Koronavirusas COVID-19

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 12 715 testų nustatyti 725 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė aštuoni anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie nustatytus 813 naujus COVID-19 atvejus ir šešių pacientų mirtį. Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtinti iš viso 84 983 infekcijos atvejai, mirė 1 601 koronavirusu užsikrėtęs žmogus.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 11 539 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 259 anksčiau užsikrėtę pacientai, visuomeninis radijas penktadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Ankstesnę dieną skelbta apie 12 142 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 286 mirusius pacientus.

Britų ir JAV mokslininkai, kartu su Šveicarijos federaliniu mokslo ir technologijų institutu atliko kelis tyrimus, kurie rodo, kad realios priežasties nerimauti dėl ant paviršių esančių virusų nėra: tikimybė užsikrėsti SARS-CoV-2 per daiktus, prie kurių liečiasi daug žmonių, yra gerokai mažesnė, negu kitais būdais.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 6 412 testų nustatyti 1 204 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė aštuoni anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 154 naujus COVID-19 atvejus ir 10 pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 887,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Ketvirtadienį vasario 25 d. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija susitiko su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu aptarti pandemijos valdymo klausimus. Liberalas Andrius Bagdonas teigia neišgirdęs svarių argumentų, kodėl negalima panaikinti judėjimo ribojimų tarp savivaldybių, rašoma pranešime spaudai. „Viruso atvejų skaičiui pasiekus stabilią ribą, turime iš naujo aptarti taikomus ribojimus – jų naudą, o kartu ir žalą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1216 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 56 108 asmenys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 13 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šeši mirusieji priklausė 80–89 metų grupei, keturi – 70–79 metų grupei, du – 90–99 metų grupei, o vienas – 50–59 metų grupei. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3225 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 624 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 248,6 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 196 tūkst. 690 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 182 tūkst. 263 žmonės, deklaruota – 134 tūkst. 818 pasveikusiųjų.

Penktadienį pradedama dėl COVID-19 testuoti kultūros ir meno darbuotojus. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai bus atliekami valstybės lėšomis, pranešė Kultūros ministerija. Anot jos, registruotis tyrimams dėl koronaviruso gali muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų, valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai. Taip pat – profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai.

Nors karantino režimu dar teks gyventi mažiausiai mėnesį, gydytojas infektologas Vytautas Usonis ramina, kad jau kovą koronavirusų aktyvumas slopsta, tad greičiausiai turėsime tokį patį sirgimų kritimą kaip ir pernai. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šiltuoju metų laiku, kai sergamumas COVID-19 sumažės, būtina išlaikyti tokias pačias skiepijimo apimtis. Anot gydytojo, didžiausia problema, kodėl dabar kyla tiek diskusijų ar net abejonių dėl kurios nors vakcinos, – komunikacijos spragos.

Dar praėjusią savaitę būsimiesiems vairuotojams sužibo viltis – buvo pasiūlyta atnaujinti vairavimo mokyklų veiklą ir praktinius vairavimo egzaminus. Tačiau dar trečiadienį „Regitra“ pranešė, kad vairavimo egzaminai nebus atnaujinami bent iki balandžio. Būsimieji vairuotojai pasipiktino tokiu sprendimu ir jau organizuoja mitingą. Prieš daugiau nei savaitę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pateikė siūlymą atnaujinti vairavimo egzaminus.

Nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo grafikai sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Ketvirtadienį po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio jis pranešė, kad patvirtintas naujas skiepų nuo koronaviruso infekcijos tiekimo planas pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčiais. „Pagal jį Europos Sąjunga iš įvairių gamintojų pirmąjį ketvirtį turėtų gauti 100 mln. dozių vakcinos, antrąjį – dar 480 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva remia Europos skiepų sertifikato idėją ir žada siekti, kad dokumentas apimtų ir nesiskiepijusius, bet turinčius imunitetą nuo COVID-19. „Ketinu aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl Europos skiepų sertifikato.

Prieš porą savaičių atvėręs daugiau su COVID-19 statistika susijusių duomenų Lietuvos statistikos departamentas (LSD) nustojo skelbti mirusiųjų asmenų amžių. Ketvirtadienį paaiškėjo, kokio amžiaus asmenų gyvybes koronavirusas nusinešė per šį laikotarpį.

Siekiant užtikrinti efektyvų COVID-19 tyrimų atlikimą prieš stacionarines paslaugas ir medicininę reabilitaciją, atnaujinta tyrimų dėl koronaviruso tvarka. Atsirado galimybė tokiems pacientams atlikti tyrimą paimant ėminį iš paciento nosiaryklės ir ryklės mobiliame punkte.

Daugelyje Europos šalių slūgstant koronaviruso pandemijos plėtrai, Čekijoje atsivėrė COVID-19 pragaras. Šalies premjeras ateityje įžvelgia „totalią katastrofą“, o ekspertai prabilo apie pralaimėtą kovą britiškajai koronaviruso atmainai. „Dramatiškai auga sergančiųjų koronavirusu, gulinčių reanimacijoje ir pajungtų prie kvėpavimo aparatų skaičius. Šiandien aptarsime situaciją su medikais, su profsąjungomis, su opozicija. Vakarė vėl vyks Vyriausybės pasitarimas.

Diskusijoms dėl vakcinų efektyvumo netylant, viešojoje ervėje pasigirsta ir nemažai dvejonių. Kaip tikras siaubas dažnai yra įvardijama „AstraZeneca“ vakcina, mat ja pasiskiepijus daliai gyventojų atsirado nenorimų organizmo reakcijų. Tačiau moklininkai kategoriški – ši vakcina nėra niekuo prastesnė už kitas, o atsiradę simptomai tėra imuninis atsakas. Skiepijimo procesui šalyje įsibėgėjus, kilo nemažai diskusijų dėl vakcinų veiksmingumo.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė penkioliktoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra devinta. Vertinant tik Europos Sąjungos valstybes, šalies pozicijos nesikeičia. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai trylikta ir vienuolikta.

Pasklidus žiniai apie COVID-19 susirgusius 2 skiepo dozėmis paskiepytus globos namų gyventojus VU Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius Vytautas Kasiulevičius nurodė, ko dabar reiktų imtis pirmiausiai, siekiant išsiaiškinti, kas nutiko.

Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2 dieną. Skelbiama, kad abiturientai egzaminų rezultatų sulauks vėliausiai iki liepos 23 dienos bus paskelbti egaminų rezultatai. Abiturientams bus teikiamos papildomos konsultacijos padedant geriau pasirengti egzaminams. Mokytojai galės išeiti atostogų anksčiau nei praėjusiais metais, skelbia ŠMSM.

Ketvirtadienį valdžios institucijos paskelbė, kaip atrodys šių metų brandos egzaminai.  Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė sako, kad egaminų organizavime bus pakeitimų.  „Patalpos bus ruošiamos ne vėliau kaip 12 valandų iki brandos egzamino pradžios, laikantis SAM rekomendacijų. Kaip ir praėjusiais metais, bus reguliuojami kandidatų srautai taip, kad būtų išvengiama artimo kontakto, mažesnio nei 2 metrų atstumo.

Šią savaitę nuo COVID-19 baigta skiepyti pirmoji prioritetinė grupė – Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojai, iš viso imunitetą yra įgiję trys ketvirtadaliai jų, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos duomenimis, per beveik du mėnesius vakcinuoti daugiau nei 60 tūkst. sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių. Imunitetą nuo COVID-19 iš viso turi per 75 proc. Lietuvos medikų. Nuo koronaviruso infekcijos pasiskiepijo daugiau kaip pusė – 56 proc.

Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerijai pranešus apie Lietuvoje užfiksuotus dar 11 naujos atmainos koronaviruso atvejų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai iš naujo ėmėsi epidemiologinės šių atvejų diagnostikos. Pasak jų, patvirtinus britišką atmainą, bandoma atsekti ir izoliuoti net mažos rizikos sąlytį turėjusius žmones.  Kaip teigia NVSC atstovė Justina Petravičienė, britiškos Covis-19 atmainos protrūkis kilo Vilkaviškio ligoninėje.

Valstybiniai brandos egzaminai šiemet neatidedami, jie prasidės dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Visų egzaminų trukmė prailginta 15 minučių, o tarp svarbiausių – lietuvių kalbos ir matematikos – egzaminų numatomas 10 dienų tarpas. Tai ketvirtadienį pranešė švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Jeigu visi elgsis atsakingai, galbūt ir abiturientai sutiks gegužės 21 dieną, paskutinį skambutį, mokykloje.

Sveikatos apsaugos ministerija išplėtė galinčių tirtis profilaktiškai dėl COVID-19 sąrašą, į jį pateko visi socialiniai darbuotojai, pedagogai ir dėstytojai, pareigūnai, kultūros atstovai. Pagal šį operacijų vadovo sprendimą, dėl koronaviruso profilaktiškai galės tirtis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bei jose dirbantys studentai ir savanoriai, taip pat visi socialines paslaugas teikiantys asmenys.

Nors įsibėgėjanti vakcinacija teikia vilčių, kad bus galima kiek atsikvėpti ir bent dalis žmonių bus apsaugoti nuo sunkių viruso komplikacijų, visgi jau įprastu tapusio įpročio veik visur dėvėti kaukę ir laikytis kitų saugumo priemonių atsisakyti dar neišeis. Tai kol kas nenumatoma ir COVID-19 jau persirgusiems žmonėms.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1159 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 54 970 asmenys.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė dar kartą paragino įmones, kurių veikla pastaruoju metu buvo atlaisvinta, pasinaudoti galimybe testuoti darbuotojus ir už tai gauti valstybės kompensacijas.  „Karantinas negali tęstis amžinai ir su virusu mums reikia išmokti gyventi. Dėl to mes skatiname testuotis ir labai labai kviečiu visus pasinaudoti testavimo galimybėmis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Izraelyje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1,2 mln. žmonių, patvirtino, kad „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas yra 94 proc. ir kad masinio imunizavimo kampanijos yra galingas ginklas prieš pandemiją. Šis pirmas tyrimas realiomis sąlygomis, kurio rezultatai trečiadienį buvo paskelbti recenzuojamame žurnale „The New England Journal of Medicine“, taip pat parodė tikėtiną paskiepytų asmenų didelę apsaugą nuo užsikrėtimo. Tai būtų labai svarbus elementas stabdant viruso plitimą.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trys mirusieji priklausė 80–89 metų grupei, du – 70–79 metų grupei, o vienas – 60–69 metų grupei.Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3209 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 538 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 244,9 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 196 tūkst. 47 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 181 tūkst. 809 žmonės, deklaruota – 133 tūkst. 890 pasveikusiųjų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai per praėjusią savaitę visoje Lietuvoje patikrino 568 ūkinės veiklos vietas, 15-likoje jų nustatyti pažeidimai, rašoma pranešime spaudai. Prioritetas, renkantis tikrinamus objektus, teiktas veiklą atnaujinusioms grožio paslaugų teikimo vietoms, taip pat ne maisto prekių prekybos vietoms.

Ketvirtadienį „Žinių radijo“ eteryje apie pratęstą karantiną pasisakė premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, dabartinė užsikrėtimų tendencija neleido dar labiau sušvelninti karantino ribojimų. Laidoje „Pozicija“ I. Šimonytė aptarė, kaip toliau gyvensime karantino sąlygomis. Premjerė apgailestauja, kad ribojimų nebuvo galima sušvelninti dar labiau, tam kelią užkirto sustojęs naujų užsikrėtimo atvejų kritimas.

Nerimaudama dėl galimos trečios pandemijos bangos Švedija trečiadienį pranešė griežtinanti suvaržymus dėl koronaviruso ir įspėjo, kad gali būti imtasi papildomų apribojimų, jei žmonės nesilaikys taisyklių.    Šalyje didėjant sergamumui, ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas nurodė, kad nuo kovo 1-osios barai ir restoranai galės dirbti tik iki 20 val. 30 min. (21 val. 30 Lietuvos laiku), o parduotuvėse ir sporto klubuose bus ribojamas lankytojų skaičius.

Nuo ketvirtadienio, vasario 25 dienos, įsigalioja su kaukėmis ir gyventojų judėjimu susiję karantino pakeitimai. Nuo šiandienos gyventojams atvirose erdvėse neprivalomos apsauginės kaukės, jei aplink nėra žmonių. Taip pat gyventojai gali laisvai judėti tarp visų žiedinių savivaldybių. Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos 24 val.

Ką daryti su pedagogais ar kitų sričių darbuotojais, kurie atsisako skiepytis nuo Covid-19, galvas suka ne tik mokyklų, bet ir ministerijų vadovai. Deja, pastarieji pripažįsta, kad jų rankos surištos – priversti darbuotojus skiepytis negalima. Vasarį Lietuvoje pradėtas pedagogų bendruomenės skiepijimas nuo Covid-19. Tačiau dalis pedagogų atsisako vakcinų. Maža to, dalis jų atsisako ne tik skiepytis, bet ir atlikti Covid-19 testus.

Jau nuo rytojaus vaikštant lauke nebereikės dėvėti kaukių, jei aplink nėra arti svetimų žmonių. Taip pat žmonės vyriausybė leidžia važinėti tarp greta esančių miestų ir rajonų savivaldybių. Tačiau kitus judėjimo ribojimus Vyriausybė pratęsė iki kovo vidurio, o bendrą karantiną – mėnesiui, iki balandžio. Ingrida Šimonytė aiškina, kad atlaisvinti karantino gniaužtų neleidžia augantys sergamumo rodikliai ir svarsto, kad Lietuva „įstrigo“ situacijoje.

Po trečiadienį pasirodžiusios informacijos apie tai, kad prie jūros atklystančių pajūrio gyventojų judėjimą kontroliuos pareigūnai, policija suskubo raminti žmones. Nors judėjimo srautų didėjimas matomas, ribojimų imtis nežadama. Klaipėdos apskrities policija savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo ramina visuomenę.

LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Renaldas Jurkevičius neslepia, kad Lietuvoje plintanti britiškoji koronaviruso atmaina kelia nerimą ir tai gali pakeisti tiek sergamumo situaciją, tiek karantino atlaisvinimų planus. Trečiadienį pranešta, kad Lietuvoje nustatyta 11 naujų britiškosios koronaviruso (COVID-19) atmainos atvejų. „Metus laiko gyvename pandemijos sąlygomis. Visi turbūt laukėme, kada galėsime lengviau atsikvėpti, bet.

TV3 Žinių „Dienos komentaro“ metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atviravo, kad po kovo 15 d. judėjimo ribojimų visoje šalyje neliks. Kartu jis vylėsi, kad prie jų daugiau nebeteks sugrįžti.  Žurnalistei Jolantai Svirnelytei A. Dulkys teigė, kad šio ribojimo bus vengiama imantis kitų priemonių.  Tai neseniai pasibaigė Vyriausybės posėdis ir girdime, kad esą jau kaukių lauke nereikės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad mūsų šalyje nustatyta 11 naujų britiškosios koronaviruso (COVID-19) atmainos atvejų. Tai patvirtinančius sekoskaitos tyrimų rezultatus šiandien gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų laboratorija, kurioje per pastarąją savaitę buvo ištirti 96 ėminiai, o šiandien 11-oje ėminių nustatyta šio viruso mutacija.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė ketinantis aiškintis aplinkybes, kuriomis Tauragės rajone COVID-19 užsikrėtė nuo šios ligos paskiepyti globos namų gyventojai. NVSC duomenimis, 14 iš 15 Lauksargių globos namuose užsikrėtusių žmonių buvo paskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą, todėl bus atliekamas patikrinimas dėl vakcinacijos proceso šioje įstaigoje.

Nuo rytojaus kaukės atvirose erdvėse, esant didesniam nei 2 metrų atstumui nuo kito asmens, nebėra privalomos. Anot premjerės Ingridos Šimonytės, ekspertų siūlytą medicininių kaukių ir respiratorių privalomumą nuspręsta palikti kaip rekomendaciją, tačiau dėl būtinybės juos naudoti atskirų sričių darbuotojams spręs sveikatos apsaugos ministras.

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad negerėjanti Covid-19 situacija Lietuvoje verčia atidėti pradinukų grąžinimą į klases. Jos teigimu, atvėrus mokyklas, kils rizika, kad virusas plis dar sparčiau. „Su pradiniu ugdymu situacija yra galbūt šiek tiek keblesnė todėl, kad vaikus į mokyklas norėtume grąžinti kaip įmanoma greičiau. Bet jūs patys puikiai matote, kad ne vienas atvejis dabar veikiančiose šveitimo įstaigose yra nustatomas, kalbu apie darželius.

Vyriausybė planuoja inicijuoti kelių visuomenės grupių testavimą ir kovo viduryje svarstyti platesnius judėjimo atlaisvinimus, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad ryškesnių karantino atlaisvinimų, susijusių su gyventojų judėjimu ir laisvalaikiu, galime tikėtis, kai bus išplėstas asmenų testavimas ir vakcinavimas. Trečiadienio posėdyje Vyriausybė pratęsė karantiną iki balandžio pradžios, o judėjimo ribojimus – iki kovo 15 dienos 24 val. „Prieš savaitę mes visi tikėjomės ir aš pati tikėjausi, kad galėsime priimti daugiau veiklų atlaisvinančių sprendimų.

Gyventojų judėjimo tarp savivaldybių ribojamas pratęsiamas iki kovo vidurio. Tačiau gyventojams bus leidžiama laisvai judėti žiedinėse savivaldybėse. Tokius sprendimus trečiadienį posėdyje priėmė ministrų kabinetas. Nuspręsta, kad gyventojų judėjimas tarp savivaldybių bus ribojamas iki kovo 15 dienos 24 val.

Vyriausybė trečiadienį pritarė karantino švelninimams dėl kaukių dėvėjimo lauke. Kaip numatoma nutarime, jų nebereikės viešose atvirose erdvėse, išskyrus atvejus, kai nepavyksta išlaikyti 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, išskyrus šeimos narius. Pasikeitimai įsigalioja nuo ketvirtadienio, vasario 25-osios.

Karantinas Lietuvoje pratęsiamas iki kovo 31 dienos imtinai. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė ministrų kabinetas. Kartu nuspręsta atsisakyti apsauginių kaukių atvirose erdvėse ir švelninti gyventojų judėjimo ribojimą. Kaip posėdyje trečiadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu nemažėja naujų susirgimų Covid-19 skaičius.