, kad tinkamai paimtų tepinėlį ir pateiktų atsakymą. Jis teigia, kad tai nesudėtingas dalykas, bet kuris asmuo galėtų būti apmokytas ir mokyklos galėtų pačios nuspręsti, kuris asmuo už tai atsakingas. T. Beinortas siūlo, kad 2 kartus per savaitę galėtų vykti testavimas antigenų testais.
„Testavimas antigenų testais 2 kartus per savaitę – pavyzdžiui, pirmadienį ir ketvirtadienį – galėtų sumažinti protrūkio tikimybę arba R apie 50 proc. Testavimas PGR testais yra daug sudėtingesnis ir brangesnis – turbūt 2 kartus per savaitę nebūtų įmanomas. Bet testavimas 1 kartą į savaitę galėtų sumažinti 1,4 kartus protrūkio tikimybę.
Jau du kartus matėme, jei nesiimame priemonių epidemiologinės kontrolės, tai gauname labai greitą atvejų kilimą ir sprogimą. Dabar jau net ligoninės buvo „užsikimšusios“ žmonėmis, daug miršta. Todėl tai reikalauja kraštutinių priemonių šalies mastu, kad būtų išlaikyta gyvybinga sveikatos apsaugos sistema. Atplūsta ir viruso atmainos pasaulyje.
Nesilaikant priemonių, eitume vėl vienu keliu į didžiulį atvejų sprogimą. Darydami intensyvų testavimą ir griežtų priemonių laikymąsi mes bent didžiąja dalimi galime atkurti savo įprastinį gyvenimą ir tikėtis, kad infekcijų skaičių palaikysime kontroliuojamame lygmenyje“, – sakė T. Beinortas.
Gydytojas T. Beinortas priminė, kad tiek PGR testai, tiek antigenų testai yra imami iš nosiaryklės, tačiau jis ragino tikrai nebijoti: „Tai tikrai nėra ko bijoti. Mano sūnus dar net metų neturėjo, kai jam buvo daromas pirmasis Covid-19 testas. Man tikrai dėl to neskaudėjo širdies, kad jam buvo daromas. Tai tiesiog dalis priemonių, kurių turime imtis, kad Covid-19 neateitų į šeimas ir nepaliktų blogų sveikatos pasekmių. Šis testavimas yra paprastas būdas, kaip ausų krapštukas nosyje kelias sekundes. Jis tikrai nieko nepažeidžia ir paimamas mėginys iš gleivinės“.
Medikas T. Beinortas pažymėjo, kad didžiojoje dalyje ES šalių šiuo metu mokyklos yra uždarytos. Tačiau kai kurios šalys jas jau atvėrė. Kitose šalyse, kaip JK, taip pat vyksta diskusijos dėl pedagogų ir vyresnių moksleivių testavimo ir vakcinavimo. Mediko nuomone, tiek testavimas, tiek vakcinacija, jei bus priimtas Lietuvos sprendimas tai taikyti ugdymo įstaigose, tai turėtų būti apmokama iš valstybės lėšų.
Valdžia turės priimti sprendimus dėl vakcinavimo
Sveikatos ekspertai siūlo svarstyti galimybę nuo COVID-19 skiepyti ne tik pedagogus, bet ir vyresnius mokinius nuo 16 metų, kurie to pageidautų. Pasak T. Beinorto, tikimasi, kad skiepai sumažina ir infekcijos perdavimo tikimybę, ne tik užkerta kelią rimtai infekcijai ar apsaugo nuo mirties.
„Pedagogų skiepijimas akivaizdžiai juos išimtų iš viruso pernašos grandinės ir sumažintų Covid-19 infekcijos pasekmių riziką pedagogams. Vakcinų tyrimai „Phizer“ buvo daroma ir su vaikais nuo 12 metų, bet jos nėra licencijuotos. Jeigu mes norėtume prioritetizuoti tokias asmenų grupes kaip abiturientai, kad jie galėtų grįžti į mokyklas kuo greičiau, kad jie galėtų efektyviau pasirengti egzaminams. Dvyliktokų vakcinavimas, kuris labai sumažintų riziką infekcijos pernašos mokykloje ir atgal į savo šeimas, tai leistų jiems atnaujinti efektyvų mokymosi procesą“, – sakė T. Beinortas ir pažymėjo, kad dabar politikų užduotis – pasverti visas puses ir priimti sprendimus.
Pasak premjerės, kol kas vakcinos net neturime pakankamai, kad galėtume drąsiai kalbėti apie pedagogų ir vyresnių klasių moksleivių skiepijimą.
„Gamintojų apribojimai atskiriems produktams yra specifiški. Ten, kur gamintojas nerekomenduoja skiepyti, jaunesnių nei tam tikro amžiaus, tai apie tai negali būti net kalbos. Ten, kur gamintojo rekomendacija atitiktų, tai kažkokių medicininių priežasčių to nedaryti galbūt ir nebūtų. Bet kol kas bus labai aiškios praktinės ir logistinės kliūtys, kadangi vakcinų gauname vis dar pakankamai mažai.
Dabar mūsų pagrindinis tikslas užengti kuo daugiau rizikos grupių kuo greičiau, tam, kad būtų galima greičiau kalbėti apie kitų apribojimų švelninimą. Tai tikrai dabar tai veikiausiai nebus prioritetinis klausimas“, – teigė I. Šimonytė.
Tėvų atstovas: „Antriems metams palikti Lietuvą – tai būtų košmaras“
Lietuvos tėvų forumo narys Kęstutis Mikolajūnas džiaugiasi, kad jau girdisi pirmosios kalbos apie mokyklų atidarymą. Jis pažymėjo, kad būtina saugoti mokytojus, nes daugelio jų amžius yra garbingas ir jaučiamas mokytojų trūkumas.
„Antriems metams palikti visą Lietuvą – tai būtų košmaras. Kiek tai vėliau kainuos valstybei ir mūsų moksleiviams. Dabar ugdymo procesas pasiekia tik mažą dalį to, ką vaikai pasiekdavo klasėse. Mokiniai apsimeta, kad mokosi, o mokytojai – kad moko. Todėl praraja tik gilėja.
Visas sąlygas galima sukurti ir visus variantus apsvarstyti, svarbu, kad mokiniai sugrįžtų į klases, kur mokymo procesas yra nepalyginamas su dabartiniu nuotoliniu. Dabar tiek mokiniai, tiek tėvai lengvai jau žiūri į kaukes. Tėvai anksčiau galvojo, kad kaukės sukelia sunkumų vaikams, panašu, kad mažiems vaikams galbūt ir gali būti sunkumų, bet dėl vyresnių tai atšaukta“, – teigė K. Mikolajūnas.
Tėvų atstovas mano, kad medikai galėtų geriausiai nuspręsti, ar reikėtų kas savaitę testuoti pedagogus ir moksleivius. Pasak K. Mikolajūno, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad tikrai ne visi testai yra 100 proc. patikimi.
„Bet medikai geriau žino, nes testavimas skirtas, kad greičiau būtų galima suvaldyti protrūkius, kad greičiau izoliuotų ir lokalizuotų židinius. Ar tai būtų tinkamas profilaktiškai – geriau mokslininkai tegul pasako“, – teigė K. Mikolajūnas.
Pasak tėvų atstovo, tik moksliniai tyrimai turėtų parodyti, kurią visuomenės grupę reikėtų skiepyti pirmiausia, ar tai pedagogus, ar vyresnių klasių moksleivius. Jis pastebi, kad iki vasaros vidurio ketinama paskiepyti didžiąją dalį visuomenės populiacijos, todėl ar vėliau, ar truputį anksčiau, bet dauguma žmonių bus pasiskiepiję.
„Jaunuoliai dažniausiai lengvai perserga ir tragiškų pasekmių šioje amžiaus grupėje mažai, matyt, pirmiausia reikėtų galvoti apie mokytojus“, – teigė K. Mikolajūnas.
K. Mikolajūnas pažymėjo, kad hibridinis mokymo modelis buvo labai geras variantas, todėl ir po karantino į mokyklas galėtų eiti viena grupė mokinių, o kita mokytųsi nuotoliniu ir vėliau jos apsikeistų.
