Šis pirmas tyrimas realiomis sąlygomis, kurio rezultatai trečiadienį buvo paskelbti recenzuojamame žurnale „The New England Journal of Medicine“, taip pat parodė tikėtiną paskiepytų asmenų didelę apsaugą nuo užsikrėtimo. Tai būtų labai svarbus elementas stabdant viruso plitimą.
„Faktas, kad vakcinos taip gerai veikė realiomis sąlygomis... tikrai rodo, kad jei pasaulio valstybėms pakaks valios, dabar jau turime priemonių visam laikui užbaigti COVID-19“, – sakė tyrime nedalyvavęs virusologas Benas Neumanas (Benas Noimanas) iš Teksaso A&M universiteto.
Eksperimentas buvo vykdomas nuo 2020 metų gruodžio 20-osios iki 2021 metų vasario 1-osios, kai Izraelyje smarkiai plito naujesnė, pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje identifikuota kovoronaviruso atmaina. Dėl šios aplinkybės vakcinos poveikis atrodo dar įspūdingesnis.
Maždaug 1,2 mln. žmonių buvo suskirstyti į dvi vienodo dydžio paskiepytųjų ir neskiepytųjų grupes. Kiekvienas paskiepytas dalyvis buvo lyginamas su tos pačios lyties, panašaus amžiaus, panašius geografinius, medicininius ir kitokius duomenis turinčiu neskiepytu „kontroliniu“ asmeniu.
Pagrindinis straipsnio autorius, sveikatos fondo „Clalit“ tyrimų instituto epidemiologijos ir tyrimų vadovas Noamas Barda naujienų agentūrai AFP sakė, kad derinimo procesas buvo labai kruopštus.
Pavyzdžiui, koks nors pagyvenęs žydų ultraortodoksas iš tam tikro rajono, su tam tikrais medicininiais požymiais, skiepytas nuo gripo, buvo gretinamas su kitu asmeniu, turinčiu tokius pačius duomenis.
Tuomet tyrėjai fiksavo padėtį 14–20 dienų po pirmosios skiepo dozės ir septintą dieną ar vėliau po antrosios skiepo dozės.
Veiksmingumas apsaugant nuo užsikrėtimo su ligos simptomais buvo 57 proc. 14–20 dienų po pirmosios dozės ir padidėjo iki 94 proc. septintą dieną po antrosios dozės. Šis skaičius yra labai artimas 95 proc. veiksmingumui, nustatytam per 3-iosios fazės klinikinius bandymus.
Antrąją skiepo dozę gavę asmenys taip pat buvo labai gerai apsaugoti nuo hospitalizacijos ir mirties dėl COVID-19, nors tikslūs skaičiai dėl palyginti mažo tokių atvejų dažnumo yra ne tokie reikšmingi ir pasižymėjo platesniu statistiniu intervalu.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog antrąja vakcinos doze paskiepytiems žmonėms tikimybė užsikrėsti – su simptomais ar be jų – yra 92 proc. mažesnė, palyginus su nepaskiepytais žmonėmis.
Nors ši išvada laikoma teikiančia didelių vilčių, tyrėjai ir ekspertai sako, kad reikia daugiau ją patvirtinančių duomenų, nes dalyviai nebuvo sistemingai ir reguliariai tikrinami – testai jiems būdavo atliekami tuomet, kai tiriamieji jų pageidaudavo.
Tyrimo autoriai pabandė tai kompensuoti statistiniais metodais, bet rezultatas vis tiek tikriausiai nėra tobulas.
„Jei visą laiką visų netikrini, bus praleistų užsikrėtimo atvejų“, – sakė biostatistikos specialistė Natalie Dean (Natali Din) iš Floridos universiteto.
Ji pridūrė esanti tikra, kad skiepai suteikia gerą apsaugą, bet pridūrė, kad „šiam skaičiui patikslinti reikės specializuotų tyrimo metodų ir dažno testavimo“.
